Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1247) 2018-04-24

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis balandžio 27 dieną (penktadienį) lankysis Kretingos rajono Darbėnų miestelyje ir Salantuose.

10.00–11.45 Susitikimas su Darbėnų miestelio gyventojais, bendruomene, seniūnijos, kitų organizacijų ir gimnazijos darbuotojais (Darbėnų gimnazijoje, Laukžemės 9, Darbėnai).

11.45–12.30 Pietūs.

12.30–13.00 Lankymasis Darbėnų miestelyje.

13.30–15.00 Susitikimas su Salantų miesto ir Imbarės seniūnijų gyventojais, bendruomenėmis, seniūnijų, kitų organizacijų ir gimnazijos darbuotojais (Salantų kultūros centras, A. Salio 4, Salantai).

15.10–15.45 Lankymasis bendroje Lietuvos ir Norvegijos įmonėje UAB „Nokvėja“ (Piliakalnio g. 6, Žvainių k., Salantai).


Dvaro parką išmaitojo statybos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos muziejaus ūkio dalies vedėjas Kostas Razgaitis spėliojo, kiek kaštonų nukentės į 5 m gylį įleidžiant lietaus nuotekų surinktuvą.

Nors Kretingos muziejus ir dvaro parkas yra lankomiausi rajono turistiniai objektai, tačiau šį pavasarį parko teritorija primena didžiulę statybvietę – šilumininkų išmaitoti takai ir vejos, o prie antrojo tvenkinio atvežtas galingas lietaus nuotekų valymo įrenginys, kurį reikia įkasti kaštonų alėjoje. Tačiau numatytus darbus praėjusį penktadienį sustabdė Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai.

Neturėjo leidimo kasti

Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę, besigydančią nuo sausio, pavaduojanti Jurgita Paulauskienė tvirtino, jog paveldosauginėje muziejaus parko teritorijoje, prie garažų, bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“ praėjusį rudenį ėmėsi atnaujinti trasas ir dėl to kelissyk iškasė teritoriją.

O prie antrojo dvaro tvenkinio bendrovė „Kretingos vandenys“, vykdydama Kretingos rajono savivaldybės užsakytą projektą, šį pavasarį numatė pastatyti naują paviršinių nuotekų valymo įrenginį. Kai šiuos darbus atlikti konkursą laimėjusios klaipėdiečių bendrovės „Gensera“ darbų vadovas Vytautas Bakšinskis atvyko į muziejų suderinti žemės kasimo darbus, tuomet ir paaiškėjo, jog tam jie neturi paveldosaugininkų leidimo.

Tą pačią popietę apžiūrėti teritoriją ir įvertinti situaciją atvyko KPD Klaipėdos skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Daiva Masiliauskienė, paveldosaugininkai vakar sprendė – dėl to, kad nukentės kaštonai, išduoti leidimą vykdyti kasimo darbus ar – ne.

Pasak Kretingos muziejaus ūkio dalies vedėjo Kosto Razgaičio, prie antrojo dvaro tvenkinio seniau įrengtas lietaus nuotekų surinktuvas susidėvėjo ir šalia jo projektuotojai numatė pastatyti galingesnį įrenginį. Lietaus vanduo iš Dvaro bei aplinkinių gatvių teka žemyn, į surinktuvą sutekėjusios išvalytos nuotekos būtų nuleidžiamos į tvenkinį.


Tikrina, kaip tvarkomos nuotekos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Komisija, kurioje – bendrovės „Kretingos vandenys“, Aplinkos apsaugos agentūros, rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus atstovai – tikrino, kaip Salantų miesto gyventojai individualiai tvarko buitines nuotekas: ar neteršia aplinkos, ar yra sudarę sutartis su fekalijų vežėjais, ar turi jų išduotus paslaugos čekius.


Svarsto bendrapartiečio Jono Drungilo elgesį

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Trūko Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Kretingos skyriaus pirmininko Juozo Mažeikos, kurį rajono gyventojai yra išrinkę Kretingos rajono savivaldybės meru, kantrybė dėl skyriaus ir Kretingos rajono savivaldybės nario Jono Drungilo skundų TS-LKD partijos vadovybei. J. Mažeika paprašė, kad J. Drungilo elgesį įvertintų skyriaus Etikos komisija.


Profesoriaus Liudo Mažylio pamoka sutraukė pilną salę mokinių, norėjusių išgirsti autentišką pasakojimą apie Vasario 16-osios akto radimo aplinkybes.

Praėjusią savaitę į Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją buvo suvažiavę dėstytojai iš įvairių šalies aukštųjų mokyklų – jie priėmė iššūkį sudalyvauti projekte „Pamokos kitaip“ ir vieną dieną tapti gimnazistų mokytojais. Tarp renginio dalyvių šįkart buvo ir ypatingas svečias – Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Liudas Mažylis, kuris pernai kovą Vokietijos diplomatiniame archyve surado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba ir ši žinia tapo dovana visai Lietuvai, šiemet švenčiančiai valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Labai džiaugiuosi, jei manęs apie Vasario 16-osios Aktą paklausia to, ko aš nežinau, nors tokie atvejai pasitaiko ne taip dažnai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prof. dr. L. Mažylis, kuris mokinius pakvietė ugdyti smalsumo pojūtį ir nebijoti kelti klausimų, svarstyti.

L. Mažylis tvirtino, kad į susitikimą su mokiniais atvyko su dideliu džiaugsmu – jam intriga tampa tai, kaip tuos pačius dalykus priima skirtingos auditorijos ir kokią kalbėjimo logiką padiktuos abiturientai, kokia iš jų sugrįš reakcija, kaip jis jų bus suprastas. „Norėčiau mokiniams perduoti ne vieną žinutę, daug jų turiu – ruošiuosi kalbėti apie tai, kad žmogus turi būti kūrybiškas, veržlus, galbūt į kokią nors sritį investuoti ne vienus metus, kad pasiektų savo tikslą, o gal atvirkščiai – išdrįsti keisti darbą, tyrinėjimo sritį, aš kaip tik ir būčiau to antrojo varianto pavyzdys. Apie visa tai man būtų įdomu padiskutuoti su mokiniais“, – kalbėjo L. Mažylis.

Į renginį „Pamokos kitaip“ taip pat buvo atvykusi VDU dėstytoja Dinara Mambetkazieva, kuri vedė pamokas tema „Kirgizų kalbos pradžiamokslis“. „Dėstau prancūzų ir kirgizų kalbas, kurias noriu pristatyti per kultūrą, nes kalba yra neatsiejama nuo kultūros, tai yra jos dalis, per ją atsiskleidžia tautos gyvenimo būdas. Kirgizų kalba Lietuvoje dažnai sutinkama kaip egzotiška, sulaukiu klausimų apie tai, ar kirgizai valgo rankomis ir pan. O per dainą, muziką mokiniai labai lengvai įsitraukia į naujos kalbos pažinimą“, – pasakojo puikiai lietuviškai kalbanti D. Mambetkazieva, kuri yra kirgizė, įgijusi prancūzų kalbos filologijos išsilavinimą.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE.

KLAIPĖDOS g. Balandžio 22 d. apie 0.40 val. sustabdytas automobilis „Mazda 3“, kurį vairavo neblaivi 1982 m. gimusi klaipėdietė. Jai nustatytas vidutinis (1,66 promilių) girtumo laipsnis.

KRETINGOS r.

DARBĖNUOSE. Balandžio 20 dieną, apie 7.55 val., moteris (gim. 1985 m.), vairuodama automobilį „Audi 80“, sukdama į kairę ne sankryžoje, neįsitikino, jog tai saugu, ir kliudė ją lenkiantį automobilį „VW Passat“, vairuojamą blaivaus 1998 m. gimusio vaikino. Po susidūrimo automobilis „VW Passat“ vertėsi, nukentėjo 2001 m. gimęs „VW Passat“ keleivis, jam diagnozuota galvos žaizda, dešiniojo žastikaulio lūžis.

PALANGOJE.

VYTAUTO g. Balandžio 19 dieną gautas vyro pareiškimas apie tai, kad 10.10 val. pastebėjo, jog iš namo laiptinės dingo du jam priklausantys dviračiai. Namo aplinka stebima vaizdo kameromis, laiptinė rakinama. Pirminiais duomenimis, savininkui padarytas 500 eurų nuostolis.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokykloje praėjusį savaitgalį įvyko merginų rankinio turnyras Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kretingos skyriaus taurei laimėti.
Merginų rankinio turnyro LSDP Kretingos skyriaus taurei laimėti dalyvės ir organizatoriai

Be Kretingos sporto mokyklos rankininkių, kurias treniruoja Algimantas Pranaitis, dėl apdovanojimų šiame turnyre varžėsi Jurbarko, Tauragės ir Šiaulių atstovės. Žaidėjas turnyro proga pasveikino LSDP Kretingos skyriaus pirmininkas rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas – jis kurį laiką stebėjo ir rankininkių žaidimą.

