Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1204) 2017-11-21

Užmigo Kretingoje, atsibudo Venecijoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Nuvalius augalų sąnašas, ugniagesiams-gelbėtojams teko atsilaikyti prieš galingą vandens srovę, kuri juos bloškė į Padvarių užtvankos šachtą.

Šitaip vakar juokavo kretingiškiai, dalindamiesi nuotraukomis ir įspūdžiais apie tai, kaip potvynis užliejo arčiau upės įsikūrusias sodybas. Viena jų – Paupio g., kurios gyventojai naktį iš sekmadienio į pirmadienį neturėjo, kada miegoti. Pajutę, kad vanduo jau semia kiemus, jie apie 3 val. nakties skubėjo susirinkti vertingesnius daiktus iš ūkinių pastatų ir gelbėti kitas vertybes.

Paupio gatvės gyventojai vakar stebėdami, kaip Akmenos upė užlieja jų rūsius, kiemus, net gatvę, buvo įsitikinę, kad vanduo vis dar kyla todėl, kad jo daugiau praleista per Padvarių užtvanką.

„Reikėjo reguliuoti užtvanką anksčiau – vis po truputį nuleidinėti vandenį, juk matė, kad vis lyja“, – sakė Paupio g. seniūnaitijos seniūnaitis Algirdas Rumšas, kuriam pritarė ir kiti gatvės gyventojai – Alfredas Bendikas, Aleksas Salys.

Susirinkę ties vieta, kur Akmena užliejo gatvę ir ši tapo neišvažiuojama, vyrai pasakojo, kad apsemti beveik visų namų rūsiai, o žemiausioje vietoje esančiame name vanduo pasiekė rūsio lubas.

Naktį nešė daiktus

Paupio g. gyventojai Kazys Srėbalius ir Andrius Mačiukas pasakojo, kad naktį abu darbavosi, iš ūkinių pastatų, kiemų nešdami daiktus į saugesnę vietą. „Pirmiausiai ėmėme elektrinius prietaisus, kuriems vanduo labiausiai būtų pakenkęs. Gal ir ne viską spėjome pagriebti“, – svarstė A. Mačiukas, kuris į naujus namus įsikėlė gegužės mėnesį.

Išsiliejusi upė užsėmė visą A. Mačiuko kiemą iki pat laiptų į namus, tad stovėdamas ant jų šeimininkas stebėjo, kiek vanduo dar kyla – tam jis naktį spėjo pasidėti plytų, kurios tapo savotišku matuokliu. „Nuo 3 val. pakilo apie 30 cm ir dar neslūgsta“, – vakar apie 9.40 val. sakė A. Mačiukas.

Šalia jo gyvenantis K. Srėbalius pasakojo, kad upės krantas ties jo sodyba yra 2,80 m aukščio, vadinasi, upei išsiliejus, vanduo yra pakilęs apie 3 metrus. Šeimininkas pasakojo, kad į sodybą įlipusi upė su savo tėkme nusinešė apie 6 kub. metrų kapotų malkų.

„Klaipėdoje kažkas sukūrens“, – liūdnai pajuokavo K.Srėbalius, pastebėjęs, kad jo sodybos link parplaukia iš kažkur atneštas vandens dviratis.

K. Srėbalius pasakojo Paupio g. gyvenantis 58 metus ir tokio potvynio nebuvę nuo 2005 metų, kuomet gatvės buvo apsemtos iki žmogaus kelių. „Tuomet turėjau traktorių ir juo vežiojau žmones, nes kitaip išvažiuoti gatvėmis jau buvo neįmanoma“, – prisiminė K. Srėbalius.


Matuoja pėsčiųjų alėjos įvaizdį

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Aktualijos
Savivaldybės atstovai tikino, kad Vytauto gatvės pradžioje įrengta poilsio zona buvo bandymas iš turimų priemonių sukurti kažką nauja ir taip visuomenę pakviesti diskusijai dėl to, ar čia galėtų atsirasti pėsčiųjų alėja.

Poilsio zona su suoliukais ir gėlių klombų kompozicijomis jau kurį laiką puošia Vytauto gatvę ir tai, Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus žodžiais, yra tarsi provokacija diskusijai –kokią šią gatvę norėtų matyti patys miestelėnai. Savo atsakymą jau seniai turi verslininkė Jurgita Simonaitė, kuri įsitikinusi, kad Vytauto gatvė kretingiškių sąmonėje jau dabar yra lyg pėsčiųjų alėja, tereikia pasistengti, joje sukuriant daugiau jaukumo.

„Kai kurie sako, kad tos betoninės klombos su gėlėmis atrodo bjauriai ir negražiai, bet visi labai greitai pamiršo, kad dar visai neseniai šioje vietoje buvo automobilių stovėjimo aikštelė“, – sakė J. Simonaitė, prisipažinusi, kad sukurti poilsio zoną buvo jos idėja, kurią išgirdo rajono Savivaldybė.

Ideali vieta jaunoms šeimoms

J. Simonaitė pasakojo, kad savo viziją dėl Vytauto g. ji pirmiausia išsakė dalyvaudama projekte „Jaunų šeimų tribūna“, kuomet vyko diskusijos, ko trūksta Kretingai. „Uždaviau klausimą, kur pavalgyti ledų ar atsigerti kavos mamai, atėjusiai į miestą su vežimėliu? Eiti į daubą Rotušės aikštėje, kur aplink automobiliai, ar į parkelį, kur matai tik važiuojančias mašinas ir virš galvos skraidančias varnas? Kol iki ten nusinešiu kavą, ji spės ir ataušti“ – kalbėjo J. Simonaitė.

Ji įsitikinusi, kad Vytauto gatvė būtų tiesiog ideali vieta laiką leisti jaunoms šeimoms: čia įsikūrusios kavinės, konditerijos gaminių parduotuvės, tad būtų galima išgerti kavos su pyragaičiu, išsinešti ledų kaušeliuose, užeiti į žaislų, vaikiškų rūbų ar kosmetikos parduotuvę.

„Bet paleidi vaiką ir bijai, kad tik iš už kampo neišlįstų kokia mašina. Gatvė yra uždara ir, jei čia negalėtų įvažiuoti automobiliai, tai būtų saugi erdvė pasivaikščioti kartu su mažais vaikais, – sakė J. Simonaitė. – Girdžiu ir kitų žmonių atsiliepimus, kad būtų smagu gatvėje prisėsti, paskaityti laikraštį, gurkšnojant kavą. Vytauto gatvė man asmeniškai Kretingoje yra vienintelė tokia sena ir graži. Jau dabar joje nė vienas žmogus neina šaligatviu, nes ji jau ir yra tarsi pėsčiųjų.“


Perskirstė mokinio krepšelio rezervą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Įvyko pasitarimas, kuriame Kretingos rajono švietimo vadovai, Švietimo įstaigų profesinės sąjungos susivienijimo bei Direktorių tarybos atstovai svarstė, kaip perskirstyti pagal nustatytą metodiką iš ugdymo įstaigų išskaičiuoto 7 procentų mokinio krepšelio rezervo likutį.


Kretingos meno mokyklos delegacija, rajono vadovai, meno darbų parodos „500 metų Reformacijai“ atidarymo svečiai LR Seime apibendrinant iniciatyvą, skirtą 500-osioms Reformacijos metinėms.

Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas respublikinio meno mokyklų dailės darbų konkurso „500 metų Reformacijai“ laureatų darbų parodos atidarymas, kuriame, apibendrinant 500 m. Reformacijos jubiliejui skirtą projektą, dalyvavo ir gausus Kretingos meno mokyklos mokinių bei pedagogų būrys.

Dailės darbų konkursą „500 metų Reformacijai“ inicijavo Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytoja Rūta Šulskienė. Į jos kvietimą dalyvauti šiame konkurse atsiliepė 36 šalies meno mokyklų jaunieji dailininkai. Geriausi 9 darbai eksponuojami Seime, tarp jų – ir Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių Karolinos Kasnauskės, Viltės Idaitės ir Kamilės Jedenkutės, tapusių laureatėmis, tapybos bei grafikos darbai.

Atidarant parodą koncertavo Kretingos meno mokyklos jaunių choras „Smiltė“ (vad. Lilija Bakšanskienė, koncertmeisterė Rita Pukelytė-Retkienė), mušamųjų ansamblis (vad. Viačeslav Krasnopiorov), mergaičių choreografijos šokių grupė „Vėjūnės“ (vad. Eglė Baltriukienė), mokytojų kamerinis ansamblis „Lyra“ – Rita Pukelytė-Retkienė, Alina Dubinskienė ir Dainora Pazdrazdienė. Choras „Smiltė“ atliko keletą liuteroniškų giesmių, tarp jų skambėjo ir Martyno Mažvydo bei Martyno Liuterio giesmės. Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos evangelikų-liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kalbėjęs apie Reformacijos reikšmę.


Lenktynininkas Vaidotas Žala ne tik papasakojo apie automobilį „Toyota Hilux“, bet ir visiems smalsuoliams suteikė progos pažiūrėti, kas yra po variklio dangčiu.

Sekmadienio rytą ištikimiausi ralio gerbėjai būriavosi Rotušės a. – čia buvo galima savo akimis išvysti visureigį „Toyota Hilux“ ir pabendrauti su lenktynininkais Vaidotu Žala ir Sauliumi Jurgelėnu, kurie sausio 6 dieną startuos Dakaro lenktynėse.

Lenktynininkas S. Jurgelėnas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad automobilį rengiant lenktynėms, ko gero, išliko tik jo priekinis stiklas, priekiniai žibintai ir variklio blokas – visos kitos detalės buvo pritaikytos specialiai automobilių sportui.

V. Žala vėliau visiems susirinkusiems žiūrovams papasakojo, kad automobilis „Toyota Hilux“ buvo įsigytas iš 68 metų Belgijos viešbučių tinklo savininko, kuris pats ne kartą buvo sėkmingai įveikęs Dakaro lenktynes. „Kainavo 180 tūkst. Eur, dar apie 80 tūkst. Eur investavome į automobilio atnaujinimą, bet tai nereiškia, kad mes už tiek jį ir parduotume. Rinkoje šio automobilio kaina būtų apie 220 tūkst. Eur“, – kalbėjo V. Žala.

Sunkvežimis atsarginių dalių

Automobilio širdis – 5 litrų V8 variklis. „Maksimalus automobilio greitis yra 170-180 km per val., ir daugelis nustemba, kodėl tik tiek. Tačiau Dakaro raliui svarbiausia, kad automobilis būtų kuo didesnės galios, lengvai įveiktų bekelę“, – paaiškino S. Jurgelėnas. Jo teigimu, automobiliui naudojamas aviacinis kuras, o dirbant maksimaliu krūviu, jo išeikvojama apie 70 litrų 100 km. Automobilio svoris – beveik 2 tonos be lenktynininkų ir kuro, kurio į baką telpa 550 litrų.

Pimadienį automobilis jau išvyko į Prancūziją. „O mes toliau rengsimės varžyboms. Turime pasirūpinti tokiais dalykais, kaip kuro logistika, ryšio priemonės, išspręsti kitus administracinius reikalus“, – sakė S. Jurgelėnas.

Pasak jo, į Dakarą, be lenktynininkų, vyksta dar 3 mechanikai ir vairuotojas, kuris vairuos sunkvežimį „Scania“ – jame net 5 tonos automobilio atsarginių dalių ir komandos mantos.


Kretingos „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, praėjusį savaitgalį sužaidė VII ir VIII turo susitikimus, pasibaigusius pergalingai. Su 6 iškovotomis pergalėmis per 8 rungtynes „Kretinga“ dalinasi II-V turnyrinės lentelės pozicijomis.


Mažeikių rajono gyventojui 58 metų Vytautui Mockui nepavyko teismo įtikinti, kad jis svetimos žemės savininku patapo pats to nesuprasdamas, dokumentuose nesusigaudydamas ir tik aklai pasitikėdamas menkai pažįstamu tarpininku. Nors realaus laisvės atėmimo V. Mockui pavyko išvengti, tačiau teismo nuosprendžiu iš jo bus konfiskuota 135,5 tūkst. Eur – tai ir yra suma, kuria kaltinamasis praturtėjo, pardavęs išvadą į jam neteisėtai atkurtą 151,86 ha ploto žemę, buvusią Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Mišučių dvare.


Kretingiškius piktina apleisti masyvūs statiniai, ypač – buvęs „Mėguvos“ viešbutis, buvusio „Laisvės“ fabriko kompleksas Kretingos mieste, o taip pat apgriuvusios fermos bei sandėliai kaimų pakelėse. Oficialiai skaičiuojama, jog iš viso Kretingos rajone šiuo metu yra 41 apleistas ir neprižiūrimas statinys: 18 iš jų yra privatūs, o 23 paskelbti bešeimininkiais.


Į Eismo saugumo komisiją kreipėsi Kretingos miesto Geštautų seniūnaitijos seniūnaitis Steponas Zubernius, kuris prašė įrengti tris pėsčiųjų perėjas ties Palangos ir Pasieniečių gatvių sankryža – tai padidintų pėsčiųjų saugumą.

„Šį klausimą mūsų komisija jau buvo svarsčiusi anksčiau, – pristatydamas gyventojų prašymą, priminė Eismo saugumo komisijos pirmininkas Povilas Černeckis. – Tuomet pėsčiųjų perėjų įrengimui nepritarėme, nes pagal taisykles, norint įrengti pėsčiųjų perėją, privalo būti gatvė su šaligatviu, o jo Palangos g. nėra. Be to, kitais metais Palangos gatvėje prasidės gatvės rekonstrukcijos darbai ir bus nutiestas šaligatvis nuo sankryžos su A.Jucio g. iki sankryžos su Tiekėjų g. Projekte numatyta ir viena perėja Palangos g.“

Pasitarę komisijos nariai nutarė, kad klausimą dėl dar dviejų prašomų pėsčiųjų perėjų įrengimo verta atidėti – reikia pažiūrėti, kaip situacija Palangos gatvėje pasikeis po jos rekonstrukcijos.

„P. n.“ informacija


Vakar Eismo saugumo komisijos nariai svarstė garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrijos „Sparnas“ pateiktą prašymą, kurį pasirašė 40 asmenų. Garažų naudotojai nurodė, kad ties įvažiavimu į bendriją paliekami stovėti automobiliai, kurie apsunkina eismą ir sudaro avaringą situaciją įvažiuojant į Vytauto g. Tad pareiškėjai Komisijos paprašė leisti įrengti kelio ženklą, draudžiantį stovėti, už kurį pasisiūlė sumokėti iš bendrijos lėšų.

Eismo saugumo komisija nutarė, kad šią problemą tikslingiausiai būtų galima įvertinti ir išspręsti apsilankius vietoje – tai ir bus padaryta per artimiausią išvažiuojamąjį posėdį.

Dar vieną klausimą iškėlė Eismo saugumo komisijos narys Valerijonas Černeckis, kuris yra „Kretingos komunalininko“ direktoriaus pavaduotojas. V.Černeckis atkreipė dėmesį, kad Birutės g., staigiame posūkyje prie miesto pirties, yra sudėtinga prasilenkti autobusui ir kitai transporto priemonei. „Suprantama, vietiniai žino tą posūkį ir pristabdo ar praleidžia vienas kitą, bet atvykėlis gali iššokti priešpriešiais“, – diskusijai pakvietė V. Černeckis.

Jam pritarė ir tarybos narys Antanas Puodys, kuris šia gatve kasdien važiuoja po keletą kartų. „Net ir lengvieji automobiliai leisdamiesi žemyn, Kretingos miesto link, per tą posūkį išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą“, – pastebėjo jis.

Komisijos nariai nutarė šį Birutės g. posūkį dar sykį apžiūrėti vietoje ir įvertinti, ar nereikėtų šioje vietoje įrengti pirmumą nurodančių kelio ženklų.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas