Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1232) 2018-03-02

Pinigų socialiniam būstui yra, bet pirkti nėra ko

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos mieste nesant butų pasiūlos, statyti daugiabutį ir įrengti jame socialinius būstus, kaip prieš du dešimtmečius šiame Savanorių g. Nr. 59 name, šiandieną Savivaldybei būtų per brangu.

Kretingos rajone šiuo metu 136 asmenys laukia socialinio būsto, – pirmųjų prašymai pateikti dar 2004 m. Kretingos rajono savivaldybė antrus metus socialinį būstą perka iš Europos Sąjungos lėšų ir šiemet galėtų nupirkti 12 butų. Tačiau bėda ta, kad ES reikalavimai būstui yra tokie aukšti, kad butų pasiūlos mieste tiesiog nėra.

Ieškoma tik tvarkingų butų

Vykdydama Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą, Kretingos rajono savivaldybė dar pernai už 530,7 tūkst. eurų įsipareigojo nupirkti 18 butų. Savivaldybė prie šio projekto taip pat prisideda lėšomis – 15 proc., arba 79,6 tūkst. eurų.

Tačiau pernai pasisekė nupirkti tik 6 butus – 3 Kretingos mieste ir 3 Kartenoje. Jiems buvo išleista per 150 tūkst. eurų.

Šiemet socialiniam būstui įsigyti dar liko per 370 tūkst. eurų, – už šias lėšas Savivaldybė numatė nupirkti vieno, dviejų ir trijų kambarių butus bet kurioje Kretingos miesto vietoje, vieno ir trijų kambarių butus – Salantų mieste, Darbėnuose bei Vydmantuose.

„Reikalavimai socialiniam būstui yra griežti, bet mes privalome jų laikytis“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Pirmiausia, yra ribojamas perkamo buto naudingas plotas: vieno kambario butas turi būti ne mažesnis kaip 28 kv. m, bet ir ne didesnis kaip 39 kv. m, atitinkamai dviejų kambarių – 40–59 kv. m, trijų kambarių – 60–79 kv. m. Antra, butas turi būti tvarkingas, geros techninės būklės, nereikalaujantis remonto. Jis turi atitikti statybos bei specialiųjų – higienos, priešgaisrinės saugos – reikalavimus, neturėti matomų išorinių defektų. Santechnikos įranga – vamzdynas, vonia ar dušas, klozetas, vandens maišytuvai, patalpų šildymo prietaisai bei viryklė turi būti veikiantys ir kokybiški.


Leonas REMEIKA:

– Mano dukra dirba nevalstybinėje Vilniaus Valdorfo mokykloje, kurioje sistema paremta ne tik dalyko mokymu, bet vaiko kūno ir dvasios stiprybės formavimu. Mokiniai ten nėra vertinami pažymiais, nes siekiama atrasti asmeninius vaiko gabumus, sukurti aplinką, kurioje jis būtų gerbiamas toks, koks yra. Kai ugdymo įstaigoje nėra baimės ir muštro, tai gerbiami ir mokytojai.

Elvyra JASINSKIENĖ:

– Mano mokykliniai metai jau seniai praėjo, bet aš prisimenu, kad mes mokytojus gerbėme ir net neįsivaizdavome, kaip galima negerbti, blogo žodžio pasakyti nedrįsome. Taip šeimose mus mokė tėvai. Dabar atsitiko taip, kad vaikai per daug teisių ir laisvių turi, o gal ir dabartiniai mokytojai tiek daug širdies į savo darbą neįdeda.

Raimundas VAITIEKŪNAS:

– Mokytojo profesija visada turi būti prestižinė, negalima nustatyti datų, ar nuo 2025-ųjų, nuo 2030-ųjų, ar dar nuo kada. Būtina sveika Lietuvos švietimo sistema ir mokytojai-lyderiai. O siekiant rezultato, reikalingas visas procesas, nebus taip, kad kaip automobilį užvesi rakteliu ir važiuosi.

Inga VAINAUSKIENĖ:

– Mokytojas turėtų gauti normalų atlyginimą, turėtų būti savo dalyko profesionalas. Manau, kad daugeliui profesionalumo ir dabar pakanka, svarbiausia, kad mylėtų savo pasirinktą darbą, klasėje nekeltų balso, diskutuotų ir taip išsikovotų autoritetą. Kad reikia gerbti mokytoją, vaikai turi būti mokomi ir šeimose.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šį trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje surengtame pasitarime dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika su ministerijos atstovais aptarė ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklos perspektyvas. Vykdant ministerijos inicijuotą šalies profesinio mokymo įstaigų tinklo reformą, Kretingos mokyklai brėžiami du keliai: jungtis prie vienos iš Klaipėdos mokyklų arba su viena Kretingos bendrąjį išsilavinimą teikiančių mokyklų – svarstoma Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija. Technologijos ir verslo mokyklos kolektyvas pareiškė norą jungtis prie įstaigos Klaipėdoje, bet mero teigimu, tai nieko nereiškia. „Nors oficialiai ši mokykla nėra Savivaldybės jurisdikcijoje, sprendimą dėl jos ateities priimti turės ir Savivaldybės taryba“, – tvirtino J. Mažeika, akcentavęs, jog iki 2019 m. rugsėjo 1 d. turės būti nuspręsta, ar mokykla atsidurs po Savivaldybės „sparnu“, ar „iškeliaus“ į Klaipėdą.

Mero teigimu, mokyklai likus Savivaldybės žinioje, lėšų jai skirtų Švietimo ir mokslo ministerija, kaip antai – bendrojo ugdymo krepšelį, tačiau bazei išlaikyti, kitoms reikmėms pinigų iš savo biudžeto tektų duoti ir Savivaldybei.

„P. n.“ informacija


Gimdymo skyrių pasiekė moderni aparatūra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
Vieną vertingiausių įrenginių – echoskopą, skirtą vaisiaus, nėščiųjų bei gimdyvių tyrimams – aprodė Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus bei Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė.

Kretingos ligoninės vadovų bei darbuotojų pastangomis Akušerijos ginekologijos skyrius, kuriam dar neseniai grėsė būti uždarytam, ne tik atlaikė permainų vėtras, bet ir pelnė Naujagimiui palankios ligoninės statusą, o gimdyvių atsiliepiami apie jį yra geriausi Lietuvoje. Tai ir turėjo didžiulės įtakos, kad skyriui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą būtų skirta moderni 153 tūkst. eurų vertės aparatūra.

Komplekte – 27 prietaisai

Ilgametė Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė sakė, jog nemažai įrenginių jie turėję ir ligi šiol, tačiau dabar įranga atnaujinta ir nebenusileidžia didžiosioms šalies ligoninėms.

Naująją JAV ir Skandinavijos šalių gamybos medicinos aparatūrą iš viso sudaro 27 įvairūs prietaisai bei įrenginiai, tarp jų – itin vertingas portatyvus ultragarsinis aparatas-echoskopas, gyvybinių funkcijų monitorius naujagimiui, šildomi naujagimio reanimacijos stalai, fototerapijos prietaisas, sistema teigiamam slėgiui kvėpavimo takuose palaikyti, perfuzoriai-tūrinės infuzinės pompos, kardiotokografas, taip pat universali gimdymo lova, ginekologinė kėdė.

„Šiame sąraše taip pat yra rinkiniai gimdymo takų apžiūrai bei Cezario pjūvio operacijai. Gavome netgi naujagimių muliažų komplektus, kad galėtume mokytis, kaip intubuoti naujagimių kvėpavimo takus, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Yra ir moters mažojo dubens muliažai, pagal juos galime geriau orientuotis, kokios pagalbos reikia gimdymo metu“, – gautas priemones vardino D. Opulskienė.

Prietaisai bei įrenginiai yra patalpinti operacinėje, gimdykloje, palatose. Didžiuma įrangos jau sumontuota: su ja stacionare kasdien dirba 4 gydytojai akušeriai ir dar 2 budintys gydytojai, taip pat – gydytoja neonatologė Vida Jurgutienė. Jiems talkina 6 akušerės, 7 naujagimių slaugytojos bei 2 jų padėjėjos.


Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė įsitikinusi, kad vien dalyvauti prevencinėse programose nepakanka – gautus rezultatus reikia atsakingai įvertinti ir, jei kyla rizika susirgti tam tikra liga, vadovautis gydytojo rekomendacijomis.

Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pradėtos vykdyti 6 prevencinės programos, kurios žmonėms suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti savo sveikatą ir užčiuopti pačią ligos pradžią ar nustatyti didelę riziką jai atsirasti. Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė pasidžiaugė, kad gyventojai vis noriau dalyvauja prevencinėse programose, tačiau jų entuziazmo lieka mažiau, kai, gavus rezultatus, kalba pasisuka apie tai, jog reiktų keisti gyvenimo būdą.

Nors medikai nuolat pacientams primena apie vykdomas prevencines programas, tačiau Lietuvoje jose dalyvauja tik apie 40 proc. gyventojų – Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš viso 2017 metais atlikta 551 tūkst. patikrų dėl vėžio.

Raginti nereikia

„Žmonės ypač noriai dalyvauja prevencinėje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligoms išaiškinti – nereikia raginti, kad pasidarytų kraujo tyrimą“, – sakė B. Baltrūnienė, priminusi, kad šia prevencine programa kviečiamos pasinaudoti 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai. Jie kartą per metus gali pasidaryti kraujo tyrimą, kurio metu nustatoma gliukozės, cholesterolio, bei jo frakcijų koncentracija kraujyje. Šie tyrimai minėtų amžiaus grupių pacientams atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje jie yra registruoti.

„Programos tikslas yra išaiškinti asmenis, kuriems yra didžiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – užbėgti ūmiems kardiologiniams įvykiams už akių. Kartu su kraujo tyrimo rezultatais vertinami ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, ar širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo artimi giminaičiai ir kita,– vardijo B. Baltrūnienė. – Nustačius, kad asmuo turi riziką susirgti šiomis ligomis arba užčiuopus jų ankstyvą stadiją, sudaromas planas. Tačiau rekomendacijos, kaip keisti gyvenimo būdą, priimamos ne taip noriai – žmogus mieliau išgertų kokią tabletę. Bet jei pacientas nedės pastangų gerinti savo sveikatą, tai ir po kurio laiko pakartojus kraujo tyrimą, cholesterolio rodmenys savaime netaps geresni. Džiugu, kad tai kasmet supranta vis daugiau žmonių – jie labiau rūpinasi savo mityba, daugėja sportuojančių.“


Vaclovas ASTRAUSKAS:

– Visaip pasitaiko – jei kas rimčiau, tenka ir pas gydytoją nueiti, bet dažniausiai pasigydau pats arba savaime negalavimas praeina. Skaičiau, kad dabar nereceptinių vaistų bus galima nusipirkti nebūtinai vaistinėse, o ir parduotuvėse ar degalinėse. Gal ir neblogai, vėlai vakare prireikus kokio aspirino?

Birutė DIEKANTIENĖ:

– Kas tris mėnesius keliauju pas gydytoją išsirašyti vaistų nuo kraujospūdžio. O peršalimo ligas dažniausiai išsigydau pati – valgau citrinų su medumi, iš savo darže pasiaugintų mėtų, melisų, čiobrelių, raudonėlių ir kitokių vaistažolių išsiverdu arbatų.

Diana ŽUKAUSKAITĖ:

– Priklauso nuo to, kaip jaučiuosi besigydydama. Pasitaiko negalavimų, kuriuos išsigydau pati – pavyzdžiui, slogą. Bet gali pasitaikyti ir tokių ligų, kurioms užklupus, be gydytojo įsikišimo ar bent jau be profesionalios jo konsultacijos neišsiversi.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojo Arno JUŠKIO komentaras:

– Pirmiausia, kiekvienas žmogus turi pats įsivertinti simptomus – ar jam tik galvą skauda, ar dar ir svaigsta, ar karščiuoja, ar ne, o gal kankina kosulys? Kiek laiko visi tie procesai trunka? Jeigu simptomai netrikdo kasdienės žmogaus veiklos, tai savigyda yra visiškai normalus dalykas. Pasvėręs visus pliusus ir minusus, aš palankiai vertinu Sveikatos ministerijos siūlomą naujovę, kai, remiantis užsienio pavyzdžiais, gyventojams bus sudarytos sąlygos saugiai, patogiai ir reikiamu momentu, kai arti nėra vaistinės arba, kai vėliau vakare ji nebedirba, vaistų nusipirkti parduotuvėse bei visą parą dirbančiose degalinėse. Šiuo atveju galios labai aiškios ir griežtos taisyklės, kokie nereceptiniai vaistai galės būti parduodami, o jų dozės bus saugios. Kur kas atidžiau reikėtų save stebėti sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis. Tokiems žmonėms kelias dienas trunkanti savigyda jeigu ir nepakenks, bet iš dalies gali paspartinti ligų progresavimą, pagilinti jų eigą.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Parodos „Smėlio Žmonės“ autorius Augustinas Virgilijus Burba.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaryta Augustino Virgilijaus Burbos personalinė paroda „Smėlio žmonės“, kurioje dailininkas pristato pastarųjų ketverių–penkerių metų darbus.

Šių metų birželį 75-metį švęsiantis A. V. Burba dirba (dėsto Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete) ir gyvena Klaipėdoje, tačiau savo kūryba menininkas garsina ir gimtąjį Darbėnų kraštą. Vienas ryškiausių Lietuvos grafikų A. V. Burba labiausiai yra žinomas kaip estampų ir ekslibrisų kūrėjas.

Žmogus yra svarbiausias A. V. Burbos kūrinių personažas, tai matyti ir parodoje – grafikos cikluose, skirtuose Kristijono Donelaičio jubiliejui, kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, taip pat naujausiame tapybos cikle „Smėlio žmonės“. Apie ciklą „Smėlio žmonės“, lėmusį parodos pavadinimą, dailininkas sakė: „Jau seniai patyriau, kaip sunku įrodyti žodžiais tai, kas atsiskleidžia piešiniuose. Visa tai – tik laiko atkarpos, vaizdinių švystelėjimai, realių, menamų, estetizuotų ar šiurkščių, žemiškų potyrių ekspresijos metamorfozė. Tarsi noras pagauti pro pirštus srūvantį smėlį. Tad ir pasakiau: visa tai – smėlio laikas. Ir iš jo – „Smėlio žmonės“. To nesustabdomo vyksmo pilnos dienos, mėnesiai, metai. Šioje tėkmėje – tavo namai, kraštas, gimtinė, šalis. Šimtmečiai. Šimtmetis Lietuvai.“


„Vienas esame realistas, kitas – simbolistas, ir vienas kitą papildome“, – parodos atidarymo metu kalbėjo kretingiškiai dailininkai Odilė ir Gediminas Bytautai.

Kretingos muziejuje atidaryta kretingiškių menininkų Odilės ir Gedimino Bytautų kūrybos darbų paroda „Vibracija“. Ceremonijos metu Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė šią parodą, kuri veiks iki balandžio 2-osios, pavadino intriguojančia, galinčia pritraukti daug lankytojų.

Vienas kitą papildo

Odilė eksponuoja 14 nedidelio formato ant gofruoto popieriaus keliais sluoksniais tapytų erotinių gamtos ir mistinės dvasios persmelktų moters figūrų, o Gediminas – ryškių spalvų abstrakčius savo išgyvenimus, nuotaikas.

„Esame labai skirtingi – aš realistė, o vyras – simbolistas, tarpusavyje nekonkuruojame, o vienas kitą įkvepiame ir papildome. Mūsų darbai įdomiai žiūrisi vienoje salėje“, – parodos atidarymo metu pasidžiaugė Odilė.

Ji – dailininkė profesionalė, studijas baigusi Kijevo Michailo Boičiuk dekoratyvinių menų institute. O G. Bytautas iš profesijos yra filosofas, ne vieną knygą išleidęs poetas, muzikos kūrėjas, tapybos ir grafikos mokėsi privačiai.

„Todėl aš visada ir sakau, kad Klaipėdoje jis labiau žinomas kaip nuolat į kultūros renginius kviečiamas poetas, o čia, Kretingoje, – kaip dailininkas“, – atviravo iš Kauno kilusi O. Norvilaitė-Bytautienė. Menininkų pora gyvena ir kuria G. Bytauto senelio sodyboje Klibių kaime, nuolat rengia parodas net ir pačiose atokiausiose Lietuvos vietovėse.

„Kartais, atrodo, ten nėra nei kelio, nei takų, o vis tiek žmonės susirenka paveikslų pažiūrėti“, – džiaugėsi jie. Šiuo metu O. ir G. Bytautų paroda vyksta ne tik Kretingoje, bet ir Skuode.


Prevencinės priemonės davė rezultatų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas (kairėje) bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas pasveikino Veiklos skyriaus vyresnįjį tyrėją Darių Vambutą (dešinėje), kuriam įteikė Trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklą „Už nepriekaištingą tarnybą“.

Per 2017 metus Palangos miesto policijos komisariate buvo užregistruota mažiau nusikalstamų veikų, o ištirta – daugiau. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas įsitikinęs, kad tokie geri rezultatai tik įrodo, kad naujas veiklos modelis, pagal kurį Palangos policija dirba daugiau kaip metus, pasiteisino ir linkėjo, kad šis kurortas taptų saugiausiu tarp Baltijos šalių.

Palangos miesto policijos komisariato 2017 metų veiklos ataskaitą visuomenei pristatė kretingiškis Algirdas Budginas, šio komisariato viršininku tapęs pernai liepą.

Jis pateikė svarbiausius duomenis: 2017 metais užregistruotos 368 nusikalstamos veikos, ir tai yra 17 nusikalstamų veikų mažiau negu prieš metus. Per 2017 metus ištirtos 182 nusikalstamos veikos (2016 m. – 177). Tarp nusikalstamų veikų daugiausiai – vagysčių (144), smurto artimoje aplinkoje atvejų (59), viešosios tvarkos pažeidimų (35). Kita vertus, vagysčių 2017 metais fiksuota mažiau – 2016 metais jų buvo 184.

Vasarą iškvietimų skaičius šokteli

„Tą patį galima pasakyti ir apie viešosios tvarkos pažeidimus. Jų sumažėjo todėl, kad aktyviai vykdėme prevencines priemones, analizavome, kur yra „karštieji taškai“ ir į tai atsižvelgdami sudarėme patruliavimo maršrutus, – sakė A. Budginas. – Reiktų išskirti vasaros mėnesius, nes per juos užregistruojama beveik pusė visų metų nusikalstamų veikų, iš jų – 52 proc. visų vagysčių ir 68 proc. visų viešosios tvarkos pažeidimų, užfiksuotų per visus 2017 metus.“

A. Budgino teigimu, efektyvių rezultatų davė tai, jog didelis dėmesys buvo skirtas pasilinksmino vietoms, kuriose būdavo daugiausia pažeidimų ir jie nuolat kartodavosi. Į tokias viešojo maitinimo įstaigas atvykę policijos pareigūnai aiškindavosi situaciją ne tik dėl to, dėl ko buvo iškviesti, bet ir fiksuodavo absoliučiai visus ten daromus pažeidimus.

Per 2017 metus iš viso nustatyti 94 administraciniai nusižengimai dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo bei 290 administracinių nusižengimų dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešose vietose.

Dėl kurortinio gyvenimo specifikos vasaros mėnesiais yra fiksuojami daugiau kaip pusė – 3 tūkst. 358 iš 6 tūkst. 356 – apskritai visų užregistruojamų įvykių registre.


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV) pareigūnai sulaikė heroiną uostamiestyje platinusius asmenis. Rastas didelis narkotikų kiekis.


Rajono tarybos narys Vytautas Ročys (dešinėje) nugalėtojų taurę įteikė „Aston Villos“ atstovui Mindaugui Vaičiuliui.

„Šios pirmenybės mums prasidėjo gana įtemptai. Po skaudaus pralaimėjimo „Veltūno“ komandai pirmose grupės rungtynėse buvo sunku įsivažiuoti ir atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, dėl ko po grupės varžybų likome tik ketvirtoje vietoje. Atkrintamosiose rungtynėse teko susirungti su stipria ir patyrusia „Grafo“ komanda, kuri kitoje grupėje buvo užėmusi pirmą vietą. Po sunkios kovos pavyko ją nugalėti. Pakeliui į finalą taip pat įveikėme stiprią ,,Topolių” komandą“, – kelią iki Rajono salės futbolo pirmenybių finalo priminė nugalėtojų „Aston Villos“ komandos vadovas Andrius Lukauskas.

Finalo rungtynėse „Aston Villos“ komandos laukė jaunieji Sporto mokyklos auklėtiniai. Finalo įvarčių sąskaitą jau 3-ią minutę atidarė Mantas Mažionis, bet „Sporto mokyklos“ komanda po Evaldo Kaliniausko ir Viliaus Jakumo įvarčių 12 minutę pirmavo 2:1. Iki pertraukos brolių Jurijaus ir Artūro Kurbangalijevų įvarčiai grąžino pranašumą „Aston Villai“ – 3:2. Per pirmąsias dvi II kėlinio minutes dar po kartą pasižymėjo broliai Kurbangalijevai ir „Aston Villa“, pasinaudojusi savo patirtimi, į varžovų vartus pasiuntė dar tris įvarčius.


Kretingos technologijos ir verslo mokyklos tinklininkės su savo treneriu Valdu Tuinyla

Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) merginų tinklinio komanda, vadovaujama ir treniruojama kūno kultūros mokytojo Valdo Tuinylos, Klaipėdos regiono profesinių mokyklų tinklinio varžybose užėmė I v. „Šis pasiekimas – pirmasis per visą mūsų mokyklos sporto istoriją“, – auklėtinių rezultatu pasidžiaugė treneris.

KTVM komanda savo pranašumą tinklinio aikštėje įrodė prieš Klaipėdos siuvimo, verslo ir paslaugų mokyklos komandą, Klaipėdos turizmo mokyklos atstoves bei prieš Klaipėdos ir paslaugų mokyklos tinklininkes.

Pasiekusios neabejotiną pergalę, Kretingos atstovės iškovojo teisę regiono garbę ginti respublikinėse varžybose, kurios buvo surengtos Alytuje. Tarp 6-ių komandų finalininkių kretingiškės užėmė VI v.

„Iš viso varžybose dalyvavo 46-ių šalies profesinių mokyklų komandos. Būti tarp jų šeštoje vietoje – tikrai geras rezultatas“, – neabejojo V. Tuinyla.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos miesto atviro sunkiosios atletikos čempionato nugalėtojai ir prizininkai: priekyje (iš kairės) – Mantas Kripas, Svajūnas Marijošius, Osvaldas Kusas, Mantas Riepšas, Tadas Vaitkevičius, Dalius Jazbutis, Giedrius Rudys, o treneris Arvydas Bušeckas (stovi už jų) į bendrą nuotrauką pasikvietė pirmuosius žingsnius šioje sporto šakoje žengiančius Gintautą Žutautą (dešinėje) ir Martyną Narkų.

Kretingos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo, sėkmingai startavo atvirame Klaipėdos miesto jaunių iki 15 metų sunkiosios atletikos čempionate „100 metų atkurtai Lietuvai“. Tuo pačiu tai buvo ir zoninės sportininkų atrankos varžybos į Lietuvos jaunių čempionato finalą, kurio rungtynės kovo 16–17 dienomis įvyks Simne.

Pagal pasiektus rezultatus Lietuvos jaunių sunkiosios atletikos čempionato finale mūsų rajonui atstovaus Tadas Vaitkevičius, Mantas Riepšas ir Giedrius Rudys.

Teisę kovoti dėl geriausio šalies sunkiaatlečio vardo lėmė tokie vaikinų pasiekimai: 46 kg svorio kategorijoje T. Vaitkevičius išrovė 40 kg, stūmė 47 kg ir užėmė I v.; 62 kg svorio kategorijoje M. Riepšas rovė 67 kg ir stūmė 80 kg bei taip pat pelnė I v.; 76 kg svorio kategorijoje G. Rudys rovė 50 kg, stūmė 62 kg ir buvo trečias.

Sėkmingai, trenerių vertinimu, pasirodė ir kiti sportininkai, atvirame Klaipėdos miesto čempionate užėmę prizines vietas: 46 kg svorio kategorijoje III v. užėmė Mantas Kripas, išrovęs 29 kg bei stūmęs 42 kg; 54 kg svorio kategorijoje II v. pelnė Osvaldas Kusas, rovęs 38 kg ir stūmęs 49 kg; 62 kg svorio kategorijoje II v. taip pat užėmė Svajūnas Marijošius, rovęs 33 kg ir stūmęs 43 kg.


Regis, ką tik baigėme nuimti derlių, o jau vėl metas sėti. Nors sodas ir daržas dar pačiame įmygyje, ankstyvoji sėja jau prasidėjo. Kaip ir kasmet augintojus supažindiname su puikiomis naujomis veislėmis, primename apie geriausias.

Šiemet asortimente turime tris naujus itališkus paprikų hibridus: ‚Kromo‘ (geltoni vaisiai), ‚Kadmio‘ (tamsiai raudoni vaisiai) ir ‚Bixio‘ (oranžiškai raudoni vaisiai). Vaisiai užauga iki 300–380 g svorio. ‚Kubista‘ – hibridas iš Čekijos. Jo vaisiai apie 190 g svorio, oranžiniai. Neverta pamiršti ir jau žinomų hibridų ‚Arlequin‘, ‚Solario‘, ‚Rodrigo‘. Kasmet jie nustebina savo skaniais ir išvaizdžiais vaisiais.


Vasario pabaigoje Lietuvos paukštininkystės asociacijos nariai, dalyvaujant Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) atstovams, susipažino su paukščių ligų situacija Europoje ir pasaulyje, aptarė paukščių gripo pavojų prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai ir priemones gripui išvengti. Posėdžio dalyviai svarstė lietuviškos paukštienos ženklinimo „Užauginta be antibiotikų“ galimybę, vištų dedeklių laikymo sąlygų gerinimą. Posėdyje dalyvavo kalakutų fermą Kalniškiuose turintis Vladas Baltuonis, kuris yra Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos narys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas