Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1124) 2017-02-10

Su Kretingos rajono meru Juozu Mažeika (iš kairės), administracijos direktoriaus pavaduotoju Povilu Černeckiu ir kitais susitikę „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo inžinierius Aldas Milišiūnas bei direktorius Julius Mikšys visus priekaištus atrėmė cituodami naujosios „Lietuvos geležinkelių“ valdžios poziciją, nubraukusią ankstesnius susitarimus.

Trečiadienį įvykusį susitikimą su AB „Lietuvos geležinkelių“ atstovais rajono valdžia inicijavo tikėdamasi reakcijos į tris problemas – geležinkeliečių išardytą nelegalią perėją per bėgius ties „Paupio“ sodininkų bendrija, įsisenėjusį skaudulį dėl pėsčiųjų perėjos per geležinkelį Šventosios g. bei norėdama supažindinti su Vilties g. rekonstravimo planais, tačiau į priekį nepasistūmėjo: naujosios „Lietuvos geležinkelių“ valdžios poziciją perdavusių Klaipėdos padalinio atstovų teigimu, rajono gyventojų susisiekimo per geležinkelį klausimus turėtų spręsti pati Savivaldybė.

Tokia pozicija nustebino tiek administracijos direktorių Virginijų Domarką, tiek rajono merą Juozą Mažeiką, kuriam dabar jau buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius buvo pažadėjęs perėją Šventosios g. pervažoje įrengti dar šį pavasarį.

Anot Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, dar prieš trejus metus visų trijų suinteresuotų pusių atstovai sutarė, jog tam, kad pavojingoje Šventosios g. pervažoje būtų įrengta tinkama perėja per bėgius, prisidės visi: Savivaldybė įsipareigojo ir 2015 m. įrengė pėsčiųjų taką, vedantį nuo J. Basanavičiaus gatvės iki „Klaipėdos regiono kelių“ jurisdikcijoje esančios kelio atkarpos, šie darbus pratęsė 2016 m., išklodami pėsčiųjų taką iki geležinkelio ribos, o geležinkeliečiai pagal susitarimą turėjo įrengti perėją per geležinkelio pervažą, tačiau kai Savivaldybė dėl šio klausimo kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“, sulaukė netikėto atsakymo.

„Gavome raštą, kuriame nurodyta, kad ties „Klaipėdos regiono kelių“ įrengto tako pabaiga turime pastatyti užtvarus, o dėl tako per bėgius kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, gauti prisijungimo sąlygas ir pagal jas projektuoti perėją per geležinkelio pervažą. Tačiau tai visiškai neatitinka ankstesnio mūsų susitarimo“, – kalbėjo P. Černeckis.

Susitikime dalyvavę „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros“ direktorius Julius Mikšys ir vyriausiasis inžinierius Aldas Milišiūnas tik patvirtino rašte išsakytą poziciją. Anot jų, prieš trejus metus derintas susitarimas tebuvęs žodinis, tačiau nei jį patvirtinantis protokolas, nei bendradarbiavimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.

„Šiandien vadovybės nuomonė yra tokia, kad pėsčiųjų perėjos per bėgius yra savivaldos klausimas. Tai numatyta ir Savivaldos įstatyme – jūs rūpinatės savo gyventojų saugumu, o mes vadovaujamės Transporto kodeksu, kuriame nėra nurodyta spręsti gyventojų susisiekimo problemų“, – kalbėjo J. Mikšys.

Jam antrino A. Milišiūnas: „Savivaldybė turi užsakyti projektą ir kreiptis į Lietuvos geležinkelius. Mes savo ruožtu pasirengę bendradarbiauti ir derinti projektą.“


Bronius Žilinskas:

– Kaip tik vakar su žmona aptarėme šią akciją – nutarėme ją palaikyti ir neiti į parduotuves. Tik ar laimėsime kažką iš to? Vis tiek čia viską valdžia reguliuoja. Labiausiai pabrango maistas, bet su žmona kažkaip dar išsisukame. Ji patentą išsiėmė, važinėjasi po kaimus, prekiauja rūbais. Perka dar žmonės po truputį. Pats per gyvenimą devyniose parduotuvėse dirbau. Pamenu, jeigu Kretingoje alus kainavo 33 kapeikas, tai ir Krasnojarske tiek pat, o dabar kiek parduotuvių, tiek skirtingų kainų.

Jovita Liandsbergienė:

– Nežinau, juk prekybininkai vis tiek prekiaus ir žmonėms valgyti vis tiek reikės. Taip, labai brangu viskas. Pamenu, kai po euro įvedimo pavasarį nuėjau nusipirkti gėlių kapinėms, iš karto ir pajutau kainų padidėjimą. Išgyventi įmanoma tik taupant ir sekant akcijas. Esu pensininkė, todėl antradieniais apsilankau „Iki“ parduotuvėje, kur būna nuolaidos senjorams. Turgus irgi nėra išeitis – gyvenu Šventojoje, o Palangos turguje taip pat brangu.

Irena Mikutienė:

– Taip, šią akciją aš palaikau ir tikrai galėčiau neiti į parduotuves kelias dienas. Aš manau, kad tokie sumanymai turi poveikį, bent jau atsiranda daugiau akcijų prekėms. Ir dabar stengiuosi tik tokius, akcinius produktus pirkti. Brangiausia dabar tai, be ko negalime apsieiti – maistas, o rūbų žmonės apskritai nebeperka – drabužių parduotuvės kone tuščios.

Regina Končienė:

– Apie akciją sužinojau iš laikraščių, prisidėti reikia, bet kad tai ką pakeistų – netikiu. Tokios akcijos gali turėti nebent trumpalaikę įtaką – savaitę, mėnesį, bet ne ilgiau. O kainas numušė gal tik „Lidl“ atėjimas į Lietuvą. Iš padėties sukuosi pirkdama tik tai, kas būtina, daug ko atsisakau – vaisių, daržovių perku mažiau. Į „Maximą“ užbėgu tik blogiausiu atveju, kai pritrūkstu duonos, šiaip perkuosi „Lidl“

Kalbino Viktorija PUIDOKĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS/h3>


Socialiniams būstams – europiniai pinigai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Savivaldybėje

Kretingos rajono savivaldybė šiemet už 56,9 tūkst. eurų jau nupirko 2 socialinius būstus – vieno ir dviejų kambarių – tiems asmenims, kurie jų laukia eilėje. Iš viso per šiuos ir kitus metus ketinama nupirkti 18 butų, – taip numatyta pagal investicinį projektą, kurį iš esmės finansuos Europos Sąjungos struktūriniai fondai.


Vakar Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai turėjo unikalią galimybę susipažinti su amerikiečių raketinio kreiserio „USS Hue City“ kapitonu Daniel Gillen, jo kolegomis, bei juos atlydėjusia JAV ambasados kultūros atašė Althea Cawley-Murphree.


Visą savaitę Saugesnio interneto dienos renginiams paskyrę Pranciškonų gimnazijos mokiniai kūrė piešinius bibliotekai ir emblemas, žaidė stalo žaidimus, fotografavosi, klausėsi paskaitų ir patys konstravo robotus.



Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, Vilniuje, atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“, į kurią atrinkti ir Kretingos krašto meistrų darbai.


Vasario 22 d. į Klaipėdos dramos teatrą atvykstantis Kauno šokio teatras „Aura” pristatys premjerą – šokio spektaklį visai šeimai su gyva muzika „Sekretas“.


Lėlės pranoko molbertą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Valdonija Karaliūnienė itin brangina paskutinįjį savo nutapytą paveikslą, kurio siužetas jai primena jos pačios šeimą.

Gyva, vaisku, nuotaikinga, – tokios emocijos užplūsta, užsukus į Kretingos rajono kultūros centro parodų salę, kurią užvakar papuošė kretingiškės pedagogės tautodailininkės Valdonijos Karaliūnienės, vasario pabaigoje švęsiančios savo 60-ąjį jubiliejų, tapybos darbai.

Sužmoginti angelai ir paukščiukas

„Kai Kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė dar pernai gruodį paragino surengti parodą, peržvelgiau savo darbus ir pagalvojau – mažokai jų belikę. Bet aš laikausi principo: nesiskolinti darbų, kurie jau iškeliavę pas žmones. Tegul jie ten sau ir gyvena: jei teikia žmogui džiaugsmą, ir aš jaučiuosi naudinga. Todėl per kalėdines mokinių atostogas prišokau prie molberto ir vėl įnikau tapyti“, – rodydama į naujausią aliejumi tapytą drobę, kurioje pavaizduoti du žmogiški angelai, kalbėjo menininkė.

Ji tęsė mintį: „Turėjau seną ant kartono tapytą ryškų darbą, kuris kabėjo miegamajame. Gerai atsimenu laiką, kai jį nutapiau, – tai buvo prieš 20 metų. Sūnus Matas tada manęs paklausė: kodėl nupiešei tik save ir tėtį, o manęs nėra. Sakau jam, žiūrėk, tu – tas mažasis paukščiukas, kuris skraido tarp mudviejų“.

V. Karaliūnienė atviravo, jog šis paveikslas jai esąs pats šilčiausias ir mieliausias paskutinis nutapytas darbas. Tačiau ir kiti parodoje eksponuojami paveikslai – ne mažiau įdomūs: jų siužetas lengvas, lyg išplaukiantis iš vaikystės pasakų, svajonių ar gamtoje užfiksuotų miniatiūrų. Ryškios, sodrios, lengvai viena į kitą pereinančios spalvos sukuria linksmos žaismės pojūtį.


Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Klaipėdos universiteto docentė socialinių mokslų daktarė poetė Aušrinė Zulumskytė pripažino – knyga jos gyvenime reiškianti labai daug: knygos ir skaitymas – neatsiejama nuo gyvenimo, darbo, kūrybos.


Jubiliejui išsidrožė žirgus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Pamėgtų gyvūnų figūras bei gyvosios gamtos motyvus tautodailininkas Jeronimas Ubys perkelia į savo drožinius.

Karteniškis tautodailininkas Jeronimas Ubys savo 50-ajam jubiliejui, kurį atšventė šiomis dienomis, juokavo pasidovanosiantis sau žirgus: „Tačiau apgyvendinsiu juos ne aptvare, o savo kambary, ant sienos“, – rodė bebaigiamą skaptuoti paveikslą su šuoliuojančių žirgų trijule.

Dalyvavo „Aukso vainike“

Žirgai šuoliuoja ant bangos, kuri iškyla ir nusileidžia ant paveikslo rėmo, – šis vaizdas sudaro keliamatės erdvės pojūtį. Drožėjas mano, jog iš kelių dešimčių jo sukurtų paveikslų, šis būsiąs labiausiai nusisekęs.

„Dabar visa širdimi esu paniręs į žirgus – juos, kaip ir arklius, myliu nuo vaikystės. Gal dėl to, kad pagal rytiečius, esu gimęs jų arklio metais. Prisimenu, kaimynas „kolchoze“ su arkliais dirbo, o mudu su pusbroliu laukdavom jo grįžtant iš laukų, kad galėtume parjoti atgal“, – kalbėjo iš Ankštakių kaimo kilęs Jeronimas.

Būtent kaimo vaizdai, miškas, gyvūnai, augalai – būdingiausios J. Ubio drožybos temos. Prieš trejus metus jo drožinėti paveikslai buvo eksponuoti Kretingos muziejuje bei Kartenos bibliotekoje, – po šių parodų Jeronimas buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Jo darbai tarp kitų Kretingos krašto drožėjų kūrinių dalyvavo ir Lietuvos liaudies kultūros centro surengtame „Aukso vainiko“ apžiūroje-konkurse.


Pasigedo pikniko stalo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Padvarių kaimo bendruomenės centras „Trys tvenkiniai“ prašo visuomenės pagalbos – galbūt bendromis jėgomis pavyktų surasti, kur iš poilsio zonos, esančios prie vadinamojo trečiojo tvenkinio, dingo pikniko stalas su suolais. Pasigedusi stalo su suolais, bendruomenė kreipėsi ir į policiją.


„Žibosos“ byla – finišo tiesiojoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Tik devintą kartą susirinkus į posėdį Kretingos rajono apylinkės teismas pagaliau galėjo atversti bylą, kurioje dėl apgaulingos buhalterijos kaltinama bendrovė „Žibosa“, valdanti pramogų kompleksą HBH, bei jos darbuotojos. Ir nors bylą sudaro 31 tomas, pakako dviejų valandų, per kurias buvo pagarsintas kaltinamasis aktas, apklaustos kaltinamosios ir aptarti rašytiniai įrodymai. Tad tikimasi, kad per kitą teismo posėdį jau bus galima išgirsti ir baigiamąsias kalbas.


„V+V“ – į tokią žinutę televizijos pažinčių programoje atsiliepęs Kretingos rajono gyventojas Arvydas (vardas pakeistas) prisiviliojo ne norintį su juo megzti santykius vyrą, o nusikaltėlį, besigviešusį jį apiplėšti. Ir ši istorija, kurią teko nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui, yra ne išimtis – tai, kad homoseksualūs vyrai slepia savo orientaciją nuo visuomenės, tampa priedanga nusikaltėliams, besitikintiems, kad aukos nedrįs kreiptis į teisėsaugą.


Rotušės aikštėje, ties daugiabučiais gyvenamaisiais namais Žemaičių g. 6 ir 8, esančius laikinus prekybos kioskus nukelti įpareigoti 7 verslininkai nutarė nepasiduoti: Kretingos rajono Savivaldybę padavė į teismą ir yra pasiryžę įrodyti, kad dokumentų, pagrindžiančių jų teisę šiuose žemės sklypuose toliau vykdyti veiklą, turi pakankamai.


Pranciškonų gimnazijos vadovybė kreipėsi į policiją – pranešė, kad praėjusių metų gruodį buvo įsilaužta į elektroninį TAMO dienyną ir pakeisti pažymiai. Ir nors patys mokytojai juokauja, kad šitaip mokiniai pademonstravo savo puikų technologijų išmanymą, vis dėlto šiems toks poelgis vien piktu pagrūmojimu nesibaigs – už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos gresia baudžiamoji atsakomybė.


Tris vyrus iškraustė į niekur

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Teisėtvarka

Bronzos medalio laimėtojos kretingiškės karatekos Lauros Pikturnaitės (dešinėje) kova.

Vilniuje įvykęs Lietuvos jaunių ir suaugusiųjų karatė kiokušin čempionatas išaiškino stipriausius Lietuvos karatė kiokušin kovotojus. Pirma kartą Lietuvos suaugusiųjų čempionatas vyko pagal naujas svorio kategorijas, kurios yra labiau artimos olimpinei dvikovės sporto šakų sistemai.

Šiame čempionate debiutavo ir kretingiškė Laura Pikturnaitė, o jaunių čempionate varžėsi Matas Jonauskas ir Antanas Jonušas. Laura varžėsi svorio kategorijoje -70kg ir pirmoje kovoje susitiko su varžove iš Vilniaus. Nugalėjusi ją po atkaklios kovos kretingiškė pateko į pusfinalį. Čia jos laukė itin pajėgi kaunietė Nora Vaznelytė, kuri daugelį metų demonstruoja aukštus sportinius rezultatus, ji praėjusių metų Europos vicečempionė, daugkartinė Lietuvos čempionė, šių metų čempionato favoritė. L. Pikturnaitė nepabūgo tituluotos varžovės ir garbingai jai priešinosi – buvo net momentų, kai buvo perėmusi iniciatyvą.

„Kadangi tai buvo pirmosios Lauros varžybos suaugusiųjų amžiaus grupėje, jai tiesiog pritrūko patirties, ir pergalę teisėjai skyrė varžovei. Kovodama dėl trečios vietos Laura parodė tikrą charakterį ir po dviejų pratęsimų įveikė savo varžovę iš Klaipėdos bei iškovojo bronzos medalį“, – auklėtinės rezultatu pasidžiaugė Kretingos karatė kiokušin „Shodan“ mokyklos treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis.


Lietuvos jaunučių vaikinių iki 16 metų rinktinė, su kuria tarptautiniame turnyre Turkijoje startavo ir Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kasparas Jonauskas (stovi ketvirtas iš dešinės).

Lietuvos jaunučių vaikinų iki 16 metų rinktinė užbaigė antrąjį pasirengimo etapą vasarą įvyksiančiam Europos čempionatui. Vadovaujami Edvino Justos lietuvaičiai viešėjo Turkijoje ir dalyvavo aštuonių komandų tarptautiniame turnyre bei iškovojo antrą vietą. Kartu su rinktine turnyre dalyvavo ir Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kasparas Jonauskas, treniruojamas Vytauto Šližiaus.

Lietuviai 88:40 nugalėjo Ukrainos, 83:57 – Argentinos, 102:70 – Gruzijos rinktines, 106:61 – Turkijos penkiolikmečius, 87:76 – Latvijos ir 107:52 – Bulgarijos bendraamžius, o finale po pratęsimo 68:69 turėjo pripažinti Turkijos šešiolikmečių pranašumą.

Turnyro sidabrą kartu su rinktine į Lietuvą parvežusio Kasparo Jonausko treneris Vytautas Šližius pasidžiaugė, jog Kasparas sėkmingai praėjo atranką ir pateko į rinktinę būdamas vienintelis komandoje metais jaunesnis krepšininkas.

„Šis turnyras Kasparui praplėtė akiratį, vaikinas pamatė, kad dar turi, kur tobulėti ir ką taisyti, nes varžovai buvo ir aukštesni, ir tvirtesni“, – pastebėjo treneris ir konstatavo, jog Kasparo laukia įtemptas varžybų tvarkaraštis: po poros savaičių vaikinas treniruosis stovykloje su U-15 krepšinio rinktine, po jos talentingiausi jaunučiai krepšininkai išvyks į tarptautinį krepšinio turnyrą Italijoje.

„P. n.“ informacija


„Meteorologinės sąlygos labai palankios, potvynis neprognozuojamas“, – sakė Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė, vis dėlto atkreipusi Ekstremalių situacijų komisijos dėmesį į tai, kad būtina tvirtinti Minijos pakrantes, nes kai kur upės vanduo jau grėsmingai priartėjęs prie kelių.


Nebeapsikentę dėl neužtikrinto elektros energijos tiekimo, Žibininkų kaime veikiančios verslo bendrovės bei Žibininkų ir Užpelkių kaimų gyventojai su savo skundais kreipėsi į Seimo narį Antaną Vinkų, kad šis padėtų išspręsti įsišaknijusią problemą. Pagalbos į Seimo narį buvo kreiptasi po to, kai, nepaisant nuolatinių kreipimųsi ir skundų, ESO vengė spręsti susidariusią kritinę padėtį.


Laikinoji globa – kol kas „ant ledo“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Kretingos rajone vis dar neatsiranda šeimų, norinčių laikinai priglobti iš šeimos paimtus vaikus. Tačiau Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Violeta Lukoševičienė aptarti šią problemą susirinkusius Savivaldybės tarybos atstovus, seniūnus, socialinių įstaigų bei socialinius darbuotojus patikino, jog šiandieną sėdime ant tiksinčios bombos.


Tvarkys armėnų palikimą – asfaltbetonio bazę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Seniūnijose

Kretingos rajono savivaldybės tarybai pritarus biudžeto lėšomis prisidėti prie būsimo ES finansuojamo projekto, ketinama sutvarkyti ekologiškai patį pavojingiausią objektą mūsų rajone – Imbarės seniūnijos Klecininkų kaime, šalia Pesčių ežero, užsilikusią asfaltbetonio bazės teritoriją.


Neįsivaizduoja gyvenimo be viešųjų darbų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Seniūnijose

Pirmąjį šių metų pusmetį į viešuosius darbus įdarbinti bedarbiai plušės bendrovėje „Kretingos komunalininkas“, Kretingos muziejuje, Kūno kultūros ir sporto skyriuje ir visose rajono seniūnijose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas