Balandžio 16 d. apie 13.30 val. iš namų Kartenoje išėjo ir iki šiol negrįžo šešiolikmetė Agnė G. Jos mobilusis telefonas išjungtas.

Mergina yra apie 160 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, šviesiai kaštoninių ilgų plaukų, ovalaus veido formos. Ausyse įverti burbuliuko formos sidabriniai auskarai.

Apranga: juodos spalvos trumpa striukė, kelnės, juodi sportiniai bateliai su baltos spalvos padu.

Ką nors žinančius apie merginos buvimo vietą prašome skambinti 112 arba 8 700 64208, 8 700 60710.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šventos Velykos Vakarų slavų – velkij, velikij – su didingumu siejamos. Velykos – Pascha – yra perėjimas, procesas. Tą perėjimą pradėjome Pelenų dienos trečiadienį, kada po Užgavėnių visų tų linksmybių barstėme žmonėms pelenus ant galvų ir sakėme dvi frazes: „Atsiverskite ir įtikėkite į evangeliją“, „Žmogau atmink, kad dulkė esi ir dulke virsi.“

Žydų Pascha – jų tautos perėjimas iš nelaisvės į laisvę, išėjimas iš Egipto į Pažadėtąją žemę, perėjimas Raudonąja jūra, kur tykojo mirtis. Mums, krikščionims, ta kelionė yra perėjimas iš mirties į gyvenimą. Mes švenčiame Jėzaus prisikėlimą iš mirusiųjų.

Tokių Velykų Vakarų kultūroje dar nebuvo. Lietuvoje irgi. Šitas laikas yra išbandymas. Tačiau visada, kiekvienoje dienoje, kiekviename suvaržyme turime atrasti gėrio. Jėzus pasiliko per visas dienas, iki pasaulio pabaigos. Jis yra, kai krikštijame vaikutį, jis yra ir tą džiaugsmo dieną, kada dvi jaunos širdys pasako viena kitai: „Aš mylėsiu tave iki mirties.“ Jėzus yra ir žmogaus mirties dieną.

Tokia ta nūdienos realybė ir joje nereikia mums, krikščionims, ieškoti blogio, reikia ieškoti Dievo. Karantino savaitėmis pasigirsta balsų: „Mes neteisingai gyvenome, už tai Dievas mus baudžia.“ Tai didžiausia neteisybė apie Dievą, kuris yra meilė. Galbūt toji ideologija eina iš Senojo Testamento, kuriame Izraelio tautos tremtys, šventyklos sugriovimas, visokios nelaimės, tai, ką žydai priėmė kaip Dievo bausmę už jų padarytas nuodėmes. Su Jėzumi viskas keičiasi – mūsų naujiena, Naujasis Testamentas (Šventas Raštas) yra geroji naujiena. Štai evangelijoje pagal Joną pasakojama, kaip, pamatę aklą, mokiniai klausia: „Kas nusidėjo – jis ar jo tėvai?“ Iškart ieškomas blogis, kas yra kaltas. Ir Jėzus aiškiai pasako: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai“ (Jn. 9,3). Jis atėjo gydyti, prikelti, dovanoti žmogui gyvenimą. Šiame suvaržymo laike krikščionys ieškome Dievo kaip gėrio. Kiek daug yra gerų žmonių Kretingoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje, kurie moka ir šiandieną suvaldyti neviltį, pyktį, padėti kitam.

• Rašyti komentarą (25)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (3)

Kretingos rajono savivaldybė skyrė 34 tūkst. eurų 2 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatams pirkti. Aparatai buvo užsakyti medicinos įrangą tiekiančioje bendrovėje „Limeta“.

„Limetos“ generalinis direktorius, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Domarkas teigė pats merui Antanui Kalniui pasiūlęs nupirkti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų Kretingos ligoninei. „A. Kalniui paskambinau pirmam, kai pradėjome ruošti 20-ies aparatų užsakymą. Jonavos, Elektrėnų savivaldybės iš tos pačios siuntos užsakė 10 ir 4 aparatus, Kretinga – du, pagal poreikį“, – kalbėjo V. Domarkas, akcentavęs, kad plaučių ventiliavimo aparatų tiekimo optimalus terminas per šią krizę yra net 16 savaičių.

„Limetai“ pasisekė – tiems 20 aparatų radome tiekimo kanalą iš Turkijos per pustrečios savaitės. Vakare siuntos nespėjo perkrauti į krovininį lėktuvą Stambulo oro uoste, rytą išėjo Turkijos prezidento įsakymas, pagal kurį ir tie 20 aparatų buvo perimti Turkijos valstybės reikmėms“, – pasakojo V. Domarkas. Į derybas su Turkija įsijungus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, Turkijos ambasadai Lietuvoje, „Limeta“ šį antradienį gavo žinią, kad užsakytas krovinys bus išleistas į Lietuvą. „Dar galutinio patvirtinimo neturime, bet tikimės, kad aparatai neužilgo bus Lietuvoje“, – vilties neprarado V. Domarkas. Savivaldybė „Limetai“ už aparatus dar nesumokėjo.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus patvirtino, kad ligoninė šiandieną turi 2 stacionarius plaučių ventiliacijos aparatus, 1 portatyvinį – vežiojamą, be to plaučių ventiliacijos funkciją dar gali atlikti 3 anestezijos aparatai. Ligoninėje vienu metu dirbtinė plaučių ventiliacija gali būti atliekama 6 sunkios būklės pacientams. Be aparatų, dar yra būtinos medikų komandos su gydytojais anesteziologais-reanimatologais priešakyje. Lengvesniems atvejams ligoninė turi 37 deguonies taškus visuose skyriuose.

Trečiadienį Kretingos ligoninėje buvo gydomi 48 pacientai, iš jų 1 – reanimacijoje. Nebuvo nė vieno gydymo dėl COVID-19. „Nauji, modernesni plaučių ventiliacijos aparatai mūsų ligoninei yra reikalingi, jie bus reikalingi ir ateityje“, – tarė A. Šalavėjus.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (36)

Per karantiną saviizoliuotis neturintiems kur asmenims rajono Savivaldybė parūpino patalpas Nasrėnuose ir viešbutyje „Ecohotel“ Kretingoje. Sunerimę gyventojai ne kartą kreipėsi į redakciją klausdami, kodėl saviizoliacijoje esantys asmenys būriuojasi prie apgyvendinimo įstaigos, tokių skundų gauna ir saviizoliaciją užtikrinančios institucijos.

Pasišalino iš patalpų

Saviizoliacijoje esantys ir Savivaldybės tam skirtose patalpose gyvenantys asmenys gali išeiti į lauką, tačiau jie negali būriuotis, taip pat privalo vengti bet kokio kontakto su kitais asmenimis.

„Mes taip pat sulaukiame skundų, kad „Ecohotel“ viešbutyje saviizoliacijoje esantys asmenys išeina į lauką parūkyti. Susisiekiame su tais asmenimis ir bandome per atstumą kalbėtis“, – įvardijo Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Angelė Ubartienė.

Viešosios tvarkos ir karantino sąlygų laikymąsi mūsų rajone kontroliuoja policija. Policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti tvarką prie Savivaldybės saviizoliacijai skirtų patalpų, periodiškai patruliuoja šalia tų vietų. „Savaitgalį nuotoliniu būdu susisiekiame su saviizoliacijoje esančiais asmenimis, ir pareigūnai, nuvykę į vietą, paprašo, kad šie jiems pamojuotų per langą ar kitaip praneštų apie savo buvimą toje vietoje“, – tvirtino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Mūsų rajone yra ir vienas atvejis, kuomet iš Savivaldybės saviizoliacijai skirtų patalpų pasišalino asmuo. „Vienas asmuo yra pasišalinęs iš „Ecohotel“. Jis tikino, kad susisiekė su koronaviruso karštąja klinika, kuri jį informavo, kad jo testas yra neigiamas. Vyras nusprendė, kad gali grįžti namo“, – situaciją apibūdino A. Ubartienė, pridūrusi, kad už tokius pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

Už karantino sąlygų nesilaikymo ir saviizoliacijos pažeidimus asmeniui gali grėsti nuo 500 eurų iki 1,5 tūkst. eurų bauda. Jeigu dėl asmens veiksmų buvo užkrėsti kiti asmenys, jam gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Dėl karantino sąlygų nesilaikymo mūsų rajone, ketvirtadienio duomenimis, buvo pradėtos 6 administracinės teisenos. „Tai ne Savivaldybės patalpose izoliavęsi asmenys, o kiti karantino sąlygų nesilaikantys gyventojai“, – informavo A. Pužauskas.

Kiek anksčiau Savivaldybės saviizoliacijai skirtose patalpose gyvenančiųjų apsaugai užtikrinti samdė apsaugos paslaugas teikiančią saugos tarnyba „Argus“. „Privačių saugos tarnybų paslaugų atsisakyta pakeitus teisinį reglamentavimą dėl saviizoliacijoje esančių asmenų apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo – nuo 2020 m. kovo 27 d. šios funkcijos vykdymas pavestas Vidaus reikalų ministerijai, Kretingoje – policijai“, – įvardijo Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus specialistė viešiesiems ryšiams Inga Tirevičiutė.

• Rašyti komentarą (11)
• Plačiau ...

Šiandien vykstančiame LXI Vilniaus aukcione nebeliko didžiausia šio meno kūrinių aukciono žvaigžde įvardinto dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) trijų triptikų – „Miesto pramonė“, „Ąžuolas“ ir „Žvejai“. Kodėl ši kompozicija, 1939–1940 m. sukurta Lietuvos banko Kretingos skyriaus centrinei operacijų salei, nebeparduodama, aukciono rengėjai „Pajūrio naujienoms“ nekomentavo.

Žinia, kad tarp 208 LXI Vilniaus aukcionui pateiktų lotų yra ir P. Kalpoko triptikų kompozicija – tautinio idealizmo romantizmo su art deco elementais stilistika nutapyti paveikslai, turėję skleisti žinią apie klestinčią šalį ir stiprią, darbščią, taikią, turtėjančią bei darbščią šios šalies tautą, – sukėlė sumaištį.

Paaiškėjo, kad 200 tūkst. eurų pradine kaina įvertintas meno kūrinys dar 1993 metais yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (KVR). Šiam pano suteiktas registrinio nekilnojamojo objekto statusas, be to, jis įrašytas ir į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.

Rengiant spaudai Romualdo Beniušio publikaciją „Kur iš Kretingos gali iškeliauti dailininko Petro Kalpoko istoriniai paveikslai“ (PN, 2020 03 27), šio kultūros paveldo objekto likimu susirūpino ir Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Kretingos mero Antano Kalniaus pasirašytame Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktoriui Vidmantui Bezarui adresuotame rašte dėl Petro Kalpoko paveikslų išsaugojimo Kretingoje, be kita ko, primenama, jog į KVR įtrauktas valstybės saugomas banko pastatas Vilniaus g. 1 Kretingoje su jį juosiančia kaltine metalo tvora sudaro vientisą Banko pastatų kompleksą. Žemės sklypo bei pastatų komplekso, kuriame yra 62 kv. m bendro ploto užimantys P. Kalpoko triptikai, savininkas yra UAB „Plungės darna“. Savininkas, pagal šį raštą, rengiasi parduoti buvusį banko pastatą, o aukcione Vilniuje – meno kūrinius.

KPD direktoriaus prašyta įvertinti susidariusią situaciją, imtis priemonių įteisinti kompleksą su paveikslais kaip vieną nedalomą kultūros paveldo objekto visumą bei užkirsti kelią meno kūrinių išvežimui iš Kretingos miesto.

Nors į šį raštą atsakymas iš KPD dar negautas, iš LXI Vilniaus aukciono lotų P. Kalpoko triptikai išimti.

Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė „Pajūrio naujienoms“ sakė dabar negalinti pakomentuoti, kuo vadovaujantis priimtas toks sprendimas. Apie tai pasikalbėti ji pasiūlė po poros mėnesių.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (8)

Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį nuotoliniu būdu įvykusiame neeiliniame Savivaldybės tarybos posėdyje suplanuotą šiems metams Savivaldybės administracijos direktorės 4 tūkst. rezervą padidino iki 347,4 tūkst. eurų ekstremaliai situacijai, kilusiai dėl koronaviruso pandemijos, rajone suvaldyti.

Šiemet nebus 1 proc. biudžeto dalybų, Kretingos miesto šventės

Pagal pirmąjį 2020 metų Savivaldybės biudžeto perskirstymo direktorės rezervui padidinti projektą, kurį parengė Savivaldybės administracija ir kuriam pritarė metras Antanas Kalnius, rezervas buvo didinimas iki 332,4 tūkst. eurų. (Pagal Savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, iki balandžio 1 d. imtinai Savivaldybė nupirko priemonių ir paslaugų koronaviruso sukeltai ekstremaliai situacijai valdyti daugiau kaip už 238 tūkst. eurų.).

332,4 tūkst. eurų rezervas buvo sudarytas daugiausia lėšų – 120 tūkst. eurų – atimant iš seniūnijų. Šios lėšos buvo numatytos aplinkos tvarkymui, gatvėms prižiūrėti ir, kaip buvo teigiama, sniegui valyti. Nemažai lėšų buvo atimta iš kultūros programos – per 115 tūkst. eurų. Nubraukti buvo 40 tūkst. eurų skirti tradicinei Kretingos miesto šventei, kuri šiemet neįvyks. Dar 65 tūkst. eurų buvo sumažintos išlaidos kultūrai ir sportui, 27 tūkst. eurų dalyvavimui respublikinėje moksleivių Dainų šventėje.

10 tūkst. eurų buvo sumažintas mero fondas, 7 tūkst. eurų reprezentacinės išlaidos, 15 tūkst. eurų nutraukta nuo architektūros ir teritorijų planavimo programos (pinigai buvo skirti detaliesiems teritorijų planams rengti, tam Savivaldybės administracijoje buvo neseniai įsteigtas naujas darbuotojo etatas.)

Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras pateikė alternatyvų biudžeto perskirstymo ir direktorės rezervo didinimo projektą ir rezervą pasiūlė didinti iki 347,4 tūkst. eurų. Rezerve numatyti 62 tūkst. eurų Kretingos rajono medicinos įstaigoms, kaip paramą kovai su koronavirusu priemonėms įsigyti ir pavojingomis sąlygomis dirbančių darbuotojų algoms didinti. D. Bajoras tuos 62 tūkst. eurų surado pasiūlęs šiemet atsisakyti 1 proc. biudžeto – 50 tūkst. eurų, skirtų gyventojų iniciatyvų projektams gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti, ir 12 tūkst. eurų – Rotušės aikštės sutvarkymo vizijai viešinti, pradėti rengti aikštės atnaujinimo techninį projektą.

Gyventojus įtraukti į Savivaldybės biudžeto pinigų skirstymą, jų panaudojimą, tam suformuojant vadinamąjį dalyvaujamąjį biudžetą – 1 proc. nuo Savivaldybės metinio biudžeto – per paskutinius savivaldos rinkimus buvo pažadėjęs visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“, kuriam priklauso ir meras Antanas Kalnius. Šio projekto autorė yra „kraštietė“ Vaida Jakumienė. Toks projektas šalies savivaldybėse dar nėra prigijęs, pirmieji jo ėmėsi alytiškiai.

Ketvirtadienio tarybos posėdyje „Kretingos krašto“ nariai Darius Petreikis, Vilius Adomaitis kaltino D. Bajorą, kad savo alternatyvų pasiūlymą nuslėpė nuo mero, administracijos, pavėluotai jį pateikė tarybos komitetams.

• Rašyti komentarą (20)
• Plačiau ...

Karantino pradžioje staiga buvo kone paralyžuota visa Šv. Antano dienos centro veikla: vaikai, kaip būdavo anksčiau, po pamokų nebegalėjo lankytis centre, nutrūko ir Bendruomeninių šeimos namų čia teikiamos paslaugos. Tačiau dabar darbas palaipsniui grįžta į vėžes, perkeliant veiklas į virtualią erdvę.

Reikėjo tėvų sutikimų

Pasak Šv. Antano dienos centro vadovės Margaritos Lizdenytės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasirūpinus, kad vaikai galėtų mokytis nuotoliniu būdu, atkrito rūpestis, – vaikai yra aprūpinti kompiuteriais, tad bendrystę su jais jau galima palaikyti nuotoliniu būdu.

„Prasidėjus karantinui, biurokratijos mūsų darbe atsirado triskart daugiau negu įprastai: persikeliant į virtualiąją erdvę reikėjo atlikti apklausas, gauti tėvų sutikimus. Ryšys su vaikais, jų šeimomis nebuvo nutrūkęs ir ligi tol, – bendraudavome telefonu, o pereinant prie virtualių veiklų, reikia viską apgalvotai suderinti“, – apie sunkumus, su kuriais susidūrė savo darbe, pasakojo M. Lizdenytė.

Jos žodžiais, centro darbuotojos – kūrybingos: sumano visokių veiklų, kad tik sudomintų ir užimtų vaikus. Taip pat palaiko ryšį su šeimomis, – sukurta virtuali grupė šeimoms, kurioje dalijamasi tuo, kas šiuo metu yra aktualiausia, kas padeda įveikti iššūkius, palaikyti darnius tarpusavio santykius.

Sunkiau gyvenančioms šeimoms išdalinti ir anksčiau sukaupti maisto paketai.

Išbandys virtualias galimybes

Įvedus karantiną, iš pradžių buvo sustabdytas ir Europos Sąjungos investicinio fondo finansuojamas plataus masto tęstinis pagalbos šeimoms projektas Bendruomeniniai šeimos namai, kuriame jau dalyvavo per 600 kretingiškių.

Vykdant projektą „Kompleksinės paslaugos Kretingos rajono šeimoms“, visos paslaugos kretingiškiams yra nemokamos. Jiems rengiami pozityvios tėvystės mokymai, dailės terapijos užsiėmimai suaugusiesiems, teikiamos psichologo bei teisininko-mediatoriaus konsultacijos.

Tačiau dabar, pasak šio projekto koordinatorės Daivos Manukian, iš fondo agentūros jie jau gavę nurodymus, kaip organizuoti ir tęsti veiklą nuotoliniu būdu.

„Su projekto dalyviais bendrausime per internetines platformas, taip pat susisieksime ir su lektoriais, kurie konsultuos ir ves mokymus mūsų klientams. Kai kurias veiklas, tarkim, grupinės dailės terapijos, teks apriboti, tačiau pasitelkę technologijas išbandysime visus įmanomus bendravimo būdus. Mūsų centro psichologės ir ligi šiol savanoriškai konsultuodavo žmones telefonu“, – kalbėjo Kretingos socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė D. Manukian.

• Rašyti komentarą (0)

Šiemet išsyk po šv. Velykų, balandžio 15-ąją, Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojai rengiasi virtualiai paminėti Kultūros darbuotojų dieną. Balandį yra numatyti ir Nacionalinei bibliotekų savaitei skirti renginiai.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės teigimu, transliacijoms biblioteka naudojasi nemokamais viešaisiais kanalais, dažniausiai – „Facebook‘o“ paskyra, nes kiti kanalai kainuojantys gana brangiai.

Balandžio 15-ąją yra numatyta surengti virtualią paskaitą-konferenciją su žinomu pramogų pasaulio atstovu atlikėju Sauliumi Urbonavičiumi-Samu, kuris kalbės apie šiuolaikinio kultūros produkto pateikimą.

„Visi mūsų „Facebook‘o“ lankytojai, norintys pasiklausyti S. Urbonavičiaus pranešimo, prisijungę iš anksto mūsų nurodytą valandą, turėtų palaukti, kol prasidės transliacija. Šio renginio ir kai kurių kitų numatytų paskaitų, pokalbių laiko iš anksto dar nežinome, tačiau savo sekėjus apie juos būtinai informuosime“, – apie galimybę internetu išgirsti pranešimus kalbėjo B. Naujokaitienė.

Nuo balandžio 23-osios iki šio mėnesio pabaigos bus minima Nacionalinė bibliotekų savaitė: ta proga Kretingos bibliotekininkai numatė virtualų susitikimą su Kanadoje įsikūrusia žinoma žurnaliste knygos „Lithuanica“ autore Gražina Sviderskyte. Autorė pristatys knygą, pasidalins jos sukūrimo istorija bei pačios atskleistais įžymių mūsų šalies lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimo faktais ir skrydžio per Atlantą detalėmis. Ši transliacija yra numatyta balandžio 29 d. 19 val.

„Taip pat planuojame transliuoti susitikimą su žinomu fotografu, gamtos mėgėju, keliautoju Mariumi Čepuliu. Tai bus renginys visai šeimai: renginio svečias pasakos apie savo veiklas gamtoje, pristatys savo knygą „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“, – teigė bibliotekininkė.

Balandžio 23-ąją kultūros produkto dizaino kūrybos vadovas, stambiausių šalies reklamos agentūrų atstovas Ignas Kozlovas taip pat virtualiai pasakos apie garsiausius šalies kūrybinius projektus, pasidalins savo patirtimi juos rengiant.

Kretingos bibliotekininkai išvien su kitų šalies bibliotekų darbuotojais rengia filmą apie pastarųjų 20 metų bibliotekų darbą, veiklas, pokyčius. Visi sukurti filmai, B. Naujokaitienės žodžiais, bus sudėti į „Youtube“ kanalą.

• Rašyti komentarą (2)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šalies mokykloms jau nupirko nuotoliniam mokymui reikalingų kompiuterių – į mūsų rajoną vakar buvo parvežta 380 planšečių.

„Manau, kad mūsų rajone poreikis trūkstamų priemonių nuotoliniam mokymui bus patenkintas“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Prieš pradedant nuotolinį mokymą mūsų rajone buvo išsiaiškinta, kiek mokinių neturi šiam mokymo būdui reikiamų kompiuterių. Iš pradžių buvo gauti duomenys, kad rajone yra 220 tokių mokinių. Tarp šių mokinių pateko ir tų šeimų vaikai, kuriose auga po 2 ir daugiau vaikų. „Šiais skaičiais greičiausiai ir vadovausimės, skirstydami kompiuterius mokiniams. Pirmiausia patenkinsime šį poreikį, paskui žiūrėsime, kurioms socialiai jautrioms šeimoms jų dar reikėtų“, – įvardijo A. Burbienė.

Planšetiniai kompiuteriai skiriami mokykloms, todėl po karantino šeimos juos privalės grąžinti savo ugdymo įstaigoms, kurios juos naudos ugdymo procese. „Šeima sudarys panaudos sutartį su mokykla – bus numatyta atsakomybė už sugadintą įrenginį“, – paaiškino A. Burbienė.

Mokiniams iš socialiai jautrių šeimų ministerija ketvirtadienį perdavė dar 5 tūkst. planšetinių kompiuterių. Įrenginiai perduoti Širvintų, Tauragės Telšių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių rajonų, taip pat Klaipėdos miesto, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių mokiniams.

Ministerija įsigijo 33 tūkst. planšetinių kompiuterių, taip pat nupirko 1 tūkst. 365 nešiojamų kompiuterių, dar apie 700 nešiojamų kompiuterių planuojama įsigyti kitą savaitę. Iš viso mokiniams iš socialiai jautrių šeimų planuojama perduoti apie 35 tūkst. įrenginių. Kompiuteriai turi ir interneto ryšį.

Nuotoliniam mokymui skirtus kompiuterius perka Nacionalinė švietimo agentūra, įpareigota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

• Rašyti komentarą (1)

• Rašyti komentarą (0)

Dešimtmetį Velykoms įspūdingus darbus iš kiaušinių kuriantis Vytautas Kusas šiemet sumanė  erdvinių kiaušinių techniką -  mažesnius talpina didesniuose ir juos papildomai dekoruoja.

Kūrybos pasaulio žmonės mūsų kraštietį, Palangoje gyvenantį 71-erių menininką Vytautą Kusą seniai vadina žmogumi-orkestru. Jis tapo paveikslus ir kuria eiles, tačiau šios dvi mūzos nenumaldė jo kūrybinio troškulio: menininkas ėmėsi miniatiūrų ir tapo net 8 Lietuvos rekordų autoriumi. Pastarąjį dešimtmetį Velykų laiką V. Kusas skiria įvairiems kūrybiniams eksperimentams su kiaušiniais – šiemet jis iš jų sukūrė per 50 originalių darbų.

Dekoruoti kiaušiniai kiaušiniuose

Jau anksčiau kiaušinius įvairiai dekoruodavęs, skutinėdavęs, skaptuodavęs, graviruodavęs raštais su šimtais ir tūkstančiais miniatiūrinių skylučių, iš jų sukurdavęs papuošalų bei interjero detalių – dėžučių, taupyklių, stalo lempų, šiemet V. Kusas „įsigudrino“ patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Didžiausia šių metų įdomybė – žąsies kiaušinyje įkurdintas vištos kiaušinis ir jame įsodintas angeliukas, ornamentuotame vištos kiaušinyje – graviruoti arba ištapyti balandžio kiaušinukai. Yra netgi trigubas ažūrinis žąsies-vištos-balandžio kiaušinis su tūkstančiais plika akimi vos įžiūrimų skylučių.

Kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas – dažniausiai su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Yra sukurtas kiaušinis su dėžute, kiaušinis su žiedu.

„Prieš 30 metų iš juodosios keramikos buvau padaręs Kristaus galvą – ją įmontavau vištos kiaušinyje. Brolis Apolinaras kažkada buvo sukūręs ženkliuką su Laisvės statula, stovinčia prie Kauno karo muziejaus, – šios atvaizdą taip pat sugalvojau įkurdinti kiaušinyje. O vieną kiaušinį galėčiau pavadinti krikščionybės simboliu: žąsies kiaušinyje išskaptavau kryžių, o ant jo pritaisiau dar kitą ovalo formos kiaušinį“, – apie naujausius darbus pasakojo V. Kusas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pirmosios Rasos Bumblienės gėlės ant šilko pražydo 2016-aisiais.

Salantų gimnazijos mokytoja Rasa Bumblienė įsitikino, kad ir po daugelio metų žmogų gali pasivyti neišpildytos svajonės: nors pagal specialybę yra biologė, kai tik savaitgaliais atsiranda laisvo laiko, į rankas drąsiai ima teptuką, dažų, stoja prie molberto ir panyra į jai vienai žinomą spalvų pasaulį.

Įkvepia gamta

„Žemaitė taip pat pirmąjį savo kūrinį parašė būdama daugiau kaip 40-ies“, – juokavo „Pajūrio naujienų“ pašnekinta 48-erių pedagogė. O žinomą lietuvių rašytoją ji teigė paminėjusi neatsitiktinai dar ir dėl to, kad gyvena Vydeikių kaime Plungės r., netoli Žemaitės muziejaus.

„Mūsų vienkiemis – gamtos apsuptyje, kasdien prieš akis matau kalvotus Žemaitijos peizažus, gėlių spalvas, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens girdžiu paukščius“, – apibūdino pašnekovė, duodama suprasti, kas labiausiai ją įkvepia kurti.

„Savo naujam darbui, kurių nebeskaičiuoju, mintį brandinu visą savaitę, ne visada viskas pavyksta taip, kaip noriu, bet, jei pavyksta, širdis džiaugiasi“, – neslėpė mokytoja.

Tapyti arba pabandyti piešti paprastais grafito pieštukais taip, kaip piešia filmuose matyti „tikri dailininkai“, Rasą traukė nuo tada, kai dar mokėsi vidurinėje mokykloje. „Bet nebuvo, kas labiau motyvuotų, tėvai į tai nežiūrėjo rimtai – ar maža, ko vaikai gali užsimanyti, – praeis. Į meno mokyklą manęs niekas neskatino eiti“, – atviravo Rasa.

O Vydeikių mokykloje pradinių klasių mokytoja ji pradėjo dirbti Vilniaus universitete baigusi biologiją ir sukūrusi savo šeimą. „Pradinukai žinojo mano pomėgį, todėl, kaip šiandien atsimenu, net matematikos arba gramatikos sąsiuviniuose, atlikę šių dalykų užduotis, pabaigoje man ką nors gražaus ar linksmo nupiešdavo“, – prisiminimais pasidalijo R. Bumblienė.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Fotografuoti – plungiškės menininkės Kristinos Paulauskaitės pomėgis, neatsiejamas nuo jos darbo. Menininkės K. Paulauskatės fotografijos iš ciklo „Viliaus Orvido veidai“.

Plungės viešosios bibliotekos dailininkė-fotografė, kultūros draugijos „Saulutė“ vadovė ir laikraščio „Žemaičių saulutė“ redaktorė Kristina Paulauskaitė savo sukurtu fotografijų ciklu „Viliaus Orvido veidai“ savitai įamžino mūsų kraštiečio šviesaus atminimo Viliaus Orvido, kaip skuptoriaus, kūrybinį palikimą. „Smiltys“ pasidomėjo, kuo K. Paulauskaitę patraukė šios spalvingos asmenybės kūryba — žvilgsnis į akmenyje sustingusius veidus.

– Kaip Jūs „atradote“ Vilių Orvidą su jo slėpiningu pasauliu? Gal pažinojote jį asmeniškai?

– Atgimimo metais per televiziją buvo rodoma keletas įdomių laidų. Vienoje jų pamačiau Grūšlaukėje gyvenusią religinių paveikslų tapytoją Barborą Jankauskaitę. Taip ir stovi akyse vaizdas – tolyn bėgančiu keliu vis tolstanti mažučiukė senutė, kol galop visai pranyksta.

Tada ir kilo mintis susirasti  daugiau tokių nežinomų menininkų. Surankiojom apie dešimt įvairių žanrų kūrėjų, pakvietėm iš Merkinės brolius Černiauskus su jų krašto paprastų žmonių nuotraukomis ir Plungėje surengėm parodą „Mažo žmogaus dvasinis pasaulis“. Į atidarymą parsivežėm B. Jankauskaitę, – ją vis aplankydavom, skaldėm malkas, tvarkėm trobelę, fotografavom.

Daugelis susitikimų, kūrybinių atradimų ir įvyko kelionėse. Su bendraminčiais dviračiais išvažinėjome Žemaitiją. Kartą, grįžtant iš Barboros, užsukome pas Salantuose gyvenusią bendradarbę Onutę Kaniavaitę. Buvome girdėję apie tokį „absurdo“ muziejų prie Salantų, pravažiuodami prošal matydavome virtines autobusų į sodybą. Onutė pasisiūlė palydėti.

Per pirmąjį apsilankymą, 1989-aisiais, dar buvo gyvas V. Orvidas, jo motina, brolis. Tąsyk Viliaus nesutikome. Kaip ir visi, visur landžiojom, laipiojom, buvo keista, kad niekas nieko nedraudė, – toks laisvės pojūtis. Daug fotografavom, stebėdamiesi, kad niekas nevagia skulptūrų, tik vėliau sužinojom, kad visko buvę.

Kitąkart apsilankėm, kai sodyboje turėjo vykti kažkoks festivalis. Tada ir Vilių sutikome. Nesiveržėme į jį supantį ir taip tirštą įvairiausių žmonių pasaulį. Atrodė, kad jie visi susigyvenę ir mūsų ten nereikia. Stebino, kad tokioje žmonių maišalynėje Vilius tiek daug yra padaręs skulptūrų, tiek visko privilkęs. Atrodė, kad tie savęs ieškotojai siurbia Viliaus dvasią, bet mažai jam padeda, tik jis viešai nusivylimo neparodo. Dar buvo juntamas ir šeimos pasipriešinimas, kam čia tiek valkatų prilindę, motinos valdingumas ir prieštara tokiai sodybos idėjai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Salantuose gyvenanti moteris į laidinį telefoną paskambinusiam ir ESO darbuotoju apsimetusiam vyriškiui atidavė 35 tūkst. eurų.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

Įžūli vagystė

Į namus sukčius 1935 m. gimusiai moteriai paskambino balandžio 7 d. apie 13.40 val. Prisistatęs ESO darbuotoju vyras tikino, kad už elektrą moteris atsiskaitė padirbtais pinigais, todėl reikia patikrinti kitus namuose esančius pinigus.

Po kurio laiko apie 14.20 į namus atėjo vyras, kuris, salantiškei į akis papurškęs dujų, pagrobė 35 tūkst. eurų ir pasišalino. „Kiek prisimenu, mūsų rajone tai viena įžūliausių sukčių apgavysčių, per kurią buvo panaudotos ir dujos“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.

Policijos pareigūnai atlieka tyrimą bandydami nustatyti ESO darbuotojais apsimetusius sukčius. „Atliekamas tyrimas ir dedamos visos policijos pastangos nustatyti sukčius“, – tikino G. Macienė.

Sukčiavimo atvejų visoje šalyje tik daugėja. Sukčiai apsimeta bet kuo – banko darbuotojais, policijos pareigūnais, medikais, dezinfekavimo paslaugas teikiančių įmonių atstovais ir t. t. Taip pat sukčiai keliasi ir į elektroninę erdvę, kurioje pinigus jau išviliojo ne iš vieno žmogaus.

Policijos pareigūnai skatina gyventojus būti budriais ir gerai pagalvoti, ar nepaklius į sukčių pinkles. Ir, nors informacijos apie nuolat siaučiančius sukčius – nemažai, tačiau gyventojai vis dar patikliai pinigus atiduoda neaiškiems asmenims.

„Labai gaila, bet kiek bepasakotum, kaip bešviestum žmones, nusikaltėliams vis dar pavyksta rasti lengvatikių, kurie yra apgaunami pasitelkiant žmogiškąjį faktorių, psichologiją. Žmones lengviausia galima apgauti tuomet, kai jie stipriai emociškai paveikti – labai išsigandę. Tokios būsenos žmogus dažnai nė nesuspėja visko logiškai apgalvoti ir impulsyviai atlieka tai, ką pasako sukčiai“, – atkreipė dėmesį G. Macienė.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

KRETINGOS r.

SALANTUOSE balandžio 6 d. apie 10 val. pastebėta, kad, išlaužus ūkinio pastato duris, pavogtas elektrinis paspirtukas. Žala – 500 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Mokymas nuotoliniu būdu vyksta ne tik bendrojo lavinimo mokyklose – nuotoliniu metodu sportuoti vaikus pakvietė ir Kretingos sporto mokyklos treneriai.

Vienas jų – rankinio treneris Algimantas Pranaitis, savo auklėtinėms perdavęs Lietuvos moterų rankinio rinktinės trenerio Karolio Kaladinsko parengtas rekomendacijas – treniruočių namuose programą, pagal kurią mergaitės kuo puikiausiai gali palaikyti savo fizinę formą ir tobulėti.

„Šiuo, karantino, laikotarpiu, treneriai yra priversti ieškoti galimybių, kaip kuo geriau ir išradingiau perteikti informaciją, susijusią su atskiromis sporto šakomis – susirūpinimą kelia, kokia bus sportinė forma, kai, atėjus laikui, sportininkai sugrįš į aikšteles“, – neslėpė K. Kaladinskas.

Jo treniruojama Lietuvos moterų rankinio rinktinė pagal planą turėtų žaisti Europos čempionato atrankos rungtynes jau birželio mėnesį, todėl rinktinės vyriausiasis treneris visoms žaidėjoms taip pat yra sudaręs programas ir stebi merginų darbą iš namų.

„Ryšius su Karoliu Kaladinsku palaikau nuolat – su juo sutarėme, kad ir jaunosioms rankininkėms reikia treniruočių programų, pagal kurias jos galėtų sėkmingai ir išradingai sportuoti namuose“, – A. Pranaitis pasidžiaugė kolegos iniciatyva sukurti ir pasidalinti savaitės treniruočių programa rankininkėms.

Programa numatyta sportuoti savaitę, kasdien. Pagal šią programą atliekami įvairūs tempimo pratimai, pritūpimai ir įtūpimai, pratimai rankoms, atsispaudimai, įvairūs šuoliai ir šuoliukai, žongliravimas su kamuoliukais, taip pat rekomenduojamas pasivaikščiojimas arba krosas gryname ore.

„Kadangi šiuo metu neturiu galimybės vesti treniruočių, pasitelkiant vaizdo medžiagą, šios rekomendacijos mūsų rankininkėms labai pravertė“, – pripažino A. Pranaitis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Pranciškonų vienuolyno Kretingoje „Rūpestėlių“ labdaros valgykla karantino pradžioje maistą alkstantiems dalino prie vienuolyno vartų, o nuo šios savaitės pradžios jį atveža į namus. Maistą kasdien išvežioja 3 ekipažai, iš jų du dirba Kretingoje ir vienas rajone. „Per kaimus kasdien nuvažiuojame apie 20–30 kilometrų“, – sakė vienuolyno gvardijonas Gediminas Numgaudis. Brolis Gediminas akcentavo, kad padaugėjo prašančių maisto: karantino pradžioje pasiimti maisto ateidavo 25–30 žmonių, šią savaitę jį kasdien veža apie 70. „Gal buvo nedrįstančių ateiti. Yra ir kitų priežasčių – valgytojų sumažėja pirmą socialinių pašalpų gavimo savaitę. Anksčiau išdalindavome didesnius paketus išsinešti. Dabar porcijas sumažinome, nes nežinia, kur ir kaip tą parsineštą maistą laiko, ar jo nesugadina“, – aiškino brolis Gediminas.

„Rūpestėliai“ gauna duonos ir jos gaminių iš „Klaipėdos duonos“, „Kartenos duonos“, kitų kepyklų. Viena mėsos tiekėjų yra parduotuvė „Norfa“. „Mėsą virtuvėje dirbančios moterys išverda, užšaldo, kad nesugestų, o paskui deda į kruopų, makaronų troškinius“, – kalbėjo brolis Gediminas.

„Rūpestėlių“ valgyklai šiandieną labiausiai trūksta vienkartinių indų. „Rinkome stiklainius, moterys juos iškaitindavo“, – sakė brolis Gediminas, tarstelėjęs, kad indų maistui išvežioti trūksta, kad geriausiai tam tiktų vienkartiniai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) savivaldybių merams rekomendavo ikimokyklinių įstaigų darbuotojus leisti dalinių mokamų atostogų, nes jų darbas nuotoliniu būdu esąs neefektyvus, mažamečiai be tėvų pagalbos negali atlikti mokytojų skirtų užduočių arba tos užduotys apsiriboja nuorodomis į vaikiškas daineles internete.

LSA nariai mano, kad, šalyje pratęsus karantiną, visoms savivaldybėms vieningai susitarus su ikimokyklinių įstaigų darbuotojais, reikėtų juos išleisti apmokamų atostogų. Pastaruoju metu dauguma tėvų dirba nuotoliniu būdu ir būna namuose, tad kol kas nekyla problemų dėl vaikų priežiūros. O jei, kaip tikimasi, vasarą dauguma įstaigų ir įmonių vėl atnaujins veiklą ir tėvai grįš į savo darbus, todėl nebeims kasmetinių atostogų, mažamečių vaikų priežiūros klausimas taps ypač aktualus.

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk LSA direktorės Romos Žakaitienės pasirašytas rekomendacijas pavadino akibrokštu, neturinčiu galios. Anot E. Daniuk, užmojis darbuotojus urmu varyti į atostogas tarsi virusas paplito iš Kauno savivaldybės, dėl karantino nusprendusios stabdyti kultūros ir sporto bei neformalaus švietimo įstaigų veiklą mieste, ir, ko kabiausiai buvo bijomasi, jau įgavo pagreitį.

„Premjeras Saulius Skvernelis taip pat ne kartą viešai akcentavo darbdaviams darbuotojų į atostogas nevaryti. O iš žmogiškosios pusės žvelgiant – gal po mėnesio situacija šalyje pasikeis? Gal jau bus galima lauke vaikščioti be kaukių, daugiau įkvėpti gryno oro, pakeliauti? Kodėl ikimokyklinių įstaigų pedagogai kad ir dalį savo atostogų turėtų išnaudoti per karantiną sėdėdami užsidarę namuose? Ar tai – poilsis?“ – pasvarstė E. Daniuk.

Jos nuomone, pirmutinė savivaldybių merų pareiga yra inicijuoti apklausą: koks bus vietų darželyje poreikis rajone, tai yra, kiek tėvų planuoja vaikus į darželį leisti birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Pasak E. Daniuk, Kretingos rajone tik viename Darbėnų darželyje veikia profsąjungos organizacija.

„Bet mes nediskriminuojame nė vieno – gindami šios ugdymo įstaigos darbuotojų interesus, tuo pačiu padedame ir kitiems“, – sakė LŠMPS Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė.

• Rašyti komentarą (3)

„Steel Bridges“ pardavimų vadovas Albertas Butenis neslėpė įmonės planų su gaminama produkcija ir idėjomis įžengti į Skandinavijos šalių rinką.

Trejus metus Kretingoje veiklą vykdanti bendrovė „Steel Bridges“, vadovaujama Sigito Ivanausko, darbų per karantiną nesustabdė: nors šiai dienai gamybinis cechas ištuštėjęs, visos įmonės pajėgos mestos grandioziniam ir ambicingam projektui – tilto statybai Kuršėnuose – įgyvendinti.

Šio tilto vien metalo konstrukcijų svoris sudaro 497 t, tilto plotis – 3 m, ilgis – 225 m. Visos statinio konstrukcijos, pagamintos Kretingoje, dalimis po 40–60 t buvo transportuojamos į Kuršėnus, kur statybų aikštelėje tarsi vaikiškų kaladėlių dėlionės principu buvo jungiamos į visumą.

„Įspūdis – nepakartojamas“, – pripažino bendrovės „Steel Bridges“ (liet. „Plieno tiltai“) pardavimų vadovas Albertas Butenis, kurio pastebėjimu, tilto Kuršėnuose statyba šiuo metu įmonei yra vienas svarbiausių objektų.

Įmonėje „Steel Bridges“ Kretingoje dirba apie 50 žmonių, ir, A. Butenio teigimu, įmonės prioritetas – kuo daugiau įdarbinti vietos žmonių. „Šio principo įmonė laikysis ir išplėtusi savo gamybinę bazę – „Steel Bridges“ šiuo metu stato 4 tūkst. kvadratinių metrų gamybines patalpas su labai galingais keliamaisiais kranais, rengiama nauja smėliavimo stotis, kurioje atliekamas vienas svarbesnių technologinių procesų – trumpai tariant, pagamintos plieno konstrukcijos yra šlifuojamos gritu, kad po to jas būtų galima tinkamai nudažyti“, – paaiškino A. Butenis.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Tūbausių kaime, Užtvankos gatvėje, balandžio 8 d. apie 10.21 val. degė pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams iš pastato veržėsi dūmai.

Per gaisrą apdegė stogas, namų apyvokos daiktai, automobilio padangos, sėdynė, generatorius, žoliapjovė, 2 trimeriai, betono maišyklė, įvairūs įrankiai. Kodėl kilo gaisras, dar aiškinamasi.

Pastatas mūrinis, rūsys-sandėlis pusiau įkastas į žemę, stogas dengtas šiferiu. Rūsyje buvo įrengta rūkykla.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Darbėniškiai pačių pasigamintais margučiais papuošė 6 klombas miestelio centre.

Darbėnų seniūnijos darbuotojų iniciatyva prieš šv. Velykas miestelio centras buvo išpuoštas 6 medeliais su įvairiaspalviais margučiais.

„Stengiamės, kad ir šiuo sunkmečiu miestelis neprarastų žavesio, kad čia būtų jauku ir gera jo žmonėms“, – tikino seniūnas Alvydas Poškys.

A. Poškys pasakojo, kad darbėniškiai užsidegę prieš kiekvienas valstybines ar bažnytines šventes – Kalėdas, Velykas – kažkaip papuošti miestelį.

„Drąsiai galiu sakyti, kad tokia tradicija jau įsitvirtino Darbėnuose. Iškart po Kalėdų pradėjome mąstyti, kaip pasirengti Velykoms: sumanėme dekoruoti tikrais kiaušiniais. Pradėjome juos, išpūstus ir išvalytus, kaupti, o išradingi darbėniškiai juos visaip dekoravo“, – pasakojo A. Poškys.

Iš pradžių buvo sumanyta daugybe kiaušinių išpuošti miestelio centre dar prieš Kalėdas įrengtą arką, kad kiaušiniai siūbuotų pavasario vėjyje, vėliau šio sumanymo atsisakyta. Iniciatoriai nusprendė klombose įtvirtinti berželius ir ant jų sukabinti margučius.

Darbėnų miestelį šiandieną jau puošia įvairiausia technika dekoruoti margučiai: dažyti, velti, apsiūti, apklijuoti riešutų kevalėliais ir sėklomis, kavos pupelėmis, nudažyti trispalvės spalvomis, išpjaustinėti ir su žemaitiškais užrašais. Kiti yra pagaminti iš polistirolo ar kitokių medžiagų.

Seniūno žodžiais, didžiąją dalį margučių pagamino seniūnijos darbuotojos, taip pat talkino miestelio gyventojai, gimnazijos mokiniai, darželio auklėtojos su vaikais bei jų tėvais.

O Darbėnų miestelio bendruomenė, jos vadovo Rimanto Benečio žodžiais, taip pat tradiciškai margučiais ėmėsi puošti istorinį, vadinamąjį mėlynąjį, miestelio namą, esantį Turgaus aikštės kampe.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingoje gyvomis gėlėmis jau puošiamos viešosios erdvės.

Velykas Kretinga pasitinka pasipuošusi mėlynomis, violetinėmis, baltomis, alyvinėmis ir geltonomis našlaičių spalvomis. Apsodinti visi vienmečių gėlių plotai – prie „Norfos“ parduotuvės, autobusų stoties, klombos, esančios Vytauto gatvėje, prie J. K. Chodkevičiaus paminklo, taip pat miesto simbolis – stilizuota akis Rotušės aikštėje.

„Nors žmonės šiuo metu raginami kuo daugiau būti namuose, tačiau mūsų darbai negali sustoti, turi eiti savo linkme, kad, po dviejų trijų savaičių, pasibaigus karantino laikotarpiui, galėtume pavaikščioti, pasigrožėti, pasidžiaugti“, – sakė miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Šiemet kretingiškių ir miesto svečių žvilgsnius patrauks ir vienas naujas akcentas – 80 ir 70 cm aukščio žydintys gėlių kamuoliai. Žemaitės alėjos žiede jų atsiras 6, kituose miesto gatvių žieduose – po tris.

„Labai džiaugiuosi, kad šią, iš Prancūzijos mano parsivežtą, idėją padėjo įgyvendinti komunalininkai, iš metalo suvirinę konstrukcijas, į kurias, užpildžius žemėmis, kaip ir į kitus vienmečius gėlynus, bus pasodinta našlaičių“, – teigė seniūnė.

Našlaitės pasirinktos dėl to, kad yra vienos atspariausių, šalnų nebijančių pavasarinių gėlių. Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ iš įmonės „Dendrėja“ jų nupirko 4 tūkst. Vienas našlaitės žiedas kainavo 25 centus, ir tai, pasak seniūnės, yra apie 10 ct pigiau negu pernai. „Bet iš seniūnijai miestui tvarkyti skirto biudžeto sumokėjome per tūkstantį eurų, kadangi nusprendėme įsigyti dar ir šiek tiek svyrančių augalų, kad kai kur būtų galima papuošti tarpus tarp pasodintų gėlių“, – sakė ji.

Didieji daugiamečiai gėlynai kol kas nebus liečiami – juose iš arčiau matosi krokai, laukiama, kol sušvis tulpės. Vėliau daugiamečiai augalai bus skaidomi, persodinami, o po poros metų šie gėlynai, seniūnės žodžiais, bus pertvarkyti taip, kad ir juose matytųsi kuo daugiau žydinčių gėlių.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Romualdo Rimos teigimu, paskelbus karantiną, gyvenimas JK pasikeitė iš esmės.

Iš pradžių gan skeptiškai žiūrėję į koronaviruso keliamą grėsmę, Junginės Karalystės gyventojai dabar smarkiai sunerimo: šalis patenka į labiausiai pandemijos paveiktų valstybių sąrašą – serga per 50 tūkstančių gyventojų, mirė per 5 tūkstančius. Rengiamasi blogiausiems scenarijams: Birmingemo (Birmingham) oro uoste įrengtas laikinas morgas.

Karantinas – nuo kovo 23 dienos

Nors Europoje siaučiantis koronavirusas jau nuo vasario pabaigos šienauja gyvybes, o kovo mėnesio pradžioje valstybės viena po kitos uždarė sienas ir įvedė karantiną, šitaip besistengdamos pažaboti COVID-19 plitimą, Jungtinėje Karalystėje griežtų priemonių imtasi tik nuo kovo 23-osios. Vėlų tos dienos vakarą, kai epidemijos aukų padaugėjo iki 335, ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) pasidavė visuomenės ir žiniasklaidos spaudimui ir, pasekęs kitų Europos šalių pavyzdžiu, nurodė uždaryti didžiąją dalį parduotuvių ir sustabdyti paslaugų tiekimą.

Kaip pasikeitė gyvenimas Jungtinėje Karalystėje (JK), kaip žmonės priėmė paskelbtus apribojimus ir ar nemanoma, kad šitų priemonių buvo imtasi per vėlai, „Pajūrio naujienoms“ sutiko papasakoti mūsų kraštietis Romualdas Rima kurio sūnus Egidijus su žmona Andžela ir dukterimi 1,5 metų Viktorija gyvena Kretingoje. Ilgus metus žurnalisto darbą dirbęs R. Rima nuo 2011 metų gyvena, kaip pats sako, pačioje Anglijos širdyje, jos viduryje – Lesteryje (Leicester).

„Lesteris – maždaug Kauno dydžio miestas, kuriame gimė ir augo Anglijos karalius Ričardas III. Prieš penkerius metus buvo rastas jo kapas, ir palaikai perlaidoti prieš 900 metų pastatytos miesto katedros aikštėje. Ten perkeltas ir jo paminklas, anksčiau stovėjęs viename miesto parkų“, – miesto, kuriame gyvena, istoriją trumpai pristatė R. Rima, pastaraisiais metais dirbantis apsaugoje. Ir, anot jo, nors dirbant naktinį darbą su žmonėmis bendrauti tenka nedažnai, jis įdėmiai seka įvykius tiek JK, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Devynerius metus Italijoje studijavusi kretingiškė 37-erių Rita Pranaitytė Miao 2011 metais atvyko stažuotei į Kiniją, Pekino meno kvartalą 798, Italijos meno galeriją. Po stažuotės sugrįžo į Italiją, tačiau supratusi, ką prarado, vėl atvyko į Kiniją, kur šiuo metu, esant karantinui, su dukra Tia (dešinėje) namuose suranda įvairiausios veiklos.

Pasaulyje vis dar siaučiant koronavirusui, Kinijoje, kurioje viskas ir prasidėjo, situacija po truputėlį rimsta. „Ėjau į darbą ir mane jau lengvai praleido į kvartalą. Niekas neprašė sveikatos kodo, nebematavo temperatūros ir neskenavo mano mobilaus telefono. Taip pat buvau prie jūros, kur jau renkasi daug žmonių – sportuojančių ar tiesiog besimėgaujančių saule“, – situaciją apibūdino jau 8-erius metus Kinijoje gyvenanti kraštietė Rita Pranaitytė-Miao.

Kinija elgėsi ryžtingai

Per koronaviruso plitimo piką Kinijoje buvo nuspręsta uždaryti miestus, kuriuose užfiksuota daugiausia susirgimų, apsauginės kaukės – privalomos, draudžiami susitikimai su kitais žmonėmis, net giminaičiais. „Uhano mieste valdžia paskyrė darbuotojus, kurie išnešiojo maisto produktus ir reikalingus daiktus žmonėms. Taip buvo daroma tik pačiuose ligos plitimo židiniuose“, – pasakojo kraštietė, gyvenanti Kingdao (Qingdao) mieste, kur, jos teigimu, tokių priemonių neprireikė.

Kinijoje taip pat būdavo identifikuojama kiekvieno sergančio žmogaus aplinka – išsiaiškinama, kur ir su kuo jis buvo, ir visi nustatyti asmenys buvo karantinuoti. Taip pat įvesta ir kiekvieno žmogaus telefono skenavimo sistema. „Jei eidavai į parduotuvę, metro, autobusą ir panašiai, bet kur būdavai nuskenuotas. Taip buvo žinoma, su kuo turėjai kontaktą, jeigu susirgdavai COVID-19“, – vieną Kinijoje naudojamų ligos prevencijos būdų įvardijo R. Pranaitytė-Miao.

Taip pat įvesta ir sveikatos kodo sistema. Šis kodas patvirtina, kad žmogus nebuvo išvykęs arba išbuvo 14 dienų karantine, turi patvirtinimą, kad neserga šiuo virusu. „Mokykloje, kurioje dirbu, pirmas dvi savaites įvedė temperatūros raportavimo tvarką: kiekvieną dieną visi šeimos nariai turėjo pranešti, kokia yra jų kūno temperatūra ir apie savo lankymosi vietas“, – patirtimi dalijosi Rita. Šių sąlygų, anot kraštietės, kinai laikėsi, griežtų priemonių, priverčiančių būti namuose, neprireikė: „Visos viešos vietos du mėnesius buvo tuščios.“

Kinija visiškai savo sienas uždarė prieš dvi savaites, nes nepavyko sumažinti įvežtinių susirgimų – visoje Kinijoje tokių fiksuojama po 30–90 kasdien. „Maža kruopelė, tačiau tai – virusas. Pavyzdžiui, Pekinas uždarė savo oro uostą ir atskristi buvo galima tik į aplinkinių miestų oro uostus, kur visi be išimties buvo karantinuojami, tikrinama jų sveikata“, – kalbėjo Rita.

Toks valdžios požiūris į susidariusią situaciją, R. Pranaitytės-Miao manymu, padėjo sumažinti viruso keliamą grėsmę: „Kinija elgėsi griežtai ir ryžtingai. Toks požiūris padėjo jaustis saugiai. Tai jaučiasi ir tarp žmonių. Tokioje išskirtinėje situacijoje negalima žmonėms palikti patiems spręsti, ką daryti – tai turi griežtai padaryti valdžia.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai kartu su policija ir kitomis tarnybomis pradėjo rengti reidus populiariose gyventojų susibūrimo vietose ir informuoti juos apie karantino sąlygų laikymąsi ir gaisrų prevenciją atvirose teritorijose.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai taip pat vykdo reidus – važinėja po rajoną skatindami žmones laikytis karantino sąlygų, taip pat primindami, kodėl negalima deginti žolės.

„Tarnybiniu automobiliu vieną kartą per savaitę po rajoną važinės mūsų pareigūnai. Bus transliuojamas tekstas apie karantino sąlygų laikymąsi, taip pat informuosime apie pavojų deginant žolę“, – įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Kadangi pastaruoju metu šalyje padidėjo žolės gaisrų skaičius, reidų metu bus siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į šią problemą ir informuoti juos apie galimą pavojų.

Antradienį ugniagesiai gelbėtojai šalyje 83 kartus vyko gesinti degančios žolės ir nuo jos užsiliepsnojusių pastatų. Per dieną išdegė 70 ha atvirų teritorijų, supleškėjo 12 pastatų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalyje iš viso kilo 824 gaisrai atvirose teritorijose. Per gaisrus išdegė daugiau kaip 550 ha pievų, ražienų ir miškų.

Gyventojams už sausos žolės deginimą gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Policijos pareigūnai asmenų judėjimą stebės 4-iose įvažiavimo į Kretingą vietose. Viena jų – ties degaline Klaipėdos miesto link.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, Vyriausybė pratęsė karantiną dar dviem savaitėms – iki balandžio 27 d. 24.00 val.

Kontroliuos įvažiuojančius

Velykų savaitgalį šalyje bus taikomi papildomi griežtesni apribojimai.

Kad švenčių metu būtų kuo mažiau judėjimo ir išvengta susibūrimų, nuo balandžio 10 d. 20 val. iki balandžio 13 d. 20 val. bus ribojamas žmonių keliavimas į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybės miestus ir miestelius. 

Išimtys bus taikomos tiems, kurie į kitą miestą vyks dėl artimųjų giminaičių mirties, darbų, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar siekiant suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Vykti į kitą, nei gyvenama, savivaldybę galės tie, kurie jame turi nuosavo nekilnojamojo turto.

Premjero patarėjas ir Vyriausybės kanceliarijos visuomenės saugumo darbo grupės vadovas Donatas Matuiza patikino, kad  įvažiavimu-išvažiavimu iš savivaldybių apsauga rūpinsis policija, karo policija, šauliai ir policijos rėmėjai.

Šalies Savivaldybių asociacija paprašė, kad savivaldybės bendradarbiautų su vietos policija, aptartų, kuriuose keliuose ar gatvėse pastatyti laikinus draudžiamuosius kelio ženklus, taip pat – kad žmonės niekur nekeliautų.

Mūsų rajone šventinį savaitgalį bus įrengti 4 nuolatiniai punktai, kuriuose bus tikrinami į miestą įvažiuojantys asmenys.

„Išvažiuoti iš miesto bus galima, tačiau kontroliuosime įvažiuojančiuosius“, – paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Nuolatiniai punktai bus įrengti: kelyje Šiauliai–Palanga Žemaitijos al. pradžioje Šiaulių link, prie degalinės „Viada“ Palangos miesto link, ties degaline „Circle K“ Klaipėdos miesto link ir ties Melioratorių g. esančia žiedine sankryža Gargždų miesto link. „Šiuose punktuose nuolat patruliuos policijos pareigūnai“, – įvardijo A. Pužauskas.

Taip pat bus įrengti 3 laikini punktai Raguviškių, Darbėnų ir Kūlupėnų link. „Šiuose ruožuose bus apribotas motorinių transporto priemonių eismas. Juose pareigūnai patruliuos tuomet, kai neturės iškvietimų“, – sakė A. Pužauskas.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...