Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1120) 2017-01-27

Žemaitės alėja: renovacija, istorija ir emocijos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingiškis Antanas Miklovas, stebėdamas atsivėrusio senojo grindinio liekanas Žemaitės alėjoje, prisiminė, kaip akmenys buvo rausiami: „Jie iškeliavo į kretingiškių sodybas, sodų namelius. Tada nebuvo supratimo apie paveldą – kiek sodybų ir kryžių nugriovė melioratoriai“.

Šį pavasarį prasidės Žemaitės alėjos 1,4 km ilgio atkarpos, einančios nuo naujosios „Maximos“ ligi geležinkelio viaduko, rekonstrukcijos darbai. Platinat kelią teks šalinti apipus kelio pažymėtus senuosius parko medžius, nugriauti dalį muziejaus tvoros. Kretingai ir vėl reikės atsisveikinti su dalele savos istorijos, kaip ir prieš kelis dešimtmečius, kai, klojant asfaltą, buvo išraustas prieškario grindinys.

Įrengs 4 juostas ir turbo žiedą

Konkursą darbams atlikti laimėjusi Telšių bendrovė „Žemaitijos keliai“ jau pradėjo parengiamuosius darbus, o intensyvūs statybos darbai turėtų prasidėti kovą.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Černeckio apibūdinimu, magistralinio kelio A11 Palanga -Šiauliai atkarpa nuo naujosios „Maximos“ ligi Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos bus dviejų juostų, tačiau gerokai praplatintos. Taip pat bus rekonstruota sankryža prie šios mokyklos, ją paverčiant turbo žiedu. Dėl to teks nukelti maždaug 4 m ilgio Kretingos dvaro tvoros. „Šio žiedo ypatumas yra tas, kad, siekiant saugiau ir greičiau jį pravažiuoti, bus įrengti atitvarai. Žiede automobiliai nebegalės persirikiuoti, o eismas bus paskirstytas prieš įvažiuojant į jį. Už žiedo iš visų pusių bus įrengtos perėjos su saugumo salelėmis pėstiesiems“, – teigė P. Černeckis.

Nuo turbo žiedo ligi viršutinės kryžkelės kelias šakosis į 4 juostas. Išvien su kelio darbais bus vykdoma ir tilto per Akmeną rekonstrukcija: pirmiausia greta senojo bus pastatytas naujas tiltas ir juo nukreipiamas eismas, o po to renovuojamas dabartinis tiltas. Per visą atkarpą nuo geležinkelio viaduko iš abiejų pusių bus pakloti šaligatviai, įrengtas apšvietimas ir taip pat nutiestas dviračių takas ligi Rožyno gatvės, esančios prie naujosios „Maximos“.

Važiuojamosios kelio dalies, taip pat turbo žiedo bei tilto statyba rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija, – jų atliekamiems darbams skirta 4,307 mln. eurų.

O šaligatviai, lietaus nuotekų įrenginiai, apšvietimas – Kretingos rajono savivaldybės rūpestis. Ji darbams skirs 1 mln. 76 tūkst. eurų. Visi darbai, patikino P.Černeckis, pagal sutartį su rangovu, turės būti atlikti per 14 mėn., neįskaitant žiemos mėnesių, iki 2018 m.


Dalia BARKAUSKIENĖ:

– Nors gyvenu Darbėnuose, bet vis tiek 10 ar 20 eurų paminklui paaukočiau. Kretingos katalikų bažnyčios ir vienuolyno 400-asis jubiliejus – neeilinė data, ją būtinai reikia įamžinti. Tiesą sakant, tiksliai nežinau, kas paminkle būtų vaizduojama, bet numanau, jog jis atspindėtų miesto katalikiškąją dvasią.

Modesta VAITKIENĖ:

– Dviejų šimtų tūkstančių eurų suma paminklui, mano supratimu, yra didoka, bet, tikriausiai, specialistai sąmatą suskaičiavo, kiek kas kainuoja, žino geriau. Gal šiek tiek lėšų ir aš paaukočiau. Kretingoje gyvenu neseniai, naujas paminklas pranciškoniškos dvasios turintį miestą tik papuoštų.

Ona BUIVYDIENĖ:

– Girdėjau, kad paminklą statys, pritariu tam, truputį ir pati paaukočiau. Svarbiausia, kad paminklas būtų gražus, o ne kaip tas, kurį miesto centre pastatė Chodkevičiui. Žinoma, kiekvieno žmogaus nuomonė gali skirtis: mačiau naujojo paminklo maketus, vienas jų neprastas pasirodė.

Stasys DOMARKAS:

– Gražūs paminklai – visada gražu, koks bus šis – nežinau, maketų nemačiau. Kiek paaukoti ir apskritai ar paaukoti, žmogus nusprendžia pasižiūrėjęs į savo piniginę: jei turi atliekamų pinigų – kodėl gi ne? Vieta naujam paminklui numatyta tinkama – įvažiuodami į Kretingą visi jį pastebės ir galbūt pasidžiaugs.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas komisariato praėjusių metų veiklos ataskaitą ketvirtadienį pateikė Kretingos rajono savivaldybės tarybai, nors tarybos politikai galimybių susipažinti su ataskaita jau turėjo (ataskaita buvo pristatyta visuomenei, apie ją skelbta „Pajūrio naujienų“ laikraštyje ir internetinėje svetainėje www.pajūrionaujienos.com).


Pristatė filmą

  • Savivaldybėje

Ketvirtadienį posėdžio pabaigoje Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai pažiūrėjo 13 minučių filmą apie Kretingos rajono Savivaldybę, kurį sukūrė VšĮ „Baltų Atlantida“.


Viltimi paženklinta ūkininko kasdienybė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Kūlupėnų ūkininkas Antanas Duoblys (kairėje) su šeimos nariais – smalsiuoju sūnumi Donatu, dukra Skaiste ir žmona Nijole. Nuotraukoje nėra vyriausio sūnaus Eivydo.

Kūlupėniškis ūkininkas Antanas Duoblys ir toliau savo ūkį vadina mišriuoju, nors melžiamų karvių bandą po 17 metų sumažino beveik pusšimčiu.

„Kartu su mėsiniais dabar belaikome apie 60 galvijų. Ir našta palengvėjo. Tiesa, žmona kone kasdien bando įteigti, kad gyvulių mums išvis nereikia, bet aš nepasiduodu, nors, kai pagalvoji, pardavus pajamų kol kas užtenka tik pašarams nupirkti. Bet juk nedirbsi – nė tiek neturėsi“ , – mintijo nuo mažens prie gyvulių pratęs 43-ejų vyras.

Netoli, Stropelių kaime, – jo tėviškė. Tėvai visada gyveno ūkiškai, Antanas talkino. O baigęs Salantų vidurinę, kur mokytis, nesvarstė: įstojo į dabartinę Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, tapo plataus profilio traktorininku-mašinistu. Baigęs mokslus, grįžo į kaimą, toliau plušo laukuose, taip pat augino apie 80 triušių, laikė porą veršiukų, karvę. Visa tai – iki santuokos su Nijole. Po vedybų pora persikėlė gyventi į Kūlupėnus, kur Antanas jau anksčiau turėjo nusipirkęs butą. Turimų galvijų bandą Duobliai palaipsniui didino – nuo 2 iki 4-5 – taip iki 140, vien melžiamų karvių buvo 60.

Darbo nebijo

Nijolė – pedagogė, dirba, kaip ji sako, „nulinukų“ mokytoja Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje. Bet kilusi taip pat iš Stropelių.

„Mes ir susipažinome „klasikiniu“ būdu – šokiuose“, – nusišypsojo ji.

Kadangi Nijolė – taip pat kaimo vaikas, atviravo nebijanti jokių ūkiškų darbų, esą prie jų rankos pratusios. Be to, šiais laikais vien iš mokytojo algos sunkiau būtų suktis, daugelis mokyklos darbuotojų didesnius ar mažesnius ūkius turi.

Prieš 8-erius metus Duoblių šeima pakeitė būstą – iš daugiabučio persikėlė į tuose pačiuose Kūlupėnuose nusipirktą, susiremontuotą, pagal savo skonį įsirengtą namą.

Mažamečius sūnų Donatą ir dukrą Skaistę auginančios, į žemės ūkio technikos priežiūros mokslus Kretingos technologijos ir verslo mokykloje vyresnėlį sūnų Eivydą išleidusios sutuoktinių poros diena prasideda 5 valandą ryto, o baigiasi apie 11 vakaro. Anksčiau, kai dar laikė daugiau melžiamų karvių, tekdavo samdyti porą melžėjų. Dabar, bandą gerokai sumažinus, puikiausiai susitvarko patys, karves pasimelžia aparatu.

„Kada tik panorėję ant stalo galime turėti pačių užsiaugintos jautienos, sviesto, pieno, varškės. Kaimiškai gyvenant, pavalgyti visuomet rasis “, – neabejojo Nijolė.

Atliekamą pieną jie parduoda kooperatyvui „Pienė“, už litrą gauna po 21 euro centą.

„Aišku, kad norėtųsi tų pinigų daugiau. Jeigu pieno poreikis didės, tai taip ir bus. O ir tas 21 centas, palyginus su 14 centų, kuriuos gaudavome 2013, 2014 ar 2015-aisiais, nemaišo. Nemanau, kad kada nors bus grįžta prie tokių nesąmoningai mažų kainų“, – su viltimi į ateitį žvelgė Antanas.


Keturkojui pasiekus gyvenimo saulėlydį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Mūsų keturkojai draugai, kaip ir žmonės, išgyvena įvairius amžiaus periodus, ir jų senatvė taip pat nėra lengviausias metas. „Todėl šeimininkas, kiek įmanoma, turėtų padėti savo draugui oriai ir kokybiškai išgyventi senatvę, o esant būtinybei, priimti sprendimą atsisveikinti su juo“, – tvirtino privatus veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis.


Susietosios paramos naujovės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Įsigaliojo susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas taisyklių pakeitimai.


Išalkę žmonių meilės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Gyvūnai į prieglaudą patenka su įvairiomis istorijomis – kartais naujų namų tenka ieškoti visai vadai šuniukų.

Apsilankę Klaipėdos rajone įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje „Būk mano draugas“, patekome į darbų sūkurį – darbininkai iš vilkiko krovė ir statė naujus voljerus. „Užsakėme dešimt, nors pinigų teturime trims. Dar trūksta 2 tūkst. 100 eurų, – prisipažino įstaigos vadovė Galina Kučinskienė, kuri sakė negalėjusi praleisti galimybės voljerus prieš naujuosius metus užsisakyti mažesne kaina. – Mes visada taip gyvename: privalome būti optimistai ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Kiti sako, kad mano vietoje išprotėtų, o aš kitaip jau negaliu.“

G. Kučinskienė aprodė pirmuosius voljerus, kuriuos savanoriai statė prieš pusketvirtų metų – šie jau baigia sugriūti, tad vietoj jų ir statomi naujieji metaliniai. Kad būtų pigiau, jie įsigyti be grindų – šios būtų kainavusios dar po 100 eurų. „Mums – tai dideli pinigai, todėl labai apsidžiaugėme, kai žmogus iš Girulių davė nugriauti savo medinę pavėsinę. Važiavom per bjaurų orą, ardėm, bet dabar turim medines grindis“, – džiaugėsi G. Kučinskienė, kuri laikosi nuostatos, kad gyvūnai voljeruose gali gyventi tik po vieną arba tik su tais gyvūnais, su kuriais jie sutaria – kad neskriaustų vienas kito.


Patvirtino „Ąžuoliuko“ direktorę

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Švietimas

Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai patenkino Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorės Zitos Domarkienės prašymą ir atleido ją iš šios įstaigos direktorės pareigų, o kitu sprendimu Z. Domarkienę paskyrė Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktore.


Nuo sausio 3 dienos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktore pradėjusi dirbti Asta Burbienė vakar įvykusiame mokyklos mokinių tėvų susirinkime aptarė šios mokymo įstaigos problemas, perspektyvą bei galimybes stiprinti mokyklos materialinę bazę. Taip pat susitiko su gimnazijos taryba pristatant 2017 m. veiklos planą, kalbėjosi su mokinių parlamento nariais ir prisistatė gimnazijos mokiniams.


„Išaiškinti seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus yra labai sudėtinga: smurtautojas savo elgesį slepia, o auka tyli, nes gėdijasi arba yra prigrasinta niekam neprasitarti. Todėl pedagogai, kurie vaiką mato kiekvieną dieną, galėtų pirmieji atpažinti seksualinės prievartos ženklus“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Violeta Lukoševičienė, pristatydama mokymų, kurie bus surengti pradinio ugdymo pedagogams, prasmę.


Rusijoje atžalyniečiai viešėjo per sausį rusų švenčiamus senus Naujuosius metus.

Šiuos metus Kretingos vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ pradėjo įspūdinga kelione į tarptautinį festivalį „Volšebstvo teatra“ – „Teatro stebuklai“ Sočyje, Rusijoje, ir sugrįžo su pirmuoju svariu laimėjimu, – parodę spektaklį „Pienių vynas“, kretingiškiai parsivežė ne tik I premijos laureatų diplomą, bet ir pagrindinį festivalio prizą bei „Vėjų rožės“ statulėlę. Kretingiškius gyrė kritikai

Kretingiškius gyrė kritikai

Anot „Atžalyno“ vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės, šį populiarų Rusijoje festivalį remia vaikų meno kolektyvų labdaros fondas „Vėjų rožė“, kuris ir įsteigė „Grand prix“ statulėlę bei prizus.

„Negana to, kad buvome vieninteliai festivalio svečiai ir pelnėme I premijos laureatų diplomą, netekome amo, komisijai paskelbus, kad esame dar ir „Grand prix“ laimėtojai. Mūsiškiai sakė, kaip gera jaustis lietuviais. Kretingiškiai iš garsių Rusijos teatro kritikų sulaukė labai gerų įvertinimų: jie stebėjosi, kad scenoje jaučiami ne tik pagrindiniai, bet ir šalutiniai aktoriai, nes jie yra vienas branduolys“, – džiaugėsi A. Antulienė.

O du aktoriai – Kotryna Vaineikytė ir Alanas Mėžetis – buvo apdovanoti dar ir diplomais už geriausią aktorių darbą.

Režisierė pratęsė mintį: „Aukštosios Rusijos teatro mokyklos pedagogas aktorius Romanas Kalkajevas sakė: „Norėtume atsivežti profesionalus ir jiems parodyti, ką scenoje gali vaikai“. O Čeliabinsko valstybinės aukštosios teatro mokyklos dekanas Jevgenijus Andrejevas atviravo: „Pirmąkart gyvenime mačiau spektaklį, kuriame nesupratau nė vieno žodžio ir tuo pačiu supratau viską. Visi pabrėžė, jog spektaklis – labai stiprus, neperkrautas detalėmis ir sukurtas be didelių išlaidų“.


Su kardiologija savo ateitį ketinantis sieti kretingiškis Arnas Karužas teigė norįs tapti tokiu gydytoju, kuris ne tik būtų užtikrintas dėl savo sprendimų, bet jaustų pacientų pasitikėjimą.

Sveikatos mokslų profesijų kryptys šiandien Lietuvoje ne tik kvestionuojamos kritiškai mąstančios visuomenės, bet ir brandina mūsų šalies geriausius medikus. Puikus to pavyzdys – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentas kretingiškis 24-erių Arnas Karužas, pelnęs jau tris vardines stipendijas, tarp kurių – ir prezidentinė.

Medicinos fakulteto šeštakursį A. Karužą, savo sąskaitoje jau turintį prof. Kazio Oželio bei Europos Komisijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio vardines stipendijas, praėjusiais metais vėl lydėjo sėkmė – 2016 metų rugsėjį studentui įteikta Prezidento Kazio Griniaus stipendija.

Vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį studentas buvo įvertintas biomedicinos mokslų srityje – visuomeninė veikla. A. Karužas kartu su LSMU, Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija įgyvendino šešias visuomenines akcijas Kaune bei Vilniuje, kurios įtraukė daugiau negu 2 tūkst. žmonių, dvejus metus pirmininkavo LSMU Studentų mokslinės draugijos Kardiologijos būreliui, kurį sudaro per 250 narių. Taip pat būsimasis medikas pasižymėjo organizuodamas ne tik įvairias mokslines konferencijas universiteto bendruomenei bei praktinius seminarus studentams, bet ir surengė vienerių metų trukmės specializuotus mokymus pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, kurie buvo vykdomi LSMU Kardiologijos klinikoje.

A. Karužas buvo vienas iš iniciatorių ir pagrindinių organizatorių LSMU Kauno klinikų surengtoje tarptautinėje Europos kardiologų draugijos akredituotoje (EBAC) konferencijoje – „Multimodality imaging in cardiology“ bei vienas iš jau du kartus vykusios „Jungtinės Kardiomokslų Mokyklos“, skirtos LSMU ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentams, sumanytojų bei įkūrėjų.

„Prezidento Kazio Griniaus stipendija – aukščiausias apdovanojimas Lietuvoje už nuopelnus mokslinėje, visuomeninėje veikloje bei stuijose“, – prezidentinės stipendijos svarbą pabrėžė vaikinas.

Paklaustas, ką gi būsimajam medikui reiškia toks įvertinimas, A. Karužas tikino besidžiaugiantis, nes toks pripažinimas skatina stengtis dar labiau ir suteikia stiprios motyvacijos žengti pirmyn, neužmirštant komandos, vadovų, kuriems esąs labai dėkingas, indėlio.


Ar ir šis rytas jums prasidėjo nuo neigiamų emocijų, nes reikėjo keltis anksti, kad nepavėluotumėte į mokyklą? Apie kasdien patiriamus jausmus jaunosios „Kuprinės“ žurnalistės paklausė savo klasės draugų ir mokytojų.


Pasibaigus gražiausioms metų šventėms, atrodo, nebežinome ko laukti. Eglutes ir papuošimus paslepiame dar metams, o prekybos centruose esančias kalėdines dekoracijas keičia šv. Valentino dienos akcentai. Daugelis šią dieną pavertė itin komerciška, nors tikroji jos esmė tikrai ne pliušiniai meškučiai.


LCC tarptautinio universiteto lektorė ir Inovacijų laboratorijos įkūrėja Eglė Songailienė įsitikinusi, kad apleisdami menus jauname amžiuje žmonės nustoja vystyti įgūdžius, labai reikalingus bet kurios srities profesionalams, ieškantiems savyje kūrybiškumo. Anot jos, viskas, ko reikia žmonijai, – eksperimentuoti, nebijoti klysti ir būti vaikiškais, nes absoliučiai viskas pasaulyje gali būti sukurta kitaip.


Studijų metai – vienas svarbiausių laikotarpių kiekvieno žmogaus gyvenime, jau nekalbant apie tai, jog daugelis būtent šį laikotarpį traktuoja kaip patį smagiausią. Svarbu prisiminti, jog būdami studentai, mes gilinamės į pasirinktą sritį tam, jog vėliau sietume savo likusį gyvenimą su ja. Kartais sunku nuspręsti, kokią profesiją rinktis, tačiau 20-metė antrakursė Goda Kutkaitytė, Kauno kolegijoje studijuojanti aprangos dizainą, tikina, kad jau nuo mažumės žinojo, su kuo sies savo ateitį.


„Kai keliauju rankose beveik nuolatos laikydama fotoaparatą, dažnai tenka nusukti nuo kelio, kad ir dėl netoliese augančio vienišo medžio, kuris, esu įsitikinusi, nuotraukoje atrodys nuostabiai“, – taip apie savo kelionių įspūdžius pasakoti pradeda 20-metė kretingiškė Domantė Vasiliauskaitė. Visai neseniai baigusi Pranciškonų gimnaziją, dabar ji gyvena, mokosi bei atlieka praktiką Vilniuje, o laisvalaikiu užsiima mėgstama veikla – fotografuoja ir keliauja arba, kaip būna dažniausiai, derina abu šiuos dalykus.


Dingo jaunuolis

  • Teisėtvarka

Į policiją kreipėsi kretingiškė, prašydama surasti jos dingusį sūnų – Karolį Andrėjauską (gim. 2000 m.). Jis sausio 17 dieną apie 19 val. išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo. Vaikinas smulkaus kūno sudėjimo, jo ūgis – apie 178 cm, veidas ovalo formos, plaukai trumpai kirpti ir šviesūs, akys – mėlynos. Buvo apsirengęs juoda pūsta striuke, tamsiais džinsais, pilku megztiniu, raudona megzta kepure, avėjo juodus „Adidas“ sportinius batelius.

Gyventojai, turintys informacijos apie galimą K. Andrėjausko buvimo vietą, prašomi skambinti policijai tel. 112 arba 8700 64208 (Kretingos rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Vaidas Mažonas).

„P.n.“ informacija


Žemėtvarkininkė – kaltinamųjų suole

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Trečiadienį Kretingos rajono apylinkės teismui nepavyko pradėti nagrinėti bylos, kurioje dėl žemės grąžinimo aferos kaltinami 38 metų kaunietis Raimondas Jančiauskas, 35 metų klaipėdietis Rolandas Šveikauskas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresnioji specialistė 52 metų Javita Anužytė. Ši buvo vienintelė iš kaltinamųjų, kuri atvyko į teismo posėdį.


Reaguodama į sausio 21 dieną įvykusią eismo nelaimę, kuomet pervažoje, esančioje Kretingoje, Briedžio g., automobilis „VW Golf“ susidūrė su prekiniu traukiniu, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI) išplatino raginimą vairuotojams būti atsargiems ir priminė šiuo atveju aktualias Kelių eismo taisykles.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE.

PUTINŲ g. gyvenanti moteris pranešė, kad laikotarpiu nuo 2016 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2016 metų spalio 31 dienos iš namų dingo įvairūs indai bei juvelyriniai dirbiniai. Iš viso padaryta 252 eurų žala.

J. PABRĖŽOS g. Kretingos švietimo centro direktorės pavaduotoja pranešė, kad sausio 25 dieną apie 14 val. Švietimo centro konferencijų salėje buvo pastebėta, jog neaiškiomis aplinkybėmis pavogtas nešiojamas kompiuteris ACER. Padaryta žala 499 eurai.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ


Įteiks Vyskupo garbės medalius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose

Vakar Kretingos rajono taryba patvirtino, kad naujai įsteigtas Kretingos rajono savivaldybės apdovanojimas – Motiejaus Valančiaus atminimo medalis – šiemet per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kuri sutampa ir su vyskupo gimtadieniu, bus iškilmingai įteiktas kretingiškei Apolonijai Bernotienei bei kunigui Arvydui Ramonui.


Antradienį Sveikatos ministras Aurelijus Veryga savo kabinete priėmė Kretingos rajono vadovus – merą Juozą Mažeiką, administracijos direktorių Virginijų Domarką – bei Kretingos ligoninės vyriausiąją gydytoją Iloną Volskienę ir susitikimui tarpininkavusį Seimo narį Antaną Vinkų.


  • Gaisrai

TRANSPORTO PRIEMONĖ. Sausio 23 dieną 12.51 val. gautas pranešimas, kad Kretingoje, Tiekėjų g. esančiame garaže, dega automobilis „Dodge Grand Caravan“ – jį užgesinti gesintuvu spėjo patys gyventojai iki atvykstat ugniagesiams. Gaisro metu apdegė automobilio variklio skyriaus elektros instaliacija, variklio gaubto izoliacinė medžiaga, išdužo durų stiklai. Manoma, kad ugnis įsiplieskė dėl dujų įrangos gedimo.

ĮRANGA. Sausio 23 dieną 19.29 val. gautas pranešimas apie gaisrą Kretingos r., Žalgirio sen., Jokūbavo k., Stančių g. – pranešta, kad ciklone dega pjuvenos. Atvykus ugniagesiams, degė medienos apdirbimo įrangos elektros variklis ir šalia sukrautos pjuvenos – jų sudegė apie 1 kub. m.

BUTAS. Sausio 25 dieną 1.18 val. gautas pranešimas, kad Kretingoje, Vytauto g., gyvenamojo namo antrame aukšte iš po grindų veržiasi dūmai. Atvykę ugniagesiai antrame namo aukšte rado uždūmintą virtuvę ir kambarį, 1 kv. m. plote degė grindys po krosnimi, o kaminas buvo įkaitęs, palei jį rūko spaliai. Ugniagesiams, malšinantiems gaisrą, teko nuardyti apie 1 kv.m. medinių grindų, išardyti 1 kv. m. medinės sienos.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ


Besikeičianti oro temperatūra vakar rytą ledu aptraukė mūsų regiono kelius – dėl slidžios kelio dangos visoje apskrityje pasipylė avarijos. Ne išimtis – ir Kretingos rajonas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas