Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(828) 2014-03-21

Duobes lopo pažadais

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis

Į sodininkų bendriją „Rasa“ dukart per savaitę važinėjantis Stanislovas Stonkaitis gali paliudyti: duobių - tiek daug, kad nė didžiausias vairavimo meistriškumas nepadėtų jų visų išvengti.

„Jei autobuso vairuotojas atsisakys važiuoti, administracija neturės jokios teisės priversti jį rizikuoti gyvybe“,- teigė sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkė Zita Dirsienė, jau perspėta, kad jei kelio į sodus būklė bus prasta, autobusai į juos daugiau nebekursuos. Turėdama krūvą Kretingos rajono savivaldybės raštų su atsakymais, jog pinigų taisyti keliams nėra, Z. Dirsienė su dar keliais bendrijos nariais kreipėsi į Eismo saugumo komisiją – tegu ši konstatuoja, ar kelio būklė yra avaringa.

„Jūs klausiate to, ką patys žinote“,- taip Eismo saugumo komisijos nariai reagavo į sodininkų bendrijos „Rasa“ prašymą.

Tačiau Z. Dirsienė įsitikinusi, kad Eismo saugumo komisijos išvada būtų svaresnis pagrindas, negu vien sodininkų nuomonė, kreipiantis dėl papildomo finansavimo, pavyzdžiui, į rajono merą, rajono tarybą, kelių direkciją ir pan.

Laužomi automobiliai

„Tragiška“,- taip apie kelią, vedantį į sodininkų bendriją „Rasa“, kalba patys sodininkai, bijantys važiuoti sutemus, kad nesulaužytų savo automobilių.

Tai jau teko patirti Stanislovui Stonkaičiui, kuris, važiuodamas per duobių iškandžiotą kelią, sugadino lietą rato diską.

„Atmintinai žinome, kur duobės yra, bet pavasarį atsiveria naujų. Taigi negalima prarasti budrumo“,- šmaikštavo S. Stonkaitis, kuris į sodą važinėja dukart per savaitę.

Nors Savivaldybė nuolat teisinasi, kad pinigų keliams remontuoti nėra, tačiau S. Stonkaitis yra įsitikinęs, kad išeitis turi būti rasta. „Mes sodų viduje kelius tiesiame ir taisome iš savo asmeninių lėšų, ir jie yra geros būklės. Tačiau keliu už sodų turėtų pasirūpinti Savivaldybė“,- sakė pašnekovas.

Važiuoti darosi pavojinga

Į Eismo saugumo posėdį atėję Z. Dirsienė bei bendrijos nariai Nijolė Mackevičienė, Vitalijus Žavridas ir Edvardas Dirsė išsakė problemą, kad kelias į sodus neberemontuojamas ir dabar duobių - tiek, kad jos kelia pavojų eismui. Ypač pavojinga važiuoti ta vieta, kur kelias kyla į 6 proc. įkalnę, nes ji yra išgraužta lietaus.

Sodininkų bendrijoje „Rasa“ sodus turi 401 sodininkas, o 20 šeimų čia gyvena nuolat. Net 54 proc. sodininkų yra pensininkai, todėl jei autobusai išties daugiau nebevažinės, jiems bus sudėtinga pasiekti Jokūbavą. „Gaila žiūrėti, kaip vaikus vežantis autobusas laviruoja tarp duobių. Jei autobusas apsivers – kas už tai atsakys? - kalbėjo Z. Dirsienė. – Mes Savivaldybei atidavėme geros būklės kelią ir jį sudraskė ne sodininkai, o miškininkai, privačių žemių savininkai, važiuojantys su galinga technika. Dėl jų kelias liko avarinės būklės. Rudenį duobės buvo užpiltos asfalto drožlėmis, bet po pirmo lietaus jos išsisklaidė. Drožlės nusėdo prie pelkių kraštų, nebeleidžia vandeniui nubėgti, todėl vairuotojams dar sunkiau suprasti, kokio gylio duobė.“

Sodininkai įsitikinę, kad būtų sąžininga, jei prie kelio taisymo prisidėtų ir privačių miškų, žemių savininkai.


Remigijus Paplauskas:

- Vertinu teigiamai. Būtina rengtis ginti tėvynę. Aš pats esu tarnavęs rusų kariuomenėje, žinau, kokia ten tvarka. Jeigu jie ruošiasi, reikia ir mums ruoštis. Tikrai raginčiau jaunus žmones eiti savanoriauti, tai skatina tobulėti, ugdoma ne tik fizinė kultūra, bet ir patriotiškumas. Aš sakau: kas armijoje netarnavo, tas - ne vyras.

Petras Pikelis:

- Šimtu procentų pritariu skatinimui savanoriauti. Savanoriavimas padarytų jaunimą rimtesnį, nebereikėtų vaikščioti pakampiais. Ir pačiai valstybei tai būtų labai naudinga, jeigu išties tektų gintis. Šiuolaikiniam dvidešimtmečiui gali nebent pagalį į rankas duoti, o ne ginklą. Tarnavimą kariuomenėje reikėtų padaryti privalomą nors pusei metų.

Egidijus Vasiliauskas:

Kariuomenė išmokytų jaunus žmones bent šiek tiek tvarkos ir drausmės. Galų gale, atplėštų nuo kompiuterių. Tarnavimas kariuomenėje turėtų būti ne savanoriškas, o privalomas. Suėjus 18-ai metų reikėtų kiekvieną siųsti tarnauti metams ar dvejiems. Asmeniškai pats patarčiau jauniems žmonės savanoriauti, tai puiki proga išmokti drausmės.

Jūratė Skiezgilienė:

- Galbūt atsiras savanorių, norinčių prisijungti prie kariuomenės ir ginti savo valstybę. Manau, kad tai naudinga Lietuvos jaunimui. Tačiau savanoriavimas yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, tam reikia jausti vidinį poreikį. Viskas priklauso nuo patriotizmo, kuris turi būti išugdytas tėvų. Tikiu, kad Lietuvoje jo yra pakankamai.

Kalbino Agnė ABELKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Laikas deklaruoti pajamas ir turtą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Iki gegužės 2 dienos šalies gyventojai turi pateikti pajamų ir turto deklaracijas. Jau 10 metų tai patogiausia padaryti prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS).

„Didelė dalis mokesčių mokėtojų deklaracijas elektroniniu būdu pateikia savarankiškai. Tačiau neturintiems kompiuterių ar nepasitikintiems savo jėgomis į pagalbą ateina mūsų įstaigos konsultantai. Mūsų skyriuje yra įrengtos dvi prieigos, kuriomis mokesčių mokėtojai gali pasinaudoti darbo dienomis“, - teigė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kretingos poskyrio vedėja Dalia Petrulienė.


Salantiškė, Žudgalio g. gyventoja R. J. (gim. 1974 m.) kreipėsi į policiją, nes kovo 17 dieną pasigedo kiaulienos skerdienos – iš vakaro pjovus kiaulę ir pusę jos pasidėjus rūsyje, ryte jos jau neberado. Kaip „išgaravo“ apie 70 kg mėsos, aiškinasi policijos pareigūnai.

Rūsys, kuriame buvo palikta mėsa, nebuvo užrakintas.

Nukentėjusiajai padaryta 500 Lt žala.

„P. n.“ informacija


Viename garažų Kretingoje, Klapėdos gatvėje, kovo 18 d. apie 7 val. 40 min. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai aptiko apie 190 litrų, įtariama, naminės degtinės. Ji buvo supilstyta į dideles plastikines talpas.


Kovo 19 d. apie 16 val. 24 min. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai, patruliuodami Kretingos mieste, Savanorių gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Zafira“, vairuojamą Kretingos miesto gyventojos R.R. (gim. 1988 m.). Patikrinus automobilį, jo bagažinėje rasta 96 litrai dyzelino. Vairuotoja įsigijimo dokumentų neturėjo.

Dėl naftos produktų gabenimo kuro talpyklose tvarkos pažeidimo, pradėta administracinė teisena – neteisėtas kuro gabenimo ir laikymo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 20 tūkst. Lt.

Policija ragina gyventojus, žinančius apie neteisėtus akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar pardavimo atvejus Kretingos rajone, pranešti telefonu (8 445) 79100 ar anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8 445) 75722.

Kretingos r. PK informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

J.Jablonskio g. gyvenantis V.M. pranešė, kad kovo 14 dieną apie 11 val. pastebėjo, jog greičiausiai neteisėtai pasisavinus raktus buvo įsibrauta į jo garažą, esantį J. Jablonskio g., iš kur pavogtas raktų rinkinys ir elektrinis smūginis gręžtuvas MEEC. Padaryta žala – 480 Lt. Trakų g. gyvenanti R.J. (gim. 1983 m.) pranešė, kad kovo 17 dieną į namus grįžo girtas vyras A.J. (gim. 1976 m.), kuris jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Policijos pareigūnai A.J. sulaikė ir uždarė į areštinę.

KRETINGOS RAJONE

Laukžemės k. Klaipėdietis M.N. pranešė, kad kovo 17 dieną atvykęs į jam priklausantį negyvenamą vasarnamį, esantį Malūno g., Laukžemės k., pastebėjo, jog yra sugadintos garažo durys ir iš vidaus pavogtas dviratis bei 2 vnt. grąžtų. Padaryta žala tikslinama.

Raguviškių k., Miško g., gyvenanti D.M. (gim. 1976 m.) pranešė, kad kovo 17 dieną gyvenamojo namo rūsyje vyras A.M. (gim. 1970 m.), būdamas neblaivus, konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido kairę pusę ties smilkiniu. Dėl suduoto smūgio D.M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Policijos pareigūnai A.M. sulaikė ir uždarė į areštinę.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ


Trys mūsų krašto kendokos – kretingiškiai Alanas Bogužas ir Lukas Staponkus bei šventojiškis Klaidas Kasparauskas – dalyvavo Latvijos sostinėje, Rygoje, surengtose kendo – japoniško fechtavimosi – varžybose šio miesto taurei laimėti.


Tapo reguliaraus sezono nugalėtojais

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 1998 m. bei treniruojami Jono Beniušio, sužaidę II rato varžybas tapo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos II diviziono reguliaraus sezono nugalėtojais.


Paukščių laukia nauji namai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Gamta

Tradicinė inkilų paukščiams kėlimo akcija Kretingoje prasidėjo prie Miškų urėdijos.

Jaunųjų gamtininkų būrelio narius – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos antrokus – bei aštuntokus - devintokus „daujotukus“, jų vadoves Laimą Šikšniūtę ir Astą Jaramavičiūtę pasitikusi urėdijos informatikos specialistė miškininkė Gražina Banienė nuo netikėtai užklupusio smarkaus vėjo ir lietaus pakvietė pasislėpti įstaigos viduje. „Inkilus vis tiek kelsime. Juk ir paukščiai pavasarį parskrenda bet kokiu oru“,– šmaikštavo.


Nuo tautinio kostiumo – prie pagoniškų rūbų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingiškės siuvėjos Ievos Garjonienės vardą šiandieną žino dauguma šalies etnokultūros puoselėtojų – jau devynerius metus ji kuria tautinius kostiumus, o pernai už tai įgijo tautinio paveldo sertifikatą. Tačiau, neslėpė kūrėja, jos akys jau krypsta į dar senesnius – pagonybės laikų - drabužius.


Pirmojo tarpukario burmistro nuopelnai miestui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Mažai kas šiandieną žino, jog už tai, kad Kretingos miesto centre yra Rotušės aikštė ir Nepriklausomybės paminklas, o pagrindinės gatvės pavadintos Vilniaus, Kęstučio, Birutės, Vytauto, turime būti dėkingi pirmajam tarpukario burmistrui Jonui Paulauskui, kuris taip pat ėmėsi iniciatyvos elektrifikuoti Kretingą.


Lietuviškasis Homeras aktualus ir šiandien

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingos pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojų iniciatyva buvo surengta konferencija „Lietuviškasis Homeras: Kristijono Donelaičio hegzametro aidai modernioje epochoje“. Šis renginys skirtas K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms


Nors lietuviai ir žemaičiai nuo seno gyveno prie Baltijos jūros, tačiau iki pat XX amžiaus III-iojo dešimtmečio buvo nuo jos atitolę, skirtingai negu taip pat prie jūros gyvenę lenkai, latviai ir estai. Turėdama priėjimą prie Baltijos jūros, Lietuva niekada neturėjo savo laivyno.


„Plytelės… Daug plytelių: metro stotis, pasipuošusi plytelėmis, šaligatviai iš plytelių, namų sienos, dekoruotos plytelėmis. Truputį aptrupėjusios, kartais kreivokos, pasitaiko net su išblukusiais piešiniais. Tačiau išties žavingos ir spalvingos. Greta esantys pastatai retai kada susiderinę. Bet negi jie turėtų taikytis vienas prie kito?“ – tokios padrikos mintys pirmiausia sklando galvoje nusileidus oro uoste ir pradėjus klaidžioti Portugalijos gatvėmis.


Tulpėmis pražydęs jubiliejus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės

Kovo 19-ąją, su grįžtančių pempių pasveikinimu į Lietuvą atkeliavus Juozapinėms, Kretingos muziejus apsipylė tulpių žiedais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras (KMIMC) tądien šventė 15 metų veiklos jubiliejų.


Kai kurių atsakymų ūkininkai neišgirdo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis

Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros valdininkų desantas iš Vilniaus ir Klaipėdos trečiadienį atvyko į Kretingą. Kultūros centro salė buvo pilnutėlė norinčių iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į aktualius klausimus. Svečiai kalbėjo apie tiesioginių išmokų naujoves, pasėlių deklaravimą, paramą smulkiesiems ūkiams, aptarė mažiau palankias ūkininkauti vietoves, kalbėjo apie melioracijos būklę ir perspektyvas, atsakė į klausimus. Renginyje dalyvavo rajono vadovai, Žemės ūkio skyriaus vedėja ir specialistai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas