|
|
|
(1160) 2017-06-16Meras pasipuošė naujomis regalijomis
Vakar per Kretingos rajono gabių ir talentingų mokinių pagerbimo šventę rajono meras Juozas Mažeika pasipuošė naujomis regalijomis – aukso ir sidabro spalvos metalo grandine-medalionu, ant kurio kabo simboliniai raktai – valdžios simbolis bei spalvotas Kretingos miesto herbas su Dievo Motinos, ant rankų laikančios Kūdikėlį Jėzų, atvaizdu. Senosios regalijos – skolintos Dar pavasarį Kretingos rajono taryba suskato pasirūpinti, kad per miesto šventę bei Kretingos pranciškonų bažnyčios 400 metų jubiliejų Savivaldybės meras J. Mažeika pasirodytų iškilmingai, su naujomis regalijomis – išskirtiniu pagarbos ženklu. Prie regalijų privalomas ir aprangos kodas – juodas kostiumas arba smokingas. Senosios mero regalijos – itin masyvus medalionas su Kretingos herbu – kol kas dar tebekabo jo kabinete, ant sienos. J. Mažeika neslėpė, jog šis medalionas esąs labai gremėzdiškas, sunkus ir nepatogus nei nešioti, nei transportuoti. Todėl jomis anksčiau ir tesipuošdavęs tik sykį per metus – miesto šventėje įteikdamas Kultūros ir meno premijas. Po to regalijos vėl sugrįždavo į įprastinę savo vietą – dulkėti ant sienos. Beje, ankstesnės regalijos yra Kretingos muziejaus nuosavybė ir netrukus, tikino J. Mažeika, jos bus sugrąžintos atgal. „Kitų rajonų merų regalijos yra gerokai patogesnės, lengvesnės naudoti ir estetiškesnės. Todėl rajono taryba, pastebėjusi, kad, kaip rajono vadovas, nesipuošiu per oficialias šventes, nusprendė, jog reikia kuo skubiau jas pakeisti. Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog tai nėra mano užgaida, o privalomas Savivaldybės valdžios atributas, kuris, pasibaigus kadencijai, perduodamas kitam vadovui“, – tvirtino J. Mažeika.
Ar įsivaizduojate miesto šventę be policijos?
Pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos universitetu
Per Antanines Kretingos rajono savivaldybėje buvo oficialiai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu (KU): ją parašais užtvirtino Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas bei universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas.
Vydmantų bendruomenę sutelkė sporto šventė
Įgyvendindama savo užsibrėžtus tikslus, Vydmantų bendruomenės valdyba, vadovaujama Mariaus Žalimo, vydmantiškius bei svečius sukvietė į sporto šventę „Gyvename sveikiau ir mūsų vis daugiau“. Vydmantų gimnazijos stadione šventės dalyvius vienijo tradicinės ir netradicinės sproto šakos: futbolas ir kvadratas ant smėlio, baudų metimo konkursai ir kūdikių lenktynės, stalo tenisas ir smiginis, dviračių lenktynės ir augintinių konkursas, paplūdimio tinklinis ir krepšinis „2x2“ bei daugybė kitų rungčių, kurias numatė šventės organizatoriai. Vydmantų bendruomenę sutelkusi sporto šventė Vydmantuose įvyko pirmą kartą, ir galimybę tam suteikė laimėtas Kūno kultūros ir sporto departamento paskelbtas konkursas Sporto metų renginiams. Paraišką departamentui parengė vydmantiškis krepšinio treneris bendruomenės valdybos narys Regimantas Juška.
Nuteisti Kretingoje narkotikus platinę asmenys
„Akivaizdu, kad nusikalstama veika truko ne trumpą laiką, buvo nusistovėję ryšiai“, – teisme nagrinėjant bylą, kurioje 25 metų kretingiškis Donatas Kvecis kaltinamas platinęs narkotines medžiagas, o 23 metų kretingiškis Martynas Grikštas – jas įsigijęs, sakė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Rudienė, dirbanti Kretingoje. Vis dėlto teisme D. Kveciui ir M. Girkštui teko atsakyti tik už tuos epizodus, kurie teisėsaugos buvo užfiksuoti neginčijamais įrodymais.
Kretingoje pasieniečiai vietinio gyventojo vairuotame automobilyje aptiko beveik tūkstantį pakelių kontrabandinių cigarečių. Už tai jam gresia tūkstantinė bauda ir gali būti konfiskuotas „Audi A6“.
Iš sodybos nugvelbė ančiukus
Padvariuose gyvenanti Renata Bumblienė negalėjo patikėti savo akimis, kai birželio 13 dienos rytą nuėjusi į aptvarą, jame neberado 7 ančiukų. „Aplink – nė vienos pamestos plunksnelės, niekur nebuvo kraujo pėdsakų – ar galėjo šitaip švariai paukščius išnešti koks laukinis gyvūnas?“, – svarstė R. Bumblienė, kuriai nejauku nuo minties, kad jos sodyboje galėjo apsilankyti ir vagys.
R. Bumblienė teigė, kad namiškiai girdėję naktį lojant šunis, tačiau niekas nieko bloga nepagalvojęs. „Naktį sapnavau, kad vagia mano ančiukus ir rytą dar apie tai papasakojau savo mamai, kai kartu gėrėme arbatą. O ji pasakė sapnavusi peles – tai irgi reiškia vagystę. Kai po to nuėjau su sūnumi Renatu lesinti ančiukų, negalėjau patikėti, kad ančiukų iš tikrųjų nebėra, – pasakojo R. Bumblienė. – Ieškojome, kur jie slapstosi – 2 buvo sulindę į šalia stovintį šiltnamį, o kiti 7 – dingę. Tie išsigelbėję ančiukai visą dieną buvo kaip nesavi – stovėjo išsigandę ir susigūžę kampe.“ R. Bumblienė pasakojo, kad ančiukai buvo aptverti 1,5 metro aukščio statybinėmis plokštėmis, iš viršaus buvo uždėtas tinklas – šeimininkai atrado, kad jame vagišius ir buvo padaręs skylę, pro kurią, matyt, paukščius išnešė.
Investuotojai vietoj Kretingos renkasi Alytų
Naudotų tepalų perdirbimo gamyklą Kretingos pramoniniame rajone, Briedžio gatvėje, statyti planavę investuotojai pasuko į Alytų.
Ankstyvoji kurortų mada: kuo mažiau nuogos odos
Iki spalio mėnesio Palangos kurorto muziejuje karaliausianti teatro dailininko interjero dizainerio menotyrininko mados istoriko Aleksandro Vasiljevo paroda „Paplūdimio mada. 150 metų. Iš Alexandre Vassiliev kolekcijos“ – ne tik pasakojimas apie madą, bet ir gyva kelionė istorijos vingiais, įtaisytais suknelių siūlėse, korsetų raiščiuose ar skrybėlių smeigtukuose. Šį kartą – apie vasaros kostiumus ir gyvenimą iki Pirmojo pasaulinio karo. Nors, atrodytų, be saulės vonių ir maudynių neapsiėjo nė vienas laikmetis, pasak A. Vasiljevo, domėtis jūros voniomis Senojo žemyno gyventojai pradėjo tik XVIII a. antroje pusėje, o terapinė jūros maudyklių nauda atrasta XIX a. Palyginti neseniai, vos prieš 100 metų, Europoje ėmė plisti ir paplūdimio apranga, kurios išpopuliarėjimą neabejotinai paskatino kurortų atsiradimas. Pamažu žmonės pamėgo keliauti tam, kad paatostogautų, o atsiradus geležinkeliui kurortai tapo dar lengviau pasiekiami. Juostuoti ir uždari Tokie, A. Vasiljevo teigimu, ir buvo pirmieji maudymosi kostiumai, kasdieninėje aprangoje atsiradę XIX a. II pusėje. XX a. pradžioje išpopuliarėjusiais trikotažiniais maudymosi kostiumėlius iš vilnos apsirėdžiusios damos puikuojasi ir į Palangos kurorto muziejų atkeliavusios parodos afišoje, kuria tapo 1900 m. užfiksuota fotografija. Pasak A. Vasiljevo, joje plika akimi matyti senųjų maudymosi kostiumų bėdos: skurdus dizaino pasirinkimas, standartinė spalvų paletė ir raštas. „Visi maudymosi kostiumai buvo štai tokios formos, marginti horizontaliomis baltomis ir mėlynomis juostomis, pakankamai ilgi, todėl vizualiai stipriai trumpindavo moterų kojas, versdamos jas kostiumus raitotis“, – kalbėjo mados žinovas. Tuo pačiu XIX-XX a. pr. moterys labai gėdijosi savo nuogų kojų, todėl net ir pliaže vilkėjo šilkinėmis kojinėmis ir medvilniniais ar šilkiniais aukštakulniais batais, kuriuos pritaisydavo kaspinais, kad nepasimestų smėlyje.
Dovana Antano Mončio muziejui
Kraštiečio skulptoriaus Antano Mončio namai-muziejus Palangoje neseniai pasipildė itin vertinga dovana – jo vyriausias sūnus Žanas Kristofas padovanojo pirmąją tėvo sukurtą skulptūrą-grandinę „Pamatinė grandis“, davusią pradžią būsimai darbų serijai.
Žemės ūkio ministerijoje ją pasveikino ir planšetiniu kompiuteriu apdovanojo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. „Kai mums paskambino ir pakvietė į Žemės ūkio ministeriją atsiimti apdovanojimo, ministerijos atstovų komentaras buvo trumpas – jog komisija už Gabijos sukurtą logotipą balsavo vienbalsiai“, – sėkme pasidžiaugė Gabijos sesuo Vydmantų gimnazijos dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė. Nors ji sesers ir nemoko dailės, tačiau abi bendrauja ir bendradarbiauja kūrybinėje plotmėje. Žemės ūkio ministerijos, „Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro“ paskelbto konkurso Lietuvoje užauginto ir pagaminto žemės ūkio ir maisto produkto ženklo (logotipo) idėjai sukurti nugalėtoja tapo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokė gimnazistė Gabija Grikštaitė.
Prikėlė Kretingos bažnyčios istoriją
Broliai pranciškonai pasirūpino, kad Švento Antano atlaidų dieną kretingiškius pasiektų brandi dovana miestui – ką tik iš spaustuvės atkeliavęs 9 autorių vaizdingai iliustruotas leidinys „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400“. Ši knyga šiandieną pristatoma Kretingos muziejuje surengtoje mokslinėje konferencijoje bei bažnyčios istorijai skirtoje parodoje. Pranciškonai pasitelkė mokslininkus Sudaryti leidinį, pakviečiant ne tik Kretingos krašto istorikus, bet ir garsius šalies mokslininkus, besidominčius bažnyčios istorija, broliai pranciškonai patikėjo ilgamečiui Kretingos muziejaus istorikui Juliui Kanarskui, o nuotraukas atrinko ir leidinį maketavo muziejininkė Jolanta Klietkutė. „Mintis, jog reikėtų atšvęsti Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejų prieš keletą metų kilo tuometiniam parapijos komiteto vadovui Antanui Lukauskui: jis atėjo pas mane pasitarti, kaip galėtume įamžinti šią datą. Tačiau tikrasis šio leidinio sumanytojas ir jos krikštatėvis yra Kretingos katalikų parapijos klebonas Antanas Blužas“, – pabrėžė J. Kanarskas. „Nesinorėjo nei solidaus sauso akademinio leidinio, nei brošiūrėlės, o kad būtų gyva knyga žmonėms – ilgalaikė ir turinti išliekamąją vertę, kad būtų albumas-dovana ir į Kretingą atvykstantiems svečiams“, – patikino A. Blužas. Pernai pavasarį, palaikant Pranciškonų provincijos kurijai ir pasitelkus Vilniaus bernardinų parapijos, išleidusios svarų jubiliejinį leidinį, pavyzdį, buvo nuspręsta neapsiriboti vien kretingiškiais autoriais – J. Kanarsku, J. Klietkute bei istoriku Vaidu Kupreliu. Pasitelkus žinomus šalies bažnyčios istorijos bei meno tyrinėtojus – Reginą Laukaitytę, Rūtą Janonienę, Rasuolę Sabakonienę, varpų istorijos žinovą Povilą Šverebą, kraštietį Robertą Bitiną bei ilgametę Kretingos vienuolyno bibliotekos bibliotekininkę Nijolę Raudytę, ir gimė istorinę vertę turinti knyga. Šis leidinys, J. Kanarsko žodžiais, yra svarbus ne tik vietos bendruomenei, o – visai šaliai. Jame atspindėta ne tik Kretingos bažnyčios ir parapijos, bet viso miesto kūrimosi bei vystymosi istorija, per 400 metų čia dirbę ir tarnavę žmonės.
Pabrėžos žemės išsūpuota
Kretingiškė 86-erių buvusi ilgametė pedagogė-geografė Irena Zapalienė, krašto bei jo augalų įvairovės žinovė, gimė ir augo garsaus mokslininko botaniko pranciškono Jurgio Pabrėžos gimtinėje – Večių kaime. „Visas mūsų kaimas gerai pažinojo žoles ir jomis gydėsi. Vaikystėje tai stipriai veikė mane ir galbūt nulėmė, kad pasirinkau geografės profesiją“, – svarstė I. Zapalienė.
Atminimo medaliai – Kretingos talentams
Vakar Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pasveikino 12 mokinių bei 7 vaikų kolektyvus, kurie nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose iškovojo prizines vietas – jiems įteikti atminimo medaliai, kurie, tikimasi, taps šeimos relikvija. „Ne veltui šis renginys vyksta kartu su Kretingos miesto švente, kurios metu mes pagerbiame suaugusius žmones, savo nuopelnais garsinančius Kretingą, suteikiame jiems rajono Garbės piliečio vardus. Tikiu, kad tokia ateitis laukia ir jūsų“, – nusilenkdamas mokiniams už jų nuopelnus akademinėje, meno, sporto ir kitose veiklose, sakė J. Mažeika.
KRETINGA JAU ŠVENČIA
|
|
