|
|
|
(1320) 2019-01-15Namą-vaiduoklį ketina paversti dienos centru
Kretingoje bus steigiamas dar vienas vaikų dienos centras, – praėjusį penktadienį paaiškėjo, kad bendro projekto su Savivaldybe atrankoje dalyvavo tik vienas pretendentas – Kretingos evangelikų liuteronų draugija „Sandora“. Dienos centrą „Sandora“ pasirengusi įkurdinti šalia bibliotekos jai priklausančiame apleistame J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 1 name, kurį imsis renovuoti. ES lėšos – lašas jūroje Tačiau šiam sumanymui dar turės pritarti Kretingos rajono taryba. Galimybė steigti Kretingoje dar vieną vaikų dienos centrą atsirado, įgyvendinant Europos Sąjungos fondų investicijų programos projektą dėl socialinės atskirties mažinimo ir kovos su skurdu, – Kretingos rajono savivaldybei skiriama 107 tūkst. Eur. „Lėšas panaudotume namo rekonstrukcijai, bet tai būtų tik lašas jūroje – didžiuma turėtume prisidėti patys. Kol neišgirdome tarybos sprendimo, nenorime daug kalbėti, nes jau buvo išvien su Savivaldybe neišpildytų ketinimų“, – sakė „Sandoros“ draugijos vadovas Arūnas Šulskis. Renovavę namu-vaiduokliu kretingiškių pramintą pastatą pačiame miesto centre, sandoriečiai jo patalpas panaudotų vaikų užimtumui: po pamokų čia rinktųsi vaikai, būtų vykdomos įvairios veiklos, jiems ir jų šeimoms teikiamos paslaugos. Dienos centras arba bendruomeniniai namai Tikslinėmis lėšomis ES remia naujų vaikų dienos centrų arba bendruomeninių namų steigimą. Tačiau, pasak Kretingos rajono vicemerės Danutės Skruibienės, projekto sąlygos reikalauja, kad trečdalis šių lėšų būtų panaudotos būtent naujam vaikų dienos centrui įkurti. Todėl Kretingos rajono savivaldybė ir apsisprendė lėšų neišblaškyti ir apsistoti tik ties vaikų dienos centro steigimu. Evangelikų liuteronų draugija, pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Černeckio, jau užsakė namo J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 1 projektavimo darbus. Įsteigusi vaikų dienos centrą, „Sandora“ įsipareigos Savivaldybei, jog 5-erius metus po rekonstrukcijos vykdys numatytą veiklą.
Naktimis šviečia Petrikaičių kapinės
Kretingiškiai, vėlyvu paros metu vykstantys Jokūbavo keliu, pastebi, kad net naktį ryškiai apšviestos Petrikaičių kapinės. „Juk naktį niekas nevažiuoja lankyti artimųjų kapų. Ar būtina atokioms kapinėms eikvoti elektros energiją, kai nemažai Kretingos miesto gatvių skendi tamsoje? Tas lėšas galima būtų skirti kitoms gatvėms“, – pastebėjo skaitytojai. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika paaiškino, jog Petrikaičių kapinės įrengtos pagal šiuolaikinius reikalavimus, taip pat – ir apšvietimo. Savivaldybės administracijos sprendimas, jo žodžiais, buvęs grįstas nuomone, kad Petrikaičių kapinių teritorija nėra urbanizuota, ir, baiminantis, kad niekadėjai neišniekintų kolumbariumo bei kapų, kapinių teritoriją nuspręsta apšviesti. Kapinių prieigose taip pat įrengtos stebėjimo kameros. Kapinės apšviestos iš miesto komunalinėms reikmėms skiriamų lėšų.
„P. n.“ informacija
Kartu ieškojo atsakymų, kaip užauginti laimingą vaiką
Bendradarbiaujant dviem Kretingos švietimo įstaigoms – lopšeliams-darželiams „Eglutė“ ir „Žilvitis“ – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams buvo surengta konferencija „Kaip augti kartu su vaiku“. „Tokia konferencija, arba šis mūsų sambūris – tai yra investicija į save, o išgirstos mintys, galimybė pasidalinti įžvalgomis apie vaikų auklėjimą padės gyvenime ir šeimose: juk tėvai yra pirmieji auklėtojai vaiko gyvenime, ir šiam vaidmeniui, skirtingai nuo profesijos ar pasirinktos veiklos, niekas specialiai neruošia – tėvų pareigybė, deja, yra pareigybė be diplomo, tačiau viena atsakingiausių ir priverčianti mokytis visą gyvenimą“, – prieš prasidedant konferencijai kalbėjo sveikinimo žodį tėvams ir kolegoms pedagogams tarusios „Eglutės“ direktorė Vida Simaitienė ir „Žilvičio“ direktorė Birutė Ėvaltienė.
Telefoniniai sukčiai apsimetė medikais
Telefoniniai sukčiai sekmadienį iš Kretingos rajone, Erlėnų kaime, gyvenančios moters apgaulės būdu išviliojo 650 eurų. Paskambinusi nepažįstama moteris tikino, kad nukentėjusiosios duktė sužeidė kitą moterį, todėl reikalingi pinigai jos operacijai. Specialistai perspėjo, kad sukčiai dažniausiai taikosi į jautriausias žmogaus vietas: artimuosius ir pinigus. Su telefoniniais sukčiais jau ne pirmą kartą susidūrė ir kretingiškė Valerija Bertašienė. „Skambina jau ne pirmą kartą, tačiau aš jais netikiu. Visada pasitikslinu, ar jie žino to žmogaus, apie kurį kalba, vardą, arba pasiskambinu jam, kad įsitikinčiau, ar tikrai kažkas atsitiko“, – patirtimi dalijosi V. Bertašienė. Vieną kartą sukčiai moteriai pasakė, kad sūnus pateko į avariją. „Pasakiau, kad turiu keturis sūnus, kuris iš jų pateko ir koks jo vardas, tačiau jie neatsakė, o padėjo ragelį“, – prisiminė ji. Kitą kartą V. Bertašienę bandė apgauti, tikindami, kad ji atsiskaitė netikrais pinigais. Moteris nepasimetė ir pasakiusi, kad pakvies sūnų pasišnekėti, – sukčiai išsigandę nebenorėjo toliau kalbėtis.
KRETINGA Penktadienį, sausio 11 d., Kretingos rajono policijos komisariatui pranešta, kad sausio 6 d. į namus Švedijoje negrįžo kretingiškis, gimęs 1989 m. Vyras išskrido, tačiau ten esančiuose namuose nepasirodė, o artimiesiems neatsako. MĖLYNIŲ g. ir BRIEDŽIO g. sankryžoje sausio 11 d. apie 7.22 val. nenustatyto modelio automobilis kliudė per kelio važiuojamąją dalį, ne per pėsčiųjų perėją, ėjusį vyrą, gimusį 1989 m. Automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Sužeistajam lūžo dešinės kojos kulkšnis. KRETINGOS r. LAZDININKŲ k. sausio 10 d. apie 16 val. Kretingos rajono policijos komisariatui moteris pranešė, kad grįžusi namo pastebėjo, jog, sugadinus namo lauko duris ir išdaužus virtuvės lango stiklo fragmentą, patekta į patalpas. Namai suversti, asmeniniai daiktai išmėtyti, pavogti daiktai, jų kiekis ir vertė nustatomi. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. PALANGA KLAIPĖDOS pl. ir MALŪNO g. sankryžoje sausio 11 d. apie 17.45 val. automobilis „Honda Civic“, vairuojamas moters, gimusios 1968 m., degant žaliam šviesoforo signalui suko į kairę, tuo pat metu, degant žaliam šviesoforo signalui, per perėją ėjo 1948 m. gimęs vyras, kurį „Honda Civic“ vairuotoja partrenkė. Sužeistajam lūžo du šonkauliai, išniro kairės rankos pirštas. DARBĖNŲ kelyje sausio 11 d. apie 19.17 val. sustabdytas automobilis „Renault Megane“, kurį vairavo 1963 m. gimęs vyras. Jam nustatytas 2,11 prom. girtumas. Vairuotojas sulaikytas. SENOJO TURGAUS g. sausio 13 d. apie 4.05 val. neblaivus vyras, gimęs 1998 m., dėl neaiškių priežasčių trenkė kitam neblaiviam vyrui, gimusiam 1998 m. Abiem nustatytas 1,80 prom. girtumas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Išvykose sekėsi skirtingai
Praėjusį savaitgalį Kretingos „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė dvejas rungtynes išvykose, kuriose pavyko pasiekti vieną pergalę, bet teko patirti ir pralaimėjimą. Sužaidusi 19 turų „Kretingos“ komanda su 12 pergalių ir 7 pralaimėjimais Regionų krepšinio lygos A diviziono turnyrinėje lentelėje dalijasi V–VI vietomis. Sausio 11 d. „Kretingos“ vyrų komanda išvykoje 74:78 (12:22; 16:15; 26:18; 20:23) neatsilaikė prieš Kelmės „Kelmę“ (7 pergalės, 12 pralaimėjimų). Susitikimo pradžioje nė karto nepirmavusi „Kretinga“ leido varžovams iki didžiosios pertraukos susikrauti 9 taškų persvarą 28:37. Trečio kėlinio pabaigoje kretingiškiai sušvelnino atsilikimą iki minimalaus – 54:55, o IV kėlinyje netgi turėjo 10 taškų persvarą (32 min. 66:56). Likus žaisti 3 min. kretingiškiai dar pirmavo 74:68, bet likusią atkarpą pralaimėjo 0:10 ir patyrė nesėkmę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Linas Jonuška – 18, Tadas Maželis – 16, Deividas Petravičius – 13, Domininkas Matutis – 9, Kornelijus Stonkus – 6, Rytis Zabita ir Albertas Valiulis – po 5, Petras Piekus – 2, Ignas Andriuškevičius.
Pajūry gyva muzikinė Eduardo Balsio dvasia
„Dėkoju Klaipėdai: Balsys čia ne sugrįžo, – jis iš čia nė nebuvo išėjęs. Pajūrio kraštas visuomet buvo artimas mano tėčiui“, – iš Vilniaus atskubėjusi į savo tėvo kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-mečio renginių ciklo pradžiai Klaipėdos muzikinio teatro skirtą konferenciją sakė jo duktė pianistė profesorė Dalia Balsytė. Atkūrė pradingusią smuiko partiją Kompozitoriaus duktė dėkojo Klaipėdos muzikinio teatrui, kuris šiuos metus paskelbė E. Balsio metais, bei organizaciniam komitetui, tėvo mokiniams, E. Balsio menų gimnazijai už tai, kad ėmėsi iniciatyvos paminėti 100-ąjį gimimo jubiliejų ir ta proga atgaivinti kūrinius, kurių dauguma beskambėjo prieš kelis dešimtmečius, jos tėvui dar gyvam esant. Vienas tokių – iškilmingas koncertas, kuriame nuskambės 1954 m. E. Balsio parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui, – juo sausio 15-ąją Žvejų kultūros rūmuose ir prasidės jubiliejinių metų minėjimas. Šį kūrinį atliks jauna, Austrijoje studijas baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Konferencijoje abi muzikantės – D. Balsytė ir L. M. Songailė – atviravo, jog noras atgaivinti šį kūrinį prilygo didelei avantiūrai, mat, per laiką buvo visiškai susidėvėjusi smuiko partitūra. Tačiau didžiulėmis pačios D. Balsytės pastangomis smuiko partija buvo surasta ir atkurta. Prioritetų viršūnėje – šeima D. Balsytė pabrėžė, jog marinistinis aspektas dominavo jos tėvo kūryboje. Tačiau jūrą jis traktavo ne kaip gamtos jausmą, stichiją, – ji jam asocijavosi su amžinybe ir laiku. „Pažiūrėkit: mūsų nebuvo – ji buvo, mūsų nebus – ji bus. Jūra, o ne kosmosas, jam buvo amžinybė“, – kalbėjo ji. Profesorės žodžiais, jau 35-eri metai, kai jos tėvo nebėra: per tą laiką išsigrynina mintys, išnyksta smulkmenos, lieka tik esmė. „Galvoju, kad per gyvenimą mano tėvą vedė 4 esminiai dalykai: principingumas, atsakingumas, profesionalumas ir darbštumas. Pagrindinė jo gyvenimo pozicija buvo nukreipta ne į darbą ir kūrybą, – prioritetų skalės viršuje jam buvo šeima“, – pabrėžė D. Balsytė. Ji prisiminė savo tėvą buvus mažakalbį. „Jis visuomet mums, vaikams, sakydavo – nepadarykit gėdos šeimai. Šeima jam – ne tik žmona ir vaikai, bet ir tėvai, seneliai – visas giminės medis, iš kurio išaugome. Anksti netekęs tėvų, pradėjo ieškoti draugų, kuriuos vadino gimine, susiskaldžiusius Kompozitorių sąjungos narius siekė suburti į šeimą. Šeimos autoritetu jis rėmėsi ir tuomet, kai jam siūlė stoti į partiją, – bet jis nebuvo komunistas, ir tai retas reiškinys, užimant vadovaujančias pareigas. Sakė – mūsų šeimoje nebuvo politikų, jei aš negaliu vadovauti, būdamas nepartinis, man šios pareigos nereikalingos“, – tėvo principingumą pabrėžė kompozitoriaus duktė.
Prasidėjo pranciškonų kapitula
Vakar Kretingoje prasidėjo kas trejus metus vykstanti Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kapitula. Jos metu bus perskirstytos visų brolių pranciškonų pareigos, – besibaigiant savaitei paaiškės, kas toliau vadovaus ir Kretingos katalikų parapijai bei vienuolynui. Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas informavo, kad visi broliai, suvažiavę į brolijos susirinkimą, vakarais šv. Mišiose kartu melsis su kretingiškiais: trečiadienį ir ketvirtadienį – Kretingos bažnyčioje, beje, ketvirtadienio šv. Mišioms vadovaus pranciškonas vyskupas Linas Vodopjanovas. Antradienį 18 val. šv. Mišios vyks šv. Klaros seserų vienuolyne, o po jų 20 val. Šv. Antano rūmuose bus rodomas filmas apie legendinę asmenybę – pranciškoną Augustiną Dirvelę. Įprastai naujoms pareigoms broliai renkami 3-jų, o provincijolas – 6-erių metų kadencijai. 2016-ųjų sausį įvykusios kapitulos sprendimu, Kretingos parapijoje trejus metus jau atitarnavo: be klebono Antano Blužo, kuris buvo ir Kretingos vienuolyno ekonomas, pašaukimų direktorius, Pasauliečių pranciškonų ir JauPra nacionalinis asistentas bei Šventosios Žemės komisaras, dar – Jurdanas Statkus, vienuolyno gvardijonas ir parapijos vikaras; Tomas Žymantas – vienuolyno ir parapijos vikaras, dirbęs ir Pranciškonų gimnazijoje; Antanas Grabnickas – Tūbausių šv. Andriejaus parapijos klebonas ir Kretingos parapijos vikaras bei Pranciškonų pasauliečių Telšių regiono dvasinis asistentas; Arūnas Brazauskas – parapijos vikaras; broliai Ramūnas Mizgiris ir Bernardas Belickas.
Neblaivių vairuotojų rajone padaugėjo
Kretingos rajono gyventojai vis dar nepraranda įpročio išgėrus sėsti prie vairo. Sekmadienį, sausio 13 d., kelyje Palanga–Darbėnai, Žibininkų kaime, sustabdytas automobilis „Audi A6“, kurį vairavo neblaivus, 1980 m. gimęs vyras. Jam nustatytas 1,88 prom. girtumas. Patikrinta daugiau eismo dalyvių Šiemet rajone jau įkliuvo du neblaivūs vairuotojai, kurie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kretingos rajono policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais nustatyti 279 neblaivūs vairuotojai. Iš jų 49 patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes į alkoholio matuoklį įpūtė daugiau nei 1,5 prom. 2017 metais tokių vairuotojų nustatyta mažiau. Iš viso sustabdyti 241 neblaivus vairuotojas, iš jų 39 viršijo 1,5 prom. ribą. Neblaivių dviratininkų praėjusiais metais nustatyta taip pat daugiau negu 2017 m. Nors per metus Kretingos rajone policijos pareigūnų skaičius sumažėjo, tačiau tai nesutrukdė patikrinti daugiau transporto priemonių. Šiuo metu policijos komisariate dirba 52 policijos pareigūnai. „Praėjusiais, 2018-aisiais, metais patikrinome daugiau transporto priemonių, todėl neblaivių vairuotojų skaičius išaugo“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Taip pat džiaugiamasi, kad padidėjo visuomenės nepakantumas neblaiviems asmenims. „Labai daug padeda žmonės, kurie praneša apie įtartinai vairuojantį asmenį ir kitus įvykius“, – tikino A. Pužauskas. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2018 metais visoje Lietuvoje nustatyti 9 tūkst. 949 neblaivūs motorinių transporto priemonių vairuotojai, 4 tūkst. 945 iš jų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Praėjusiais metais baudžiamoji atsakomybė asmenims dėl vairavimo esant neblaiviems Lietuvoje taikyta 5 proc. mažiau negu 2017-aisiais. Per metus šalies keliuose neblaivūs vairuotojai sukėlė 524 eismo įvykius, o dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 22 žmonės, sužeisti 257.
Diskusijų burbule jaunimo centro nematyti
Netylant diskusijoms dėl jaunimo centro reikalingumo Kretingos rajone įsikūrusias erdves praėjusį penktadienį aplankė ir Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas, kartu su juo – ir mero pavaduotoja Danutė Skruibienė bei Kretingos Švietimo skyriaus specialistė laikinai vykdanti jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas Lina Jadenkuvienė. Iš trylikos rajone esančių erdvių jie aplankė keturias, įsikūrusius Kretingos technologijos ir verslo mokykloje (KTVM), Kūlupėnuose, Grūšlaukėje ir Laukžemėje. Pasak J. Laniausko, atviroms jaunimo erdvėms priskiriamos tik dvi mieste įsikūrusios erdvės: „Tavo erdvė“ ir „Savas kampas“. Tačiau KTVM esančioms erdvėms taip pat trūksta labai nedaug. „Reikėtų, kad tai būtų orientuota į visą jaunuolių bendruomenę, o ne į tik šioje mokykloje besimokančius, taip pat – susitvarkyti kelis techninius dalykus“, – paaiškino J. Laniauskas. Mokyklos bendrabutyje erdvės veikia jau trečius metus. „Daugiausiai sportuojame, žaidžiame įvairius žaidimus. Pas mus ateina mokiniai, gyvenantys bendrabutyje, tačiau būna, kad apsilanko ir kiti jaunuoliai. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad mieste yra didelis pasirinkimas ir nemažai jaunuolių vyksta ten“, – kalbėjo KTVM projektų vadovė Jovita Michniovienė. Atviroms jaunimo erdvėms yra keliami tam tikri reikalavimai. Pirmiausiai turi būti nuolat tiesioginį darbą su jaunimu dirbantis jaunimo darbuotojas, taip pat erdvės turi būti prieinamos visai bendruomenei ir jose vykdoma įvairi veikla. „Atviros jaunimo erdvės reikalingos, kad sukurtų jaunam žmogui saugumo jausmą. Yra daug pagundų, kur galima nueiti, bet labai svarbu, kad jis atsidurtų tokioje erdvėje ir kad kažkas su juo dirbtų. Šioje vietoje dažniausiai atsiranda neatitikimų, dėl to tik dvi erdvės yra priskiriamos atviroms jaunimo erdvėms“, – teigė J. Laniauskas. Lankydamasis Kūlupėnuose esančiose erdvėse Jaunimo reikalų departamento direktorius pasidžiaugė, kad veiklos yra vykdomos, tačiau įvardinti atviromis jų negalėjo. „Džiugu, kad yra erdvės, kur jaunimas gali save realizuoti. Bibliotekoje sunku atlikti jaunimo darbuotojo funkcijas, tačiau smagu, kad čia žmonės renkasi ir vykdo įvairias veiklas. Neformalus ugdymas, formalaus švietimo papildomas ugdymas skirtas tikslinėms grupėms ir pagal tam tikrus interesus“, – tikino jis. Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ lapkričio pabaigoje organizavo jaunimo, šeimų ir valdžios forumą. Jo metu iškeltas jaunimo centro Kretingoje reikalingumo klausimas.
Ir Kretinga pagerbė laisvės gynėjus
Sekmadienį Kretingos rajone buvo paminėta Laisvės gynėjų diena. Daugelis gyventojų išvakarėse dalyvavo šiai istorinei datai skirtoje pilietiškumo akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, taip pat Sausio 13-osios renginiuose bei pamaldose. Tai kartojasi kasmet, atėjus Sausio 13-ajai, nes kasmet prisimename 1991-ųjų įvykius, kai ginkluoti okupantai norėjo sužlugdyti mūsų valstybės nepriklausomybę, kai per kruvinuosius įvykius žuvo 14 niekuo nekaltų žmonių, taikiai saugojusių Parlamentą, Televizijos bokštą, Spaudos rūmus. KRETINGA. Sekmadienį į Kretingos rajono kultūros centrą rinkosi ir garbaus amžiaus senjorai, ir jauni žmonės, šeimos su mažais vaikais, moksleiviai. Jie dalyvavo Vitražo salėje įvykusiame karpinių parodos „Lietuva mano širdy“ atidaryme, o po to – minėjime ir koncerte „Laisvės prisilietimai“. Nuskambėjus pirmajam muzikiniam kūriniui, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, trispalvę tautinę gėlių puokštę jaunieji šauliai nunešė padėti prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje. Žodį kretingiškiams ir svečiams tarė rajono meras Juozas Mažeika. Koncertavo Kretingos rajono kultūros centro mišrusis kamerinis choras „Kristale“, vadovaujamas Kristinos Rimienės, ir Klaipėdos universiteto mišrusis choras „Pajūrio aidos“, kuriam vadovauja Algirdas Šumskis. Rajono poetų eiles skaitė Kretingos rajono kultūros centro darbuotojos Aušrinė Zulumskytė ir Diana Žukauskaitė.
|
|
