|
|
|
(52) 2006-07-04Sąvartynas miesto nepuošia
Žmonės be jokio sąžinės graužimo savo šiukšlėmis atsikrato pakelėse ir miškuose. Nuo metų pradžios rajono gamtosaugininkai skyrė baudas tik penkiems šiukšlintojams, nes išsiaiškinti šiukšlintojus – sudėtinga. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė Diana Šeirienė lankėsi kai kuriose rajono vietose, kur gyventojai mėgsta atsikratyti savo šiukšlėmis. Pasak D.Šeirienės, sunku kovoti su šiukšlintojais, nes beveik neįmanoma juos pagauti nusikaltimo vietoje. Šiukšlintojams baudos gali būti skirtos nuo 100 iki 300 Lt. Pareigūnams baudos didesnės – nuo 300 iki 6000 Lt. Tačiau žmonės vis tiek teršia gamtą, tikėdamiesi, kad jų nepagaus. Nelegaliame Raguviškių sąvartyne skleisdamos dūmus ruseno šiukšlės. Čia be buitinių atliekų, matėsi ir krūvos medžio žievių bei kitų medienos atliekų, grūdų. Pastarieji greičiausiai atkeliavo išvalius sandėlį. Daktarų kelias, vedantis į Klibius, taip pat paverstas sąvartynu – pakelė pilna šiukšlių, o vienoje vietoje visas kalnas - nugenėtų medžių šakų, statybinių atliekų, stiklo šukių, padangų, plastikinių kibirų bei daugybė kitokio šlamšto. Kvecių miške puikavosi lova, dulkių siurblio likučiai, kiliminės dangos gabalas, neaiškaus gyvulio ar net kelių kaulų krūva bei aibė plastikinių butelių. Plastikinių butelių, kaip ir sauskelnių, galima aptikti beveik kiekvienoje pakelėje. Pasikeitimai Savivaldybės Taryboje
Kretingos rajono savivaldybės Taryba gavo šalies Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimą, kad komisija patenkino į Tarybą išrinkto Konstantino Skieraus prašymą atsistatydinti iš Tarybos narių ir vietoje jo Tarybos nare patvirtino Ireną Kupšienę. K.Skierus iš Tarybos narių pasitraukė ne savo noru. Kretingos rajono savivaldybė reorganizavo uždarąją akcinę bendrovę “Kretingos komunalininkas”, kuriai vadovavo Konstantinas Skierus, į tris įmones. K.Skierus liko vadovauti “Kretingos komunalininkui”, kuris iš uždarosios akcinės bendrovės buvo reorganizuotas į tiesiogiai rajono Savivaldybės administracijai pavaldžią įmonę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą, tokio pavaldumo įmonės vadovas negali būti Tarybos nariu. Beje, dėl tos pačios priežasties dabartinės Tarybos kadencijos pradžioje Tarybą turėjo palikti mokyklų vadovai, muziejaus direktorė. “Treji su puse metų šioje Taryboje man davė daug naudingos patirties. Aš buvau tarp brandžių asmenybių. Atsisveikindamas galvoju, gal po pusės metų susitiksim, mėginsiu į rinkimus eiti dar kartą”,- sakė K.Skierus Tarybos kolegoms. Žadėjo neatsiriboti nuo Tarybos veiklos ir iki Savivaldybių rinkimų dalyvauti posėdžiuose kaip stebėtojas. Irena Kupšienė į Tarybą pateko pagal Socialdemokratų rinkiminį sąrašą. 1956 metais gimusi politikė dirba finansininke individualioje R.Ramanausko įmonėje.
“Pasakai” vadovaus Zita Domarkienė
Penktadienį įvyko konkursas Kretingos mokyklos-darželio “Pasaka” Vaikystės pedagogikos centro direktoriaus pareigybei užimti. Konkursą laimėjo Zita Domarkienė.
Didžiausia bausmė būtų likti našta artimiesiems
Henriką Druskinį rajone pažįsta daugelis. Užtenka paminėti buvusį Kretingos sodininkystės ūkį ir Dupulčiuose šiandieną dar išlikusius, nors jau baigiamus naikinti sodus, vaismedžių medelynus. Po praktikos 1964 metais jis čia grįžo dirbti 1966 metais. Tuomet sodų buvo vos 24 hektarai, o atgavus Nepriklausomybę sodai plytėjo apie 400 hektarų plote.
Tik medikas žino, ko reikia medikui
Rudenį bus penkeri metai, kai gydytoja Irena Narmontaitė vadovauja Kretingos pirminiam sveikatos priežiūros centrui (PSPC).Rudenį baigiasi jos, kaip centro vadovės, kadencija. Nors iki kadencijos pabaigos liko labai nedaug, I.Narmontaitė dar negali tvirtai pasakyti – nori likti tik gydytoja ar gydytoja ir vadove. Prieš tapdama centro vadove, I.Narmontaitė jau buvo žinoma ir pripažinta gydytoja. Todėl ne vienas stebėjosi, kad gydytoja imasi administracinio darbo. Pati I.Narmontaitė savo apsisprendimą aiškina noru padaryti geriau.
Karšti orai kelia pavojų
Smarkiai atšilus orams, atsiranda pavojų, apie kuriuos kitu metų laiku net nepagalvojame. Vienas iš dažniausių rūpesčių – tai perkaitimas saulėje. Be to, būnant gamtoje, atsiranda alerginių susirgimų pavojus, erkių bei gyvačių įkandimo atvejai. Apie tai, kaip elgtis ištikus nelaimei – pokalbis su Kretingos „Šeimos medicinos centro“ bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskiene.
Svarbu įdiegti, kad vaikas gali keistis pats
Kai vaikas turi problemų – psichologinių ar kitokių, - dažniausiai problemų turi visa šeima“, - sakė Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Ingrida Karmazaitė, primindama, kad pas specialistą kartu su vaiku turi ateiti ir tėvai. Tačiau tėvai, ypač paauglių, nelabai nori dalyvauti susitikimuose su psichologais. I.Karmazaitė spėja, jog tai gali būti baiminantis, kad aikštėn neiškiltų šeimos problemos.
Penktadienį kretingiškiai visai Lietuvai pasakojo apie savo miestą tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“. Laidos vedėjai žurnalistas Saulius Liauksminas ir Lietuvos radijo korespondentė Klaipėdoje Nijolė Dvarionaitė žymiausius kretingiškius kalbino įrengtoje laikinojoje studijoje Rotušės aikštėje. Tautodailininkas Alfonsas Skiesgilas žemaitiškai šmaikštavo, iš kur Kretingoje tiek daug gabių žmonių. Pasirodo – dėl visko kaltas neasfaltuotas takas į Meno mokyklą. Kaip apdulkinta gėlė veda vaisius, taip dulkėti vaikai pasidaro talentingi. Brolis Bernardas pasakojo apie Kretingą religiniu požiūriu. Su mūsų krašto istorija supažindino muziejininkė Roma Luotienė. Apie Kretingos ekonomiką ir investicijas kalbėjo bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Kostas Skierus ir „Pajūrio naujienų“ bendrovės vadovė Vitalija Vitkauskienė. Iš verslininkų pozicijų šnekėjo Jolita Vaickienė, kavinės “Promenada” ir grožio salono Kretingoje savininkė. Komisaras Jonas Petrikas supažindino su Kretingos kriminaline situacija. Dviejų valandų eterio laiko nepakako visiems norintiems pašnekėti – apie kilnojamąją studiją nuolat būriavosi žmonės. Laidos prodiuserė Ilona Rūkienė svarstė, galbūt į Kretingą ši laida dar atvažiuos, nes čia yra daug įdomių žmonių. Kai kurie klausytojai Lietuvos radijo darbuotojams skundėsi valdžios dėmesio stoka, kiti – dalinosi savo idėjomis. Vienas vyras I.Rūkienei pasiūlė Mišias, visada tiesiogiai transliuojamas iš Katedros, transliuoti ir iš kitų Lietuvos bažnyčių. „Būtų įdomiau klausytis, ir tų bažnyčių chorai susitemptų, norėtų gražiai pasirodyti“, – mintimis dalinosi pašnekovas. Kretingiškiai, apie savo miestą klausęsi prie radijo imtuvų, vienas kitam skambino, aptarinėjo laidą. „Norime susitikti, pabendrauti su klausytojais, todėl keliaujame kiekvieną vasarą“, – pasakojo populiariausios Lietuvos radijo informacinės laidos prodiuserė I. Rūkienė. Ji sakė, kad darbas studijoje ir atviroje erdvėje labai skiriasi: nėra įprastinės aplinkos, visada šalia būriuojasi žmonės. Kelionė į Kretingą šiemet – pirmoji. Mūsų miestas pasirinktas dėl to, kad jis yra vienas seniausių Lietuvoje, garsėja vienuolynais, yra netoli jūros. Laidos kūrėjai žadėjo tiesiogines transliacijas rengti iš Klaipėdos Jūros šventės, Aukštaitijos sostinės – Panevėžio.
Dovilė SIMAITYTĖ
Miesteliai šventė savo šventes bei sveikino Petrus ir Povilus
Savaitgalį Darbėnų ir Kartenos miestelių žmonės šventė savo miestelių šventes, sveikino Petrus, Petres ir Povilus, savo parapijų bažnyčiose dalyvavo Šv. Petro ir Pauliaus atlaiduose.
Kaip sakė Darbėnų parapijos klebonas Arūnas Bladžius, Šv. Petro ir Pauliaus atlaidų diena Darbėnuose yra ir bažnyčios vardo diena. Atlaidus Darbėnuose be Arūno Bladžiaus dar vedė jo kolegos – Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios klebonas kunigas Vilius Viktoravičius ir Lietuvos kariuomenės Tauragės įgulos karo kapelionas kunigas Remigijus Monstvilas.
Dvasininkai sakė, jog šie atlaidai Darbėnuose – nuo seno pamėgti žmonių. Netgi aršiuoju sovietmečiu, kolūkiniais laikais žmonės Šv. Petro ir Pauliaus atlaidų dieną neidavo dirbti į laukus.
“Esu grynas darbėniškis – čia gimiau, čia užaugau. Nebūdavo metų, kada nenueitume į Šv. Petro ir Pauliaus atlaidus. Tik šiemet suvėlavau, bet būtinai su procesija apeisiu aplink bažnyčią”, - apie atlaidų populiarumą kalbėjo vienas darbėniškis. Nepeikė jis ir tą pačią dieną švenčiamos miestelio šventės, tik sakė, jog žmonės anksčiau švęsdavo daug linksmiau, nes gyvenę geriau.
Darbėnų miestelio šventės scenarijumi rūpinęsis Kretingos kultūros centro Darbėnų filialo vedėjas Artūras Juška sakė, jog svarbiausias šventės akcentas – karnavalinė eisena. Idėja, atkeliavusi iš Kretingos miesto šventės, visiškai pasiteisino ir Darbėnuose. Piliakalniškiai, karnavale suderinę senovę – karžygių bei vaidilučių laikus – su šiandienine simbolika, savo pačių pasidarytas kaukes žada parodyti ir per savo tradicines Onines, ir Laukžemėje – per Žolines.
Kad būtų linksmiau švęsti, darbėniškiai į savo šventę pasikvietė Palangos dūdų orkestrą, vadovaujamą Vyganto Rekašiaus, kaimo kapelą iš Rūdaičių (vadovas Stasys Lukauskas), Stasio Grabio vadovaujamą Lazdininkų liaudišką kaimo kapelą bei Stepono Butkaus vadovaujamą Darbėnų kapelą. Šventę pravedė Danutė Leknienė ir Antanas Mockus.
Darbėnuose gyvena per 2 tūkst. gyventojų. Suskaičiuota, jog Darbėnuose gyvena 26 Petrai, Petrės ir Povilai. Tie varduvininkai, kurie atėjo į miestelio šventę, vardo dienos proga ir buvo pasveikinti bendruomenės žmonių.
Laikosi tradicijos
Kartenos miestelio šventės “kaltininke” Kartenos seniūnė Zita Rapalienė ir bendruomenės centro “Kartena” pirmininkė Jūratė Račkauskaitė pavadino jau anapilin išėjusią mokytoją Bronę Buivydienę. Būtent ji istoriniuose archyvuose “atkapstė” Kartenos miestelio įkūrimo datą.
Prieš trejus metus, švenčiant Kartenos įkūrimo 750-ąsias metines, Kartenos centre buvo pastatyti trys koplytstulpiai. Būtent iškilmėmis prie koplytstulpių ir prasidėjo Kartenos miestelio šventė, šiais metais sutapusi su Šv. Petro ir Pauliaus atlaidais Kartenos bažnyčioje.
Kartena nuo seno garsėja išskirtinio grožio gamta, išugdžiusia ne vieną menininką, mokslo žmogų. Ir šiais metais Kartenos bendruomenė, švęsdama miestelio gimtadienį, sulaukė pačių ištikimiausių kraštiečių – Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjo Vlado Domarko, kompozitoriaus Jono Domarko, žurnalisto, radijo laidų apie gamtą autoriaus Adolfo Drungilo. Šventėje dalyvavo ir buvęs karteniškis, dabar – Žalgirio seniūnas Povilas Šližius. Jį bei Kartenoje gyvenančius 11 Petrų ir Povilų – nesvarbu, kokio amžiaus – Kartenos bendruomenė pasveikino varduvių proga.
Siekdami paįvairinti šventės scenarijų bei į šventę pritraukti kuo daugiau karteniškių ir aplinkinių kaimų žmonių, šventės organizatoriai sugalvojo atrakciją – masinį teatralizuotą vaidinimą “Barbės ir Motiejaus veselė”. Šioje “veselėj” visi svečiai ir viešnios vaišinosi prie bendro vaišių stalo, kuriuo pasirūpino gausus šventės rėmėjų būrys.
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras pristatė projektą “Grįžk į gyvenimą be smurto”. Projektą finansuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Projekto pristatyme dalyvavo Socialinių paslaugų centro direktorė Beruta Dirvonskienė, Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Violeta Lukoševičienė, broliai pranciškonai, policijos atstovai - komisaras Jonas Petrikas, jo pavaduotojas Arturas Lingaitis ir kt.
Rajono apylinkės teismas jau antrą kartą atidėjo bylos, kurioje dvi Kretingos ligoninės darbuotojos – Stasė Madzajienė ir Nijolė Satkauskienė – kaltinamos dėl neatsargumo netinkamai atlikusios savo pareigas, dėl ko fizinis asmuo patyrė didelę žalą.
Pirmą kartą teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki to laiko, kol viena iš nukentėjusiųjų – Diana Rumšienė – pagimdys. Dabar bylos nagrinėjimas atidėtas dėl to, kad neseniai pagimdžiusi moteris nepatirtų streso, kuris sutrukdytų natūraliai maitinti kūdikį.
Praėjusių metų sausį Kretingos ligoninėje gimdė gargždiškė D.Rumšienė. Po sudėtingo gimdymo kūdikis reanimobiliu buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę, o iš ten – į Kauno universitetines klinikas, tačiau naujagimis neišgyveno.
Tėvai, Antanas Rumša ir jo žmona, medikus kaltina aplaidumu, todėl kreipėsi į teismą. Rumšos reikalauja ne tik nubausti ligoninės darbuotojas. Kretingos ligoninei kūdikio netekę sutuoktiniai pareiškė 10 milijonų litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
D.Rumšienė neseniai vėl pagimdė sūnų, kurį tėvai pavadino Justu. Tačiau džiaugsmas dėl naujagimio nesuminkštino A.Rumšos širdies. Medikams, kuriuos jis kaltina dėl sūnaus mirties, vyriškis palinkėjo pražilti anksčiau laiko ir visada prisiminti jo sūnaus mirtį. A.Rumšos žodžiais, 10 mln. Lt ieškinys yra niekinis, palyginus su jų kūdikio netektimi.
Birželio 29-ąją ties Kartena budriškė F.B., gimusi 1953 m., automobiliu „Škoda Fabia“ išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido iš dešinės važiavusio automobilio „Mazda 626“, kurį vairavo šiaulietis R.L., ir su juo susidūrė. Įvykio metu abu vairuotojai buvo blaivūs. Per susidūrimą buvo sužalota „Mazdos“ keleivė A.L., kuri dėl galvos sumušimo gydosi ambulatoriškai.
PRYŠMANČIŲ k.
Į policiją kreipėsi bendrovės „Minera“ direktorius, pranešdamas, jog buvo įsibrauta į bendrovei priklausantį „Tenžės“ durpių fasavimo cechą, esantį Pryšmančių k. Išdraskyta elektros instaliacija, išardytas automato valdymo pultas, elektros varikliai ir elektros įvadinės spintos. Nuostolis – apie 1600 Lt. Įvykis tiriamas.
GARGŽDELĖS k.
Klaipėdietis F.B., gimęs 1962 m., išgirdo, kaip suveikė prie kapinių pastatyto jo automobilio „Audi A4“ signalizacija. Priėjęs prie automobilio, vyriškis pastebėjo, jog yra išdaužtas vairuotojų durelių stiklas. Iš automobilių dingo moteriška rankinė, kurioje buvo 400 Lt, vairuotojo pažymėjimas, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6111“. Nuostolis – 1700 Lt.
Kretingos “Minija” savo aikštėje rungtynėmis su “Salantu” pabaigė pirmąjį II lygos Vakarų zonos pirmenybių ratą. Šios rungtynės sukėlė gan didžiulį susidomėjimą, nes šiose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda galėtų vadintis stipriausia futbolo komanda Kretingos rajone. Gal todėl į rungtynes ir patraukė nemažas gerbėjų būrys, nors tuo pačiu metu buvo rodomos Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės.
Pati dvikova prasidėjo abipusėmis atakomis, kurioms trūko aštrumo. Jau rungtynių pradžioje salantiškiai savo aktyviais veiksmais bandė ištesėti pažadą - užkurti “Minijai” pirtį jos pačios aikštėje. Bet, kaip parodė rungtynių eiga, svečiams “parako” užteko tik pirmajai pirmojo kėlinio pusei. Vėliau, su kiekviena ataka, “Minija” vis labiau perėmė iniciatyvą ir nepaliaujamai veržėsi svečių vartų link. Vienos kontratakos metu į priekį pabėgęs Mindaugas Anužis išvedė savo komandą į priekį - 1:0.
Tačiau ir šių rungtynių pirmajame kėlinyje “Minijos” puolimas neatrodė taip, kaip norėjosi komandos vyr. treneriui Gediminui Petrauskui. Vyr. treneriui nepatiko, kad puolėjai mažai bendradarbiauja tarpusavyje, jų veiksmuose trūksta aštrumo.
Pirmajam kėliniui pasibaigus minimaliu skirtumu, per pertrauką savo auklėtiniams vyr. treneris bandė išaiškinti daromas klaidas bei pareikalavo aštresnės kovos per atakas.
Vyr. trenerio patarimai davė apčiuopiamos naudos ir jau nuo pat pirmųjų antrojo kėlinio minučių “Minijos” puolimas kėlė didelę grėsmę varžovų vartams. Prabėgus vos kelioms minutėms, kretingiškiai turėjo puikią progą padvigubinti skirtumą, bet salantiškiai sumąstė bent kelioms akimirkoms išlaikyti tą patį skirtumą - svečių gynėjas rankomis sustabdė į tuščius vartus skriejantį kamuolį. Rungtynių teisėjas už tokius “Salanto” žaidėjo veiksmus paskyrė 11 metrų baudinį į jų vartus, kurį sėkmingai realizavo Ramūnas Litvinas.
Vėliau būta nemažai aštrių atakų, kuriose keliskart galėjo pasižymėti M.Grušauskas, M.Anužis ir Ra.Grikšas. Pastariesiems tai pavyko padaryti, įpusėjus antrajam kėliniui. 73 min. po greitos atakos, smūgiu į tolimąjį vartų kampą įvartį įmušė Ra.Grikšas.
Pasinaudoję salantiškių sutrikimu, per kitą ataką kretingiškiai įmušė dar vieną įvartį. Nusivaręs kamuolį varžovų vartų link, Ra.Grikšas gražiu perdavimu išvedė M.Anužį prieš “Salantų” vartininką. Mindaugas pelnė antrąjį įvartį šiose rungtynėse bei šeštąjį - šiose pirmenybėse.
Pirmąjį ratą “Minija” pabaigė, iškovojusi puikią pergalę savo aikštėje.
“Minijos” sudėtis: A.Kačauskas (M.Viluckas), I.Medutis, A.Dievinas, G.Arys, Re.Grikšas, Ra.Grikšas, M.Tilvikas (A.Tolis), S.Paulius (J.Kurbangalijevas),
M.Grušauskas (A.Kurbangalijevas), R.Litvinas, M.Anužis.
“Minijos” įvarčiai: 28 min. - M.Anužis (1:0), 49 min. - R.Litvinas (11 m; 2:0), 73 min. - Ra. Grikšas (3:0), 74 min. - M.Anužis (4:0).
Trisdešimt trejų salantiškis Mindaugas Ivanauskas savo namų ūkyje užveisė tikrą zoologijos sodą: 20 arų plote įrengti voljerai, vištidės, aptvarai, tvartai, kuriuose bėginėja 60 retųjų paukščių bei dvi dešimtys egzotiškų žinduolių bei kanopinių. Ivanauskų sodybą pamėgo moksleiviai bei vasarą pro šalį keliaujantys turistai.
|
|