„Nusprendėme, kad turnyras bus be vietų – visos komandos buvo apdovanotos vienodomis taurėmis bei atminimo medaliais, kuriuos įsteigė Kretingos sporto mokykla“, – akcentavo A. Pranaitis.

Jo treniruojamos komandos rezultatai buvo tokie: 12:18 mūsiškės pralaimėjo Jurbarko, 16:27 – Šiaulių rankininkėms, tačiau 19:17 nugalėjo Tauragės atstoves. Jeigu būtų skaičiuojami rezultatai, geriausiai sekėsi Šiaulių komandai, kuri nugalėjo visas varžoves, II v. užėmė Jurbarko, III v. – Kretingos ir IV v. – Tauragės sportininkės.

Po šių rungtynių buvo surengtas susitikimas tarp turnyro rinktinės ir Kretingos moterų komandos – 24:18 laimėjo jaunimas.


Kretingos futbolo komanda „Kretingos Minija“ iki prasidedant sezonui sužaidė per 10 draugiškų rungtynių bei tapo „Žemaitijos taurės 2018“ turnyro III v. laimėtoja.

Rytoj išvykos rungtynėmis Gargždų centriniame stadione sezoną Lietuvos federacijos futbolo II lygos Vakarų zonos pirmenybėse pradės futbolo komanda „Kretingos Minija“.

Šia žinia pasidalinęs viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba informavo, jog po praėjusio sėkmingo sezono, kai „FK „Minija“ II lygos Vakarų zonoje užėmė III v., įvyko pasikeitimų ne tik komandoje, bet ir klubo struktūroje – likviduotas futbolo klubas „Minija“ ir įkurta viešoji įstaiga „Kretingos Minija“, kurios steigėjas yra ir pagrindinis komandos rėmėjas mūsų kraštietis verslininkas Arūnas Mažonis.

Anot V. Burbos, komandos jaunimas sezonui rengtis pradėjo jau praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Komandą treniruoja vyriausiasis treneris Arvydas Balsevičius ir sporto direktorius Šenderis Giršovičius. „Komanda per savaitę dukart treniravosi salėje, o kai leido gamtos sąlygos – ant sniego. Nieko nepadarysi – Kretingoje futbolo treniruotėms geresnių sąlygų dar nėra sukurta“, – teigė V. Burba.

Po praėjusio sezono komanda neteko apie 10 žaidėjų: 5 iš jų išvyko gyventi ir dirbti užsienyje, 2 žaidėjai studijuoja Vilniuje ir Kaune ir negali treniruočių bei varžybų suderinti su mokslais, o legionierius iš Didžiosios Britanijos Ismail Abdisamad šį sezoną pasirašė profesionalaus žaidėjo kontraktą su FK „Jonava“ komanda. „Tai mums buvo džiaugsminga žinia“, – neslėpė V. Burba.


Pakeliui į Palangą veriasi poilsio oazė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Anot poilsio parko savininko Petro Balsevičiaus, namelis medyje – viena poilsiautojų mėgstamų atrakcijų.

„Vienam toji našta – sunki, kitam – maloni. Aš myliu gamtą, o dirbti visiems reikia “, – paklaustas, kam jam, pagal specialybę elektromechanikui, prireikė įsigyti miško ir ten įkurti nuosavą poilsio parką, atsakė palangiškis verslininkas Petras Balsevičius.

Įkvėpė svetimi pavyzdžiai

Pakeliui iš Kretingos į Palangą, dešinėje Šiaulių plento pusėje esančio miško beveik 5 hektarus pagal skelbimą jis nusipirko iš privataus asmens, ir, kaip teigė, tuomet dar litais sumokėjo kosminius pinigus. Bet šiandien, žvelgiant į medyje įkeltą paslaptingą namelį, į kurį įsiropštus iš aukščiau galima stebėti panoramą, į jaukias pavėsines, laužavietes, kur bet kuris atklydėlis saugiai gali išsikepti šašlykų, į akį traukiančias skulptūras, atrakcionus vaikams, vandens sklidinus tvenkinius, tiltelius, vingiuojančius maždaug 700 m ilgio pasivaikščiojimo takus, anot pašnekovo, tų pinigų ir nebegaila.

Poilsiavietės viziją, galima sakyti, nusipiešė jis pats, o pagrindinius darbus atliko rangovai. Kuriant poilsiavietę 59-erių vyrą labiausiai žavėjo galimybė fantazuoti ir visiška darbų laisvė. Anot jo, statybose paprastai būna matuojama milimetro tikslumu, o miške nesvarbu, į dešinę ar į kairę takas suks – kad tik žmogui praeiti būtų patogiau. Tad pats verslininkas sprendė, kurį medį geriau apeiti, o kurį pašalinti.

Kurti poilsio parką įkvėpė matyti pavyzdžiai, mat jo vadovaujama „Medžio drožinių dirbtuvė“ buvo pasamdyta panašių projektų kitoje kelio pusėje esančiame miške bei Švenčionėliuose rangove. Užsakovų Petras ėmė klausinėti, domėtis, kokius dokumentus reikėjo parengti miškotvarkos projektui, kokios galimybės būtų ir jam pasinaudoti europinėmis paramomis.


Artėja Vydmantų bažnyčios statybos pradžia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
Klebonas Karolis Petravičius būsimos bažnyčios vietoje, palei kelią Palanga–Šiauliai, kur dabar stovi vydmantiškių pastatytas kryžius.

Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius išvien su vilniečiu architektu Alvydu Šeiboku Telšių vyskupijoje pristatė būsimos Vydmantų bažnyčios projektą, kuriam pritarė Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas bei vyskupijos konsultorių kolegija ir kunigų taryba. Dabar bus pradėtas rengti techninis bažnyčios statybos projektas.

Statys Dievo Gailestingumo šventovę

„Pajūrio naujienoms“ K. Petravičius, neslėpdamas džiaugsmo, sakė, kad po pusantrų metų trukusio ankstesniojo projekto redagavimo ir 22 metų vydmantiškių laukimo, kada bus pastatyta jų šventovė, procesas pagaliau pajudėjo.

„Šis projektas per du dešimtmečius yra jau trečiasis. Architektui A. Šeibokui teko stipriai koreguoti ankstesnįjį projektą, ypač – bažnyčios išorę, supaprastinant jos konstrukcijas taip, kad nenukentėtų šventovės grožis ir estetika. Nekelsime vargonų į antrą aukštą, o įrengsime juos priekyje, kad bažnyčią pastatytume kuo pigiau ir optimaliau“, – kalbėjo K. Petravičius.

Būsimos bažnyčios pastato ilgis – 45 m, plotis – 12 m, aukštis – 16 m, o su kryžiumi – 27 m.

Klebonas pabrėžė, jog, vyskupijai pritarus, bus pakeistas ir parapijos pavadinimas iš Šv. Jono Krikštytojo – į Dievo Gailestingumo, įrengiant bažnyčioje Šv. Jonui Krikštytojui skirtą altorių bei krikštyklą.

„Neslėpsiu, jog Šv. Jono Krikštytojo atlaidai Vydmantuose neprigijo. Vyskupijoje pasitarę nusprendėme, kad mūsų bažnyčia turėtų būti gyva ir labiau orientuota į šiuolaikinį pamaldumą. Su visa pagarba Šv. Jonui Krikštytojui sakau, jog norisi, kad naujoji šventovė būtų inovatyvi ir moderni, ne vien parapijos, o – vyskupijos lygio ir tarnautų visiems žmonėms, kuriems Dievo gailestingumo suvokimas yra brangus. Juolab kad Lietuva turi visame pasaulyje garsų Jėzaus Gailestingumo paveikslą Vilniaus šventovėje, o čia būtų pajūrio ir Žemaitijos Dievo gailestingumo citadelė“, – sumanymo prasmę paaiškino bažnyčios statytojas.

Apie kainą dar nekalba

Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčioje taip pat bus įrengta katechezės klasė, parapijiečių susibūrimo erdvė, vaikų kambarys, tualetas, atskiras klausyklos kambarys. Bendras bažnyčios plotas užims per 200 kv. m, joje bus įrengta 150 sėdimų vietų, o iš viso bažnyčia talpins iki 250 žmonių. Techninis projektas jau užsakytas, bus pradėti žemės sklypo parengimo statybai darbai. Būtina atlikti žemės geologinius tyrimus, tad klebonas labai prašo šios srities specialistų pagalbos. Klebono žodžiais, buvo suskaičiuota, jog techninis projektas kainuos 30 tūkst. eurų, tačiau paaiškėjo, jog dėl nepridėto PVM jo kaina išaugo iki 36 tūkst. eurų.

„Todėl, kai žmonės manęs klausia, kiek kainuos bažnyčia, aš negaliu tiksliai atsakyti, nes su svetimais pinigais elgtis reikia labai atsakingai. Parengus techninį projektą paaiškės, kaip reiks atvesti vandentiekį, ar užteks elektros, ar teks statyti atskirą transformatorinę, dėl ko kaštai gali išaugti. Jei pasakysiu, kad bažnyčia kainuos 800 tūkst. eurų, o pabrangs iki milijono, žmonėms būsiu melagis“, – samprotavo K. Petravičius. Jis neslėpė, jog vydmantiškiai jo paklausia, kur yra anksčiau bažnyčiai surinkti pinigai. „Aš atsakau: niekur jie nedingo – už juos parengtas projektas, kuris, deja, užšaldytas, nes dėl bažnyčios dydžių jo įgyvendinti nebuvo įmanoma – pagal ankstesnį projektą Vydmantų bažnyčia būtų prilygusi 9 aukštų namui. Už surinktas lėšas taip pat buvo renovuota parapijos koplyčia“, – apie patirtas išlaidas kalbėjo klebonas.


  • Gaisrai

Balandžio 21 dieną 17.04 val. gautas pranešimas apie tai, kad gaisras kilo atviroje teritorijoje, netoli Tiekėjų g. nr. 31. Gaisras buvo likviduotas jau po 7 min. Išdegė apie 30 arų pievos.

Dar apie 3 arus pievos išdegė balandžio 22 dieną prie kelio Darbėnai-Skuodas – pranešimas apie šį įvykį gautas 16.20 val.

Balandžio 21 dieną 21.53 val. ugniagesiai sulaukė iškvietimo į Žudgalio kaimą, Imbarės seniūnijoje – dūmtraukyje užsidegė suodžiai. „Gyventojai dūmtraukius valosi prieš kūrenimo sezoną ir jam įpusėjus. O pavasarį, kada orai tai šyla, tai šąla ir krosnys vieną dieną kuriamos, kitą – ne, suodžių susidaro greičiau, tad ir pavasarį reikia pasirūpinti juos išvalyti“, – patarė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

„P. n.“ informacija


Po susidūrimo su „Volvo S80“, automobilis „Peugeot 406“ (priekyje) net perskrido skiriamąją juostą.

Vakar apie 9.30 val. Šventosios g. ir Žemaitės al. sankryžoje susidūrė automobiliai „Volvo S80“ ir „Peugeot 406“. Kaltės dėl eismo įvykio neprisiėmė nė vienas vairuotojas – nors jie į sankryžą įvažiavo iš susikertančių kelių, tačiau abu tikino tai darę degant žaliam šviesoforo signalui. Kaip buvo iš tikrųjų, teks išsiaiškinti policijos pareigūnams, kurie tikisi sulaukti ir liudininkų pagalbos.

„Volvo S80“ vairavęs Mindaugas Miltinis pasakojo nuo Palangos krypties važiavęs tiesiai, Kretingos link, ir į sankryžą įvažiavęs, degant žaliam šviesoforo signalui.

Teisus jautėsi ir kitas vairuotojas – Algirdas Kazys Ubis. „Įvažiuojant degė žalias signalas, o sankryžos viduryje jau pradėjo mirksėti geltonas“, – tvirtino A. K. Ubis, kuris automobiliu „Peugeot 406“ važiavo Šventosios g. – nuo Darbėnų pusės Klaipėdos link.

Susidūrimo smūgis buvo toks stiprus, kad „Peugeot 406“ perskrido skiriamąją juostą.

Nors abu automobiliai buvo stipriai apgadinti, laimei, vairuotojai sužalojimų nepatyrė – neabejojama, kad tam įtakos turėjo tai, kad iššovė oro pagalvės.

M. Miltinis pasakojo, kad automobilis „Volvo S80“ yra įregistruotas Norvegijoje, kurioje jis gyvena, o šiuo metu Kretingoje jis atostogauja. „Jau įpusėjau atostogas – šeštadienį turėjau automobiliu vykti į keltą, o dabar turbūt teks skristi lėktuvu“, – sakė M. Miltinis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas