Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(871) 2014-08-22

Ar būtų Lietuva be Baltijos kelio?

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Jonas Vaitkus, 81-erių kretingiškis, rytoj labai norėtų būti kartu su bendraminčiais, bet šįsyk, apgailestavo vyras, to padaryti neleidžia sveikata.

„Jei tik sveikata leistų, žygį pakartočiau – niekas nesulaikytų“, – apmaudo, kad rytoj su kretingiškiais negali vykti į Baltijos kelio 25-erių metų sukakties minėjimą, neslėpė 81-erių kretingiškis Jonas Vaitkus.

Jaučia jis ir dar vieną apmaudą: kad prieš 25-erius metus, Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato autobusiuku vykdamas susikibti rankomis su tautiečiais bei kaimynais latviais ir estais, neištempė kelionės dalyvių iš autobuso ir nesustatė bendrai nuotraukai. „Būtų likę istorijai. Važiavome tuo autobusiuku koks 20 žmonių, gal kurių jau ir gyvų nebėra, – pasvarstė vyras. – Autobusą tada skyrė Buitinio gyventojų kombinato vadovybė, beveik visi ir buvome bendradarbiai. Tada gal ir ne iki galo suvokėme, kokią istorinę svarbą ši pilietinė akcija gali turėti mūsų šalies ateičiai, bet šiandien jau drąsiai sakau, kad be Baltijos kelio laisvos Lietuvos nebūtų“.

Laisvės nuojautos neapgavo

Anot J.Vaitkaus, važiavo jie tada gerai nusiteikę, su dainomis ir didele viltimi, kad Rusija vis dėl to paleis Lietuvą. Šias nuojautas stiprino ir žmones už Lietuvos laisvę telkiantis Sąjūdis, atgyjantys Lietuvos simboliai. „Buvo ir daugiau ženklų, kad turi kažkas keistis iš esmės. Atsimenu tais metais vykusį partinį surinkimą. Žinojau, kad viena moteris turėjo būti priimama į Komunistų partiją. Nusipirkau geltoną rožę bendradarbei pasveikinti, priėjęs prie jos tyliai paraginau: „Nestok, nestok į tą partiją“. Ji viešai ir atsisakė būti partijos narė. Įteikiau jai tą rožę, ranką pabučiavau ir pasakiau: „Lietuva tavęs neužmirš“. Buvo reakcija iš partinio komiteto narių, bet mūsų nenubaudė. Laisvės nuojautos skynėsi kelią žmonių sąmonėse ir jos atvedė iki bendro tikslo“.

J.Vaitkus sakė, jog patriotinės nuotaikos lydėjusios jį visą gyvenimą, o tokią pasaulėžiūrą suformavęs pats gyvenimas, kai kuriantis kolūkiams jo tėvai, turėję daugiavaikę šeimą – joje augo 9 vaikai – patyrė labai daug vargo, o iš naujosios santvarkos ne kažko ir tesulaukė. J.Vaitkaus žmona Stasė, abu visą gyvenimą dirbę knygrišiais, pusiau juokais prisiminė: „Niekas dar nekalbėjo apie valstybės perversmą, o jis jį jau planavo“.

Dabartinės konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų fone Baltijos kelio minėjimas, J.Vaitkaus nuomone, turi simbolinę prasmę. Tai, anot jo, turi nuskambėti kaip kvietimas diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos agresiją.


Audrius Januška:

Sunkiai įsivaizduoju tokį susivienijimą. Pats dalyvavau Baltijos kelyje ir, jei prireiktų, vėl dalyvaučiau, bet tokios vienybės, kurią parodė Baltijos kelyje, mūsų tautiečiai jau nebeturi. Per tuos dvidešimt penkerius metus mūsų tauta pasikeitė ne į gerą: kartais atrodo, kad didesnė grėsmė esame patys sau, o ne kaimynai. Šiandien, jei reikėtų ginti šalį, dauguma emigruotų. Ir aš pats jau nesu tikras, kaip pasielgčiau: pirmiausia galvočiau apie savo šeimą.

Ona Jočbalienė:

Jei manome tikrai esą lietuviai, tai turime susivienyti. Ir dabar atsirastų, žmonių, kurie tame kelyje sustotų, tik šiandien tikriausiai jau pritrūktų rankų. Pati nuo pat vaikystės esu patriotė, bet jaučiu, kaip žmonių patriotiškumas blėsta, dažnai jie nebeturi savo nuomonės, yra viskuo nusivylę. Reikia suprasti, kad, turint tokią pavojingą kaimynę, mūsų šaliai grėsmė visada yra ir bet kada gali tekti susivienyti.

Vaidas Kuprelis:

Kai ištinka negandos, lietuviai visada susivienija. Pats dalyvavau Baltijos kelyje, bet du kartus į tą pačią upę neįbrisi. Reikia šią dieną minėti, bet nemanau, kad ją reikia pakartoti. Jei iškiltų būtinybė, savo tautiškumą turėtume įrodyti kažkokia kita forma. Nereikėtų galvoti, kad Baltijos kelias buvo vienintelis mūsų tautos susivienijimas. Jau nuo pat viduramžių lietuviai gebėjo susivienyti ir kartu kovoti.

Stanislovas Simanovičius:

Tikiu, kad susivienytume, nors, žinoma, iškilus grėsmingai situacijai visaip gali nutikti: galbūt žmonės pabūgę pabėgtų, šalį palikę likimo valiai. Aš nepalikčiau savo žemės, kad ir kas nutiktų, bet manau, kad antrą kartą Baltijos kelias gali ir nebepadėti, jei šalis agresorė norės – pereis Lietuvą kiaurai.

Kalbino Gintarė Labotakytė, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vandentiekio tinklų statytojus pažabos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Antradienį į Savivaldybėje vykusį pasitarimą bendrovės „Kretingos būstas“ direktorius Danas Paluckas, kaip buvo anksčiau žadėjęs, atnešė lig šiol be patogumų gyvenančių 4 Kretingos miesto Klaipėdos g. gyvenamųjų namų gyventojų prašymus su pažadais jungtis prie centralizuotos vandentieko ir nuotekų sistemos. Tokios garantijos buvo prašę į projektą per 100 tūkst. Lt investuoti ketinančios bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovai.


Žibutėmis plyšių neuždengsi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

„Smunka ir leidžiasi pamatai. Sienos skyla ir šlampa per plyšius. Šiomis dienomis, liūtims plakant iš vakarų pusės, viduje tvyro drėgmė. Iš vidaus darželių grupes kosmetiškai pridangstome pačių pieštomis žibutėmis, tačiau iš išorės to padaryti negalime“, – aprodydama smengantį Kretingos darželio – mokyklos „Žibutė“ pastatą, apie darbuotojų išmonę užsiminė šios įstaigos direktorė Milda Žilienė.


Tėvonijose – gandrų sambūriai prieš kelionę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Šimtamečių senolių sodybų vietose įsikūrusių žmonių gyvenimuose gamta, paukščiai, gyvūnai tapę jų pačių būties dalimi. Šį sekmadienį į žiemoti išskrendančius gandrus, besibūriuojančius palei sodybą, su nostalgija žvelgia rožinio namo kelio Kretinga – Kūlupėnai – Kartena kryžkelės smaigalyje gyvenantys bendraamžiai 60-mečiai kūlupėniškiai Aleksandra, Justinas ir jų 29-erių sūnus Virgilijus Petrauskai. O griūvantį Prystovų vienkiemį atkūrusių Rasos ir Tomo Kundrotų sūnūs Matas ir Kajus krykštavo, namo pastogėje aptikę kregždės lizdą.


Embargo laikotarpiu optimizmo nepraranda

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kretingalėje 23-ejus metus veikiančios vienos stambiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo įmonių „Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas neabejoja, kad Rusijos embargas Europos Sąjungos šalių maisto produktams turės įtakos ne tik konkrečioms įmonėms, bet ir visam žemės ūkio sektoriui, kuris sudaro didelę dalį valstybės vidaus produkto.


Lietus nokautuoja žemdirbius

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Naująjį derlių iš žemdirbių priimančioje bendrovėje „Kretingos grūdai“ lietingą antradienį eilių – jokių. Pasak vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio, liepą ir vėliau per karščius grūdų iš autotransporto priėmimo vidutinė dienos norma būdavo 2 tūkst. tonų, o pastaruoju metu pagedus orams – tik 900 t.


Ir sodybas puošia, ir namus nuo vėjų bei dulkių apsaugo – tokia būtų gyvatvorės paskirtis. Kaip išvengti klaidų prieš rengiantis sodinti gyvatvorę, po to – ir ją prižiūrint, patarė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo dendrologė, spygliuočių augalų kolekcijos kuratorė Kristina Baltaragienė.


Užvakar rajono mero pavaduotojo Vytauto Ročio vadovaujama komisija, kurioje dirbo rajono tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Juozas Abelkis, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė ir Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, lydimi seniūnijų atstovų, apvažiavo ir įvertino 8 tose seniūnijose išrinktas gražiausias sodybas.

Kuri gražiausia iš gražiausių, spręs pati komisija. Sodybos-karalienės šeimininkai bus pagerbti ir apdovanoti rugsėjo 27 d. Kretingoje vyksiančios Derliaus šventės metu.

Tarp pretendenčių į apdovanojimą – Eugenijos ir Gedimino Mikutų sodyba Kartenoje, Vandos ir Ferdinando Kaubrių – Žvainių k. Imbarės sen., Odetos ir Kęstučio Kerų – Kluonalių k. Žalgirio sen., Irenos ir Kazio Stonkų – Kūlupėnų k., Virginijos ir Adomo Kuzminskų – Salantų m., Genovaitės ir Valerijono Vilnių – Darbėnų mstl., Nijolės ir Stasio Pielikių – Ankštakių k. Kretingos sen., Jūratės ir Arvydo Motiejauskų Kretingos m.

„P. n.“ informacija


Pasigenda pieno ūkio strategijos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Su iššūkiais dėl Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams susiduria ir mūsų rajono ūkininkai – pieno gamintojai. „Štai, pažiūrėkit, – ant stalo padėjęs pakeistą pieno supirkimo sutartį parodė Vaineikiuose ūkininkaujantis ir 30 melžiamų karvių auginantis Juozas Butkevičius. – Sutartį pakeitė ir kainą sumažino nieko nepaaiškinę“.


Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė užvakar nepasigailėjo kretingiškių brakonierių Aleksandro Daraškevičiaus bei Nerijaus Kaupo. Abu jauni vyrai turės atsėdėti po 60 parų arešto, jiems taip pat teks padengti visą gyvūnijai ir valstybei padarytą žalą – per 60 tūkst. Lt.

A. Daraškevičius ir N. Kaupas žvejojo uždraustu laiku, uždraustoje vietoje, draudžiamais įrankiais ir būdais. Nelegaliai žvejybai jie buvo pasiruošę: turėjo guminę pripučiamą valtį, užmetė net 7 statomus tinklus ir neteisėtai iš viso pagavo 11 kg kuojų, 12 kg ešerių, 15 lydekų, 4 šapalus, 3 karšius ir 44 žiobrius. Naktį į kovo 14-ąją Minijos ichtiologinio draustinio teritorijoje ties Rubulių kaimu vyrus pričiupo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai bei neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Pareigūnai į Rubulių kaimą atvyko gavę informacijos, kad ten gali būti brakonieriaujama.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

LAUKŲ g. gyvenanti A. D. pranešė, kad rugpjūčio 20 d. iš neužrakintos Kretingos suaugusiųjų vidurinės mokyklos bibliotekos, esančios J. Pabrėžos g., pavogtas 1299 Lt vertės jos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S II“. Vagystė tiriama.


Rytoj, rugpjūčio 23 dieną, Kretingos motodrome Kretingos motobolo komanda „Milda“ priims Latvijos komandą „Ryga“. Žiūrovai kviečiami stebėti šį Baltijos šalių motobolo lygos susitikimą ir palaikyti saviškius motobolo žaidėjus.

„P. n.“ informacija


Devyniolikmetis kretingiškis Domas Budrys jau metus gyvena už Atlanto. Persikelti net į kitą žemyną jį paskatino svajonė žaisti krepšinį. Vaikinas atkakliai jos siekė ne vienerius metus, o susiklosčius palankioms aplinkybėms ilgai nesvarstęs ir net nebaigęs mokyklos paliko tėvų namus ir persikėlė gyventi į Ameriką.


Lietuvos karatė kiokušin federacijos suorganizuotoje tarptautinėje stovykloje Šventojoje per tris pamainas savo jėgas išbandė ir kvalifikaciją pakėlė 600 karatekų.


Futbolo klubas „Žibininkai“, į Žolinės turnyrą sukvietęs bendraminčius, net ir per liūtį sugebėjo sukurti futbolo šventę: Kretingos miesto stadione vyko įtemptos kovos, turnyrą stebėjo nemažai žiūrovų, o po turnyro futbolininkai buvo pakviesti vaišių, kurias tradiciškai surengė HBH pramogų kompleksas.


Kretinga trims dienoms buvo tapusi visos Lietuvos pranciškonų susibūrimo ir bendrystės vieta – į pirmąkart Lietuvoje surengtą pranciškoniškojo jaunimo (Jaupros) bei pasauliečių pranciškonų (tretininkų) ordino kongresą „Dievas mums davė brolius“ suvažiavo atstovai net iš 10 pranciškoniškos šeimos šakų.


Vakar rajono Savivaldybės administracija, Kretingos miesto ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kardiologijos rezidentė Justina Atkočaitytė pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią gydytoja Kretingoje atliks kardiologės rezidentūros praktiką.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas