Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1116) 2017-01-13

Nuardžius nelegalią, pačių žmonių susiręstą perėją per geležinkelį ties „Paupio“ sodininkų bendrija, susisiekimas su Kretinga gyventojams pailgėjo dvigubai.

„Lietuvos geležinkeliams“ panaikinus pusšimtį metų vietinių naudotą pėsčiųjų praėjimą ties keliu Kretinga–Klibiai–Kūlupėnai, Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Paupys“ bei šalia esančių Palaukės ir Vienkiemio gatvių gyventojai sunerimo, jog neteks tiesiausio ir patogiausio susisiekimo su Kretinga. Prašydami civilizuotai išspręsti praėjimo problemą, kuri, pasak gyventojų, buvo užprogramuota nuo pat sodininkų bendrijos įkūrimo pradžios, gyventojai kreipėsi į Savivaldybę bei „Lietuvos geležinkelius“.

Nelegaliu, natūraliai atsiradusiu praėjimu pėstieji ir dviračiais važiuoti sodinininkų bendrijos gyventojai tiek žiemą, tiek vasarą intensyviai naudojosi nuo 1990-ųjų, o vienkiemiuose gyvenantys senoliai šioje vietoje geležinkelį kirsdavo kone nuo praėjusio amžiaus vidurio.

Sodininkų bendrijos atstovų teigimu, būtent per šį praėjimą vaikai, kurių „Paupyje“ auga per 20, pasiekia mokymo įstaigas, suaugusieji – darbovietes, senyvo amžiaus žmonės – parduotuves ir medicinos įstaigas, sodininkai – savo žemės sklypus, kuriuose augina vaisius ir daržoves, turi įsikūrę poilsiavietes. Šiuo metu bendrijoje gyvena 24 šeimos, sodininkauja – per 50 sodininkų.

„Mes suprantame ir žinome, kad šis praėjimas yra nelegalus, niekur neįregistruotas nei nepažymėtas ir kad mes kaskart rizikuojame savo saugumu, tačiau jo nelikus kyla daug susisiekimo su Kretinga problemų“, – prašyme Savivaldybei teigė sodininkų bendrijos gyventojai.


Lina Navickienė:

– Žinoma, prigis. Man šis simbolis gražus – tikrai gerai sugalvota. Deja, pati jos neturiu, tad per minėjimą neįsisegu ir iš kur gauti, nesidomėjau. Sausio 13-ąją įprastai leidžiu namuose, kartais nueinu į ceremoniją Rotušės aikštėje. Manau, kad minėjimai jau nebe tokie, nes ir Lietuva nebe tokia, nėra čia gerai – kai pabūni užsienyje, kur gyvena vaikai, grįžus pasidaro labai liūdna. Žmonės pikti. Jei užsienyje net svetimi susidūrus žvilgsniui sveikinasi, pas mus atsakymo nebūtinai sulauksi net ir į parduotuvę užėjęs.

Raimundas Mikuckis:

– Apie neužmirštuolę, kaip apie Sausio 13-osios ženklą, man neteko girdėti. Bet žinau šią gėlę ir man atrodo, kad tai tinkamas simbolis. Man Sausio 13-oji – tai iškelta vėliava ir susikaupimas. Aš ir pats tą naktį buvau prie Televizijos bokšto. Iš pradžių būriavomės prie Seimo, o kai sužinojome, kad tankai nuvažiavo prie bokšto, bėgome ten. Mačiau, kaip vieną žmogų nušovė. Bet baimės nejaučiau – pro tanko vamzdį pralindau ir dar parodžiau kai ką. Nebijojau, nes visi ėjome ir, jei jau vieningai, tai – vieningai. O dabar vienybės mums trūksta.

Baltramiejus Petkus:

– Man atrodo, kad tai dienai galėjo ir kitokį simbolį sugalvoti. Neužmirštuolė neatspindi Sausio 13-osios auros. Juk tądien žmonės nukentėjo, todėl, mano manymu, daug labiau šiai datai tiktų liepsnelė su užrašu „Lietuva“. Tai tarsi sakytų, kad žmonės tikrai kovojo, kad Lietuva kovojo su ugnimi. O ką neužmirštuolė – juk viską mes greitai užmirštame. Dabar žmonės tarsi pasidaliję į kelias kategorijas: vieni tebėra už Lietuvą, kad tik ji būtų, bet daugelis – nusivylę, pensijos mažos, darbo stažus skaičiuoja, kaip nori.

Diana Sungailienė:

– Kiek televizijoje matau – gal ir prigijęs šis simbolis jau. O pati dar jo neturiu, bet dabar susimąstysiu, gal ir reikėtų neužmirštuolę įsigyti. Nors nesu mačiusi, kad jų būtų parduotuvėse. Sausio 13-oji man reiškia labai daug – tai mūsų laisvė. Tądien apima dvejopi jausmai – ir liūdesio yra, ir džiugesio. Gyvename Raguviškiuose ir su šeima visada einame į minėjimus. Jie įdomūs ir vaikams, nes mokyklose apie Sausio 13-ąją daug kalbama.

Kalbino Viktorija PUIDOKĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Sumažės pašalpų, padaugės kompensacijų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Valstybė šiemet ketina labiau palengvinti gyvenimą ne tik skurdžiausiai gyvenančioms šeimoms, kompensuojant joms išlaidas už kurą, bet atsigręžti ir į vaikus auginančias šeimas. Tad teigiamų socialinių pokyčių nusimato nemažai kretingiškių šeimų.


Populiarėjant pardavimo būdui, kai prekės ir paslaugos vartotojui siūlomos ne prekybai skirtose patalpose, o namuose, darbo vietoje, mokymosi patalpose, prezentacijų metu, vartotojai turėtų žinoti apie šio specifinio prekybos būdo ypatumus, pardavėjo pareigas ir savo teises.


Kretingos rajono švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus pedagogai daug dėmesio skiria ikiprofesiniam jaunuolių mokymui. Centro direktorė Adelė Mazeliauskienė pastebėjo, jog ikiprofesinis mokymas šioje įstaigoje – individualizuotas, yra sukurta sava motyvavimo sistema, kas kretingiškius išskiria iš tokių pat mokyklų šalies kontekste.


Nors Kretingos rajone nuolat fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Klaipėdos apskrityje, tačiau mūsų medikai neskuba skambinti pavojaus varpais. Anot jų, oficialią statistiką gali išpūsti tai, kad žmonės yra tiesiog pavyzdingi ir kaskart susirgę kreipiasi į gydytojus.


Viešėdama Antano Mončio namuose-muziejuje Karolina Masiulytė-Paliulis dalijosi prisiminimais apie savo vyresnį draugą, bičiulį A. Mončį: „Jam pirmiau, negu vyrui, pasisakiau, kad laukiuosi“, – tuomet atviravo ji.

Tvirtu tiltu tarp lietuviškos ir prancūziškos kultūros vadinama aktorė, vertėja, frankofonijos bei Prancūzijoje kūrusių lietuvių, tarp jų – ir kraštiečio Antano Mončio, palikimo puoselėtoja Karolina Masiulytė-Paliulis prieš pat Naujuosius metus Prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) dekretu buvo apdovanota Prancūzijos Garbės legiono ordinu. Tai – aukščiausias šios šalies apdovanojimas civiliams asmenims.

Prancūzijos Garbės legiono ordinas ir ordino kavalieriaus vardas K. Masiulytei-Paliulis skirtas už nuopelnus antrajai jos tėvynei – Prancūzijai už režisūros darbus, vaidybą, vertimus ir bendrą indėlį į europinės kultūros puoselėjimą. Paveldėjusi prieškariu garsų Lietuvoje J. Masiulio knygyną, ji ir toliau puoselėja knygynų veiklą – 1999 m. Vilniuje įsteigė prancūziškų knygų knygyną. Ji taip pat ryžosi į prancūzų kalbą išversti lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio „Metus“, ir jau šiemet ši knyga turėtų pasiekti Lietuvos ir Prancūzijos knygynus.



Iškiliausias paminklas žmonai – paroda

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Pedagogas Petras Rudys pirmąkart į viešumą iškėlė savo žmonos, prieš metus anapilin iškeliavusios Julijos, nutapytus paveikslus. Viršuje – pirmieji jos darbai, apačioje – paskutinis.

„Žmona Julija mirė prieš metus, bet mudu vis tiek tebesame kartu. Jau 67 metus tarsi du žmonės viename asmenyje – gyvenime ir kūryboje“, – atviravo žmonos Julijos Rudienės pirmųjų mirties metinių proga Kretingos muziejuje jos tapybos parodą surengęs bei eilėraščių knygas išleidęs 88-erių pedagogas Petras Rudys. Po parodos 21 joje eksponuotą paveikslą jis muziejui padovanojo.

Jautė gyvenimo saulėlydį

Aliejumi sodriais plačiais potėpiais tapytuose J. Rudienės paveiksluose tarsi atgyja Lietuvos ir Kretingos miesto, į kurį įleido šaknis, vaizdai: senas malūnas, upė ir tiltai, žaliuojantys ir rudens nuspalvinti medžiai, javais banguojantys laukai bei daugybė saulėlydžių.

„Tai – pats pirmasis Julijos darbas, – rodydamas į drobėje pavaizduotą senąjį malūną Birutės gatvėje, kalbėjo P. Rudys. – Čia ji vaikystėje gyveno. O šis, – mostelėjęs į drobėje išsiliejusias saulėlydžio nurausvintas jūros bangas, – yra paskutinis jos darbas. Jau sirgdama vis kėlėsi ir taisė jį gal kokius septynis kartus. Labai simboliškas paveikslas, tarsi jautė pačios gyvenimo saulėlydį“.

Į parodą, sakė P. Rudys, pristatyta tik dalis jo žmonos sukurtų darbų, – didžioji dalis mažesnio formato paveikslų likę namie. Piešti ir tapyti Julija mėgo nuo vaikystės, pirmieji jos darbai buvo nulieti akvarele, ir tik sulaukus brandos, ją paviliojo aliejinė technika.

Veiduose domino raukšlės

Julija Vaitkutė-Rudienė gimė Skuode nagingo batsiuvio šeimoje. Jų namai nuolatos būdavę pilni žmonių ir mergaitė mėgdavusi paslapčiomis klausytis suaugusiųjų pašnekesių. Po to, išbėgusi į kiemą, smėlyje bandydavo nupiešti įsimintus žmonių veidus, – ir būtinai atkartodavo raukšles, kurios veidams teikė išskirtinumo.

Julijos šeima vis kilnojosi – teko gyventi Salantuose, Klaipėdoje, Triušeliuose, Ginduliuose, o 1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Kretingą. Mergina čia baigė gimnaziją.

Mokytojai manė, kad tapybai gabi mokinė galėtų rinktis menininkės kelią, tačiau pokariu ji įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą, ištekėjo ir pasiliko gyventi bei dirbti Klaipėdoje.


Pažino rašytojus ir pamilo jų knygas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Kurmaičiuose gyvenančiai 94-erių Emilijai Timukaitei jaunystėje, praleistoje gimtajame Biržų krašte, likimas lėmė pažinoti daug garsių to meto rašytojų, kurie formavo jos asmenybę ir išmokė pamilti knygą.


Sėkmingai pasirodžiusi Kauno miesto publikai, „Kristale“ į koncertą šį mėnesį kviečia ir kretingiškius.

Naujus kūrybinius metus Kretingos kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ pradėjo viešnage Kauno kultūros centre „Tautos namai“, kur buvo pakviesti dalyvauti ketvirtajame chorinės muzikos festivalyje „Trijų Karalių belaukiant“.

Šiemet festivalyje, į kurį jo organizatorius – Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“ – įprastai kviečia stipriausius šalies ir užsienio chorus, kretingiškiai buvo pakviesti kaip vieninteliai svečiai.

„Mums tai buvo didelė garbė, kad įvertino, pakvietė, ir dar didesnė paskata siekti kūrybinių aukštumų. O pats renginys buvo ypač šventiškas ir efektingas, – greta muzikos su šviesos efektais buvo skaitomi ir pasaulietinio, ir religinio turinio tekstai. Abu chorai scenoje stovėjome kampuose ant laiptų, o viduryje – muzikantai su būgnais, gitaromis bei džiazmeno atliekamos improvizacijos“, – įspūdžiais pasidalijo choro „Kristale“ vadovė Kristina Rimienė.

Festivalyje kretingiškiai atliko 10 kūrinių, kelis kūrinius – išvien su jungtiniu choru, kuriam taip pat dirigavo ir K. Rimienė.

„Po koncerto su gintariečiais vaišinomės, bendravome, ir, kaip patys sakėme, visus užvaldė toks jausmas, lyg būtume pažįstami 100 metų“, – džiaugėsi vadovė.


Renovacijos byla grąžinta į Kretingos teismą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Teisėtvarka

Daugiabutį namą Kretingoje, Vilniaus g. 10, renovavusi statybų bendrovė „Lankstinys“ ir už renovaciją rajone atsakinga įmonė „Kretingos komunalininkas“ dėl papildomos 200 kv. m stogo dangos špagas kryžiuoja toliau. Vakar abi šalys Kretingos rajono apylinkės teismo salėje susitiko iš naujo.


Nors per žiniasklaidos priemones vis perspėjama apie įvairius sukčiavimo būdus ir nuo jų nukenčiančius gyventojus, tačiau sukčiams vis sekasi rasti patiklių ir naivių aukų, atiduodančių savo ne vienerius metus kauptas santaupas, atskleidžiančių elektroninės bankininkystės ir savo asmens duomenis. Sukčiai vėl darbuojasi aplinkiniuose rajonuose, neaplenkė ir mūsų gyventojų.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONE

DUPULČIŲ k. Gautas vyro pareiškimas apie tai, kad iš jam priklausančio neužrakinto garažo, esančio Daržų g., dingo suvirinimo aparatas ir suvirinimo kaukė.

RUBULIŲ k. Sausio 10 dieną apie 19 val. namuose konflikto metu neblaivi moteris (gim. 1971 m.) trenkė neblaivaus vyro (gim. 1967 m.) galvą į židinio dureles ir ją praskėlė. Kretingos ligoninės Priėmimo skyriuje vyrui diagnozuota galvos mušta žaizda, gydosi ambulatoriškai. Moteris sulaikyta ir uždaryta į areštinę.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ


Pasibaigus šventinei pertraukai kovas Regionų krepšinio lygoje (RKL) pratęsė „Kretingos komanda“, kuri sužaidė du susitikimus Kaune su vietos komandomis. „Kretinga“ su 10 pergalių ir 8 pralaimėjimais užima VII turnyrinės lentelės poziciją.


Turnyro nugalėtojai ir prizininkai: (iš kairės) Tomas Šniauka ir Paulius Stonkus (II v.), Lukas Kontrimas ir Deividas Savickas (I v.), Rokas Meištinis ir Bronius Rupšas (III v.).

Darbėnų seniūnijos sporto organizatoriaus ir sporto klubo „Darba“ pirmininko Rolando Juknevičiaus iniciatyva kiekvienais metais tapo tradicija organizuoti tinklinio turnyrus įvairioms šventėms paminėti.

Sausio 7 d. Darbėnų gimnazijos salėje vyko tradicinis Naujametinis tinklinio turnyras „2x2“, kuriame dalyvavo 10 komandų. Varžybos vyko dviejuose pogrupiuose. Iš pogrupių į pusfinalį pateko I–II vietas užėmusios komandos. Pusfinalių pralaimėtojai žaidė dėl III vietos, o laimėtojai – dėl I vietos. Dėl III v. susitiko „Double B“ komanda ir „Startas“. Pajėgesni buvo „Double B“ (Rokas Meištinis ir Bronius Rupšas), kurie nugalėjo „Startą“ 31:18 ir tapo bronzos medalių laimėtojais. Turnyro nugalėtoja tapo EZ komanda (Lukas Kontrimas ir Deividas Savickas), finale 31:25 įveikusi Tomo Šniaukos ir Pauliaus Stonkaus duetą.

„P. n.“ informacija


Dalyvaujant Savivaldybės specialistams bei kaimo bendruomenės „Trys tvenkiniai“ atstovams, Kretingos rajono savivaldybėje aptarta galimybė verslininkui Kęstučiui Semaškai 99 metams Padvarių kaime išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame jis galėtų įsirengti automobilių remonto bei pardavimo aikštelę.


Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio vadovaujama komisija gatvių, pastatų ir kitų objektų pavadinimams suteikti nusprendė, kad vienuolio kunigo Augustino Dirvelės vardu galėtų būti pavadinta Kretingos miesto Kanklių gatvė, tačiau tam dar turės pritarti rajono taryba.


Pranciškoniškosios šeimos atstovė Monika Midverytė savo naujai sukurtą dokumentinę kino apybraižą „Žmogiškumo kelyje“, pasakojančią apie Libane besiglaudžiančius karo pabėgėlius iš Sirijos ir Irako, šią savaitę pristatė Kretingos miesto visuomenei.


Apibendrindamas 2016 metų darbo rezultatus Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas nedramatizavo situacijos dėl to, kad gaisrų, palyginus su 2015 metais, mūsų rajone būta 40 proc. daugiau. Jam didesnį nerimą kelią tai, kad beveik šeštadalis gaisrų kilo gyvenamuosiuose pastatuose ir to dažna priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi.

Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) spręs, ar keisti vedlį – Gabrielių Landsbergį. Į partijos pirmininko postą pretenduoja penki kandidatai. Vienas iš jų – Žygimantas Pavilionis – šį antradienį buvo atkvykęs į Kretingą.


Privilioti lankytojų į mūsų rajoną ne tik vasaros, bet ir žiemos metu – nemenkas iššūkis Kretingos rajono turizmo informacijos centrui, siekiančiam mažinti turizmo srautų sezoniškumą. Su panašia problema susiduria ir mūsų kaimynai – Klaipėdos rajonas, tačiau jis jau turi kuo pasidžiaugti – Lapių bendruomenės iniciatyva jau trečią sezoną veikia slidinėjimo trasos.


Kaip ir pernai, žiemos pramogų mėgėjai Palangoje galės rinktis iš dviejų čiuožyklų – palangiškiai ir miesto svečiai jau laukiami Birutės parke, o savaitgalį planuojama atidaryti čiuožyklą Taikos gatvėje, kuri įrengiama prieš prekybos centrą „Iki“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės vietoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas