|
|
|
(1176) 2017-08-11Patekti į ligoninę – nebent skrendant oru
„Šiuo momentu ant įvažiavimo stovi sunkvežimis su ilga priekaba. Greitosios medicinos pagalbos automobilis niekaip neįvažiuotų į Priėmimo skyrių“, – trečiadienį apie 13.30 val. sakė kretingiškė Vanda Drungilienė, kuri paskambino telefonu redakcijai, kai su šeima įstrigo spūstyje renovuojamoje Žemaitės al., ir iš vietos nei pirmyn, nei atgal negalėjo pajudėti daugiau kaip pusvalandį. Dar iki šio skambučio redakcija atsakingų institucijų teiravosi, ar dėl gatvės rekonstrukcijos darbų nekils problemų išvažiuoti ir įvažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliams, ir buvo sulaukusi patikinimo, kad tokios grėsmės nėra. V. Drungilienė pasakojo, kad išsisukusi automobiliu iš ligoninės, kur lankė savo artimąjį, kiemo, pateko į spūstį. „Nors šviesoforo signalas iš raudono į žalią pasikeitė keletą kartų, tačiau mes likome stovėti toje pačioje vietoje. Nežinome, kada iš čia pajudėsime. Mašinose alpsta vaikai, tragedija“, – pasakojo moteris, vėliau pranešusi, kad iš spūsčių jos šeimai pavyko ištrūkti tik po 40 min. V. Drungilienė patikino, kad eismas Žemaitės al. buvo taip paralyžiuotas, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis į ligoninę įvažiuoti neturėtų jokių galimybių. „Nebent jis važiuotų šaligatviais ar pievelėmis“, – liūdnai juokavo pašnekovė. Trečiadienio popietę transporto eilės susidarė ne tik Žemaitės al., bet ir aplinkinėse gatvėse – jos nutįso netgi J. Basanavičiaus, Birutės gatvėmis, rangėsi Rotušės a. Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Nerijaus Japerto pasiteiravus, gal atsitiko koks įvykis, šitaip paralyžiavęs eismą, jis patikino, kad vienintelis įvykis – Žemaitės al. rekonstrukcija, o transporto padaugėjo dėl to, kad žmonės plūsta į Palangą, kur pasimėgautų pagaliau atėjusiais šiltais orais.
Ar užtenka informacijos, kaip rūšiuoti atliekas?
Upelyje teršalų nerado
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūra jau turi rezultatus iš Jūrinių tyrimų centro, kurio specialistai buvo iškviesti, įtarus, kad Pastauninko upelį vėl užliejo teršalai. Liepos 12 dieną buvo paimti vandens mėginiai iš kelių vietų: Pastauninko upelio, „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos (tvenkinių), esančių prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, bei vieno daugiabučių lietaus nuotekų.
KŪRYBOS KRAITĖ
Kompozicijoje – keturių stichijų ženklai
Galingą metalo konstrukciją įmantriai papildo detalės iš melchioro, žalvario, sidabro, juodojo suomiško granito, uosio ir elnio rago. Pristatydamas savo kūrinį, G. Kasparavičius sakė kompozicijoje „apgyvendinęs“ 4 gamtos stichijas – ugnį, vandenį, orą ir žemę, kuriuose mes gyvename kasdien ir nuo jų esame priklausomi. Kiekviename kompozicijos kampe surašyti tiek religiniai, tiek Zodiako ženklai, tinkantys visai žmonijai bei kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo tikėjimo. Anot kūrėjo, tie ženklai – tarsi vidinio išsilaisvinimo vartai. „Sukurti kompoziciją ant sienos, prie pat įėjimo į valgyklą, sugalvojau ne šiaip sau. Labai seniai norėjau išbandyti save – sukurti kitokių gabaritų kūrinį, negu esu įpratęs kurdamas juvelyrikos dirbinius. Netikėtai atsirado erdvė ir žmonės, kurie leido šią svajonę išpildyti. Iš vidaus atėjo supratimas, kad galiu kažką svarbaus sukurti žmonėms, kurie yra ne tokie, kaip įprasta matyti visuomenėje. Iš pasąmonės atėjo supratimas, kad būtent tiems žmonės, o ne verslininkams, to ir reikia labiau“, – kalbėjo G. Kasparavičius. Kompoziciją pradėjęs kurti pernai rudenį, G.Kasparavičius ją užbaigė per 8 mėnesius. Menininkas neslėpė, jog šis darbas iš jo pareikalavęs ypatingų vidinių jėgų, nemigos naktų, o ypač – sveikatos. „Buvau visiškai užmiršęs poilsį. Per tą laiką išgyvenau 2 širdies-kraujagyslių operacijas, kentėjau ir iš vidaus. O po kompozicijos atidengimo miegu kaip kūdikis, – atrodo, kad visi pasauliai – buvę ir esantys – mane laimina visais savo ženklais“, – atviravo kūrėjas.
Įkvepia švari gamta ir tikėjimas
Pranciškonų brolio amžiną atilsį Viliaus Orvido bičiulio dailininko Boriso Jokubauskio iniciatyva, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į unikalią lankytiną vietą Lietuvoje, Orvidų sodyboje-muziejuje prie Salantų nuo 2005-ųjų organizuojami dailininkų plenerai. Šiemet po pertraukos septintą kartą susibūrę menininkai ne tik tapė paveikslus, bet paminėjo ir 25-ąsias V. Orvido mirties metines.
„Skambutis sielai...“ – galimybė pamatyti save
Šiuo gyvenimo tarpsniu Palangoje gyvenanti bei kurianti literatė 58-erių Adelė Daukantaitė, savo kūrybinį kelią pradėjusi nuo eilių, sakė ir pati neatsistebinti, kodėl pirmoji jos knyga „Skambutis sielai...“ – prozos, o ne poezijos.
Užčiuopę gyvenimo esmę
Menas, kūryba negalimi be emocijų, filosofinio ir gilaus požiūrio į pasaulį ir gyvenimą – toks buvo pagrindinis parodos „Transformacija“, kurią Kretingos rajono kultūros centre surengė tapytojas, grafikas, poetas, muzikantas bei filosofas Gediminas Bytautas, atidarymo akcentas. Tapybos ir grafikos darbų pristatymą papildė grupės „Poezijos medžiotojai“ muzika, Klaipėdos apskrities poetų bei paties menininko skaitomos eilės. Šios parodos atidarymas siejosi ir su dailininkės Odilės Norvilaitės tapybos darbų paroda „Transformacija 2“, veikiančia Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekos abonemente.
Futbolą žaidė kiemo draugai
Sporto klubo „Paupis“, kuriam vadovauja Kretingos miesto seniūnijos sporto organizatorius Raimundas Puškorius, ir futbolo entuziasto teisėjo Gintaro Vosyliaus iniciatyva Paupio stadione buvo surengtas vaikų futbolo „7x7“ turnyras „Kiemo draugai“, kuriame varžėsi 3 komandos. Pirmą vietą iškovojo „Neptūnas“, II v. užėmė „Veltūnas“, III v. pelnė „Viesulas“. Komandų padėtį turnyrinėje lentelėje lėmė tokie rezultatai: „Veltūnas“ – „Neptūnas“ – 2:3, „Veltūnas“ – „Viesulas“ – 10:3, „Viesulas“ – „Neptūnas“ – 3:11. Rezultatyviausias žaidėjas – 6 įvarčius įmušęs „Neptūno“ žaidėjas Kristijonas Pocius, naudingiausiais žaidėjais pripažinti Tomas Liekis („Neptūnas“), Kristijonas Kumpis („Veltūnas“) ir Lukas Nesterenko („Viesulas“), geriausio vartininko vardą pelnė Regimantas Kripas iš „Veltūno“ komandos.
Kretingą garsina per sportą
Futbolo klubo „Žibininkai“ direktorius Andrius Piekus įsitikinęs, jog šio klubo futbolo veteranų komanda, dalyvaudama įvairiuose turnyruose Lietuvoje ir už jos ribų, svariai prisideda prie futbolo populiarinimo mūsų mieste. „Žibininkai“ jau daugelį metų sėkmingai draugauja su Latvijos futbolo klubu „Venspilis“, kuris mūsų rajono atstovus ir šią vasarą buvo pakvietęs dalyvauti turnyre, tapusiu gražia Venspilio miesto ir sporto švente. „Žibininkų“ veteranai šiame turnyre užėmė III v. Klubas dalyvauja ir atvirame Latvijos čempionate, kuriame varžosi 14 komandų iš Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos. Ne per seniausiai, rugpjūčio 5 d., „Žibininkų“ klubo komanda HBH-„Malūnų kaimas“ Rygoje, finalinėse rungtynėse susitiko su stipria daugkartine Latvijos čempione „Daugpilio“ komanda, kuriai pralaimėjusi rezultatu 0:2, užėmė II v. Bendroje įskaitoje atvirose Latvijos futbolo pirmenybėse po 6 turų HBH-„Malūnų kaimas“ užima VI-VII v.
Gatvėse įrengs LED apšvietimą
Atliekant Žemaitės al. rekonstrukciją, ketinama įrengti ir modernesnį gatvės apšvietimą. „Rekonstrukcijos projektas parengtas 2013 metais ir jame buvo numatyta įrengti natrio lempų apšvietimą. Per laiką atsirado modernesnė technologija – LED apšvietimas, kuris yra ekonomiškesnis: jam reikalingos mažesnės energijos sąnaudos, o tarnavimo laikas yra ilgesnis. Todėl nutarėme projektą koreguoti, natrio lempų apšvietimą keičiant LED“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius vedėjo pavaduotojas Rimvydas Šakinis. Anot jo, ilgainiui seni šviestuvai LED apšvietimu bus pakeisti ir kitose Kretingos gatvėse, pavyzdžiui, jau numatyta tai padaryti Šventosios g. nuo sankryžos su Žemaitės al. iki geležinkelio pervažos.
„P. n.“ informacija
Į Klaipėdą – patogesniu keliu
Šiuo metu rengiamas projektas, kurį įgyvendinus, vairuotojai, važiuojantys Birutės gatve ir norintys sukti Klaipėdos link, nebeturės įvažiuoti į Šventosios g. ir apsisukti ties šviesoforu reguliuojamos sankryžos prie „Norfos“. Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius vedėjo pavaduotojas Rimvydas Šakinis informavo, kad vairuotojams bus leista iš Birutės gatvės iš karto sukti kairėn ir įvažiuoti į žiedinę sankryžą, esančią ties Autobusų stotimi. „Toje Klaipėdos g. atkarpoje, kuri yra tarp žiedo ir Birutės g., vienpusis eismas bus pakeistas į dvipusį. Tačiau tam teks praplatinti įvažiavimą“, – teigė R. Šakinis. Anot jo, darbus šioje gatvėje planuojama pradėti pavasarį.
„P. n.“ informacija
Gali būti, kad dar šį mėnesį prasidės darbai Savanorių g. – čia bus įrengta beveik 200 automobiliams skirtų stovėjimo vietų. Jos suprojektuotos statmenai gatvės. „Važiuojamoji gatvės dalis dėl to nesusiaurės, nes stovėjimo vietos bus įrengtos laisvos teritorijos, kuri yra ties Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija, sąskaita. Kitaip tariant bus panaudotas tos pievos, kur dar neseniai stovėjo cirkas, kraštinė dalis, ir stovėjimo vietų eilė tęsis iki Melioratorių g. Bus įrengtos ne tik parkavimo vietos, bet ir želdinių salelės, kuriose gatvę puoš miestui pritaikyta augmenija“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius vedėjo pavaduotojas Rimvydas Šakinis, kuris ir yra šios idėjos autorius. Šio projekto parengimas ir įgyvendinimas kainuos apie 310 tūkst. Eur. Po savaitės darbai prasidės ir Lazdynų g. – čia bus nutiesta nauja asfalto danga. Šio projekto parengimo ir įgyvendinimo vertė – 60 tūkst. Eur.
„P. n.“ informacija
Įsibėgėjusi javapjūtė teikia vilčių
Sausi ir šilti orai leido įsibėgėti javapjūtei. Laukuose burzgia kombainai, keliuose vis daugiau traktorių, į supirkimo įmones tempiančių priekabas su šių metų derliumi. Žalia šviesa senai technikai Užvakar Gintarų kaime gyvenančio Jono Drungilo kieme skleidėsi aitrus šviežių kmynų kvapas. „Nežinau, kiek jų iš maždaug 90 hektarų ploto prikūliau, dar nepasvėriau, tačiau biro neblogai“, – pasidžiaugė pašnekovas. Be kmynų, jis augina žirnius, žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, grikius, iš viso valdo per 600 ha. Tai – nuosavos ir išsinuomotos žemės plotai, išsibarstę aplink bei Plungės rajone. Pernai, sakė Jonas, buvo vieninteliai metai, kai pelno gavo mažai. Kaltas ir pats – nesudarė išankstinių supirkimo sutarčių, kainos krito, perdirbėjai tuo pasinaudojo, rado dešimtis augalų ligų. „O pavasarį paskelbė, kad tos ligos buvo nekenksmingos, bet jau – šaukštai po pietų. Tokie, kaip aš, grūdus buvom pusvelčiui suvežę“, – pasakojo ūkininkas. J. Drungilas kone vienintelis iš stambiųjų ūkininkų rajone dirba daugiausia su sena tarybinių laikų technika. „Jeigu šiandien kas nors man duotų milijoną ir po mėnesio lieptų sušokti baletą, aš jo vis tiek nesušokčiau“, – šmaikštavo pašnekovas, turėdamas galvoje tai, kad, jei nemoki ar tingi, ir pati prabangiausia technika gero derliaus pasiekti nepadės. Tiesa, vieną kitą šiuolaikinį „John Deer“ pašnekovas prisipažino esąs nusipirkęs, tačiau vis tiek jam mieliausi tie senieji traktoriai ir kombainai. Pavyzdžiui, javus kulia tarybiniu laikų „Donu“, nepakeičiamas yra traktorius „Belorus“ arba „Kirov K701“, kuris iš pažiūros – primityvus gremėzdas, užtat, sakė, geras darbinis arklys! „Su kokia technika aš dirbu, niekam nerūpi. Perdirbėjai dėl to pinigų man nei daugiau, nei mažiau nemokės“, – porino Jonas. Jo filosofija tokia: kam į prabangią techniką pasakiškus pinigus investuoti, jeigu moki apsieiti pigiau. „Žinoma, galiu iš banko prisiimti paskolų ir prisipirkti naujų traktorių ar kombainų: vakare paskambinai firmai, rytojaus rytą turėsi. Bet juk visada žmogus galvoji, kad paskolos pinigus reikės sunkiai uždirbti“, – sakė jis. Šiemet J. Drungilas investavo į 36 kub. m talpos džiovyklą, tačiau kol kas nežino, ar gerai padarė. „Stebuklo ir čia nelaukiu, gal tos džiovyklos šiemet nė nejungsiu, nes vis tiek nebus geresnė, kaip ši“, – užvertęs galvą žvilgtelėjo į saulę.
|
|
