|
|
|
(1098) 2016-11-11Lipa į kretingiškių pamėgtą tvenkinį
Prieš ketverius metus už ES lėšas išvalyto Kretingos dvaro pirmojo, kretingiškių dar vadinamo trečiu, tvenkinio dalį sutarė užversti gruntu, kad padidėtų tvenkinio pakrantės apsauginė juosta ir neliktų kliūčių šešių blokuotų vieno buto namų statybai. Nenori teismų Kodėl nauja gyvenamoji statyba peržengė aplinkosaugininkų nustatytą 10 m tvenkinį saugančią juostą? Sklypo ir statybos šeimininkas Mantas Jablonskis tvirtina, jog valant tvenkinys buvo išplatintas jo sklypo žemės sąskaita. Kretingos rajono savivaldybei jis įteikė prašymą leisti atstatyti sklypo ribas pakrantėje: dalį tvenkinio užpilti atvežtu gruntu, trūkstamą žemę prijungti prie sklypo. Tam pritarė ir šią savaitę Savivaldybėje vykusiame pasitarime dalyvavęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys. Jo teigimu, yra pažeista privati nuosavybė ir du šios problemos sprendimo būdai: atstatyti žemės sklypą iki artimo buvusiam arba „...eiti teismų keliu, priversti statinį pašalinti, ieškoti kaltų pareigūnų“. A. Kairys tikino, jog apsauginė pakrantės juosta ir sklypo ribos pakito valant tvenkinį, atidarius sklendes dugną vėl užpildant vandeniu. Pažymėjęs, jog pats yra dar ir šitos srities specialistas (galima buvo suprasti – melioratorius, – aut. past.), aplinkosaugininkas aiškino, jog ekskavatoriumi formuojant krantus, o vėliau sugrįžus vandeniui, pakrantės galėjo keistis. „Priežastis aiški, pasekmės nėra neištaisomos. Teritorija nėra ypatinga, – kalbėjo A. Kairys, pažymėjęs, jog M. Jablonskis turėtų parengti savo sklypo atstatymo planą, ir, jį suderinęs su aplinkosaugos institucijomis, imtis buvusių sklypo ribų atkūrimo. Problemą spręsti teismuose nebuvo linkęs ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. „Tokiu keliu (teismų, – aut. past.) ten lūšnyną kokiems 5 metams turėsime, benamių stovyklą“, – sakė jis.
Ko tikitės iš mūsų apygardose išrinktų kandidatų?
Būsimą mokinį ugdosi nuo mažumės
Šiandien Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mažuosius – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupės vaikus – suburs paskutinė rudens šventė – šv. Martyno diena, kurią jos sumanytoja ikimokyklinukų auklėtoja Alma Jašinskienė įvardino kaip Žibintų šventę.
KŪRYBOS KRAITĖ
Subtiliai prakalbinusi žmogaus kūną
Dinamiškas ir išraiškingas žmogaus kūnas. Jis – tarsi veidas, išreiškiantis skausmą, liūdesį, nerimą, nuostabą, džiaugsmą. Įdomi technika – piešiniai ant drobės, išgauti akrilu. Toks savitas yra 52-jų palangiškės dailininkės Redos Ščerbakovienės tapybos braižas.
„Aš ne tapau, o tiesiog piešiu, – pabrėžė menininkė, paprašyta apibūdinti savąjį braižą, kuriame dominuoja štrichuotos kūno linijos. – Tik piešiu ne taip, kaip įprasta – ant popieriaus, bet – ant drobės. Esu grafikė, ir man labai svarbu linija, kontūras, siluetas“. Kūrėją domina ne anatominis žmogaus kūnas, tiksli jo biologinė kopija, bet kūnu išreiškiamos nuotaikos, išgyvenimai, būsenos. „Man svarbiausia yra žmogaus vidus, o ne jo išorė. Tie žmonės gimsta iš mano fantazijų. Akademiškai nupiešti žmogų būtų visų lengviausia, bet šiuo gyvenimo momentu aš nuo to atsiriboju. Nors esu piešusi ir portretus“, – sakė R. Ščerbakovienė. Ji ir šiaip, atviravo, galinti piešti daug ką – ir peizažus, ir natiurmortus, tačiau žmogus jai labiausiai esąs įdomus. „Tačiau keičiasi žmogaus kūno perteikimo stilius. Dabar piešiu poniutes, damutes. Ir baltos spalvos mano drobėse belieka vis mažiau, – drobę dengiu sidabru, nesibodžiu ir aukso potėpių. Taigi ateina sentimentalusis mano, kaip grafikės, periodas“, – tvirtino dailininkė. Ji neslėpė, jog anksčiau išbandė popierių, grafitą, aliejų bei kitas technines priemones, tačiau ją sudominęs akrilas ir jo galimybės, pritaikant grafikos darbams. Pieštukas, juokėsi pašnekovė, iš jos kūrybos dingęs nuo 2012 metų. Savo grafikos darbams popierių į drobę R. Ščerbakovienė sakė išmainiusi dar ir todėl, kad ant popieriaus sukurtus piešinius jai būdavę gerokai sudėtingiau transportuoti po parodas. Moteris neskuba skaičiuoti, kiek sykių jaunystėje ji dalyvavo bendrose parodose bei pleneruose, – savo, kaip subrendusios menininkės, atspirties tašku ji laiko 1993-uosius, kada Palangoje buvo surengta pirmoji personalinė jos darbų paroda. Vėliau ji surengė per 10 personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose bei Vokietijoje. Kretingiškiai su R. Ščerbakovienės, gimusios ir augusios Šiauliuose, o nuo 1990-ųjų gyvenančios Palangoje ir dirbančios dailės mokytoja „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje, darbais viešai susipažįsta tik dabar. Jos paroda „Piešiu žmogų“ dabar eksponuojama Kretingos rajono švietimo centre, o ligi tol – Kultūros centre. „Parodos atidarymo Kretingoje nerengiau, nes mano darbai nebėra nauji – jie sukurti prieš dvejus metus, ir mano draugai juos jau buvo matę. O pažįstamų patirtis rodo, kad į parodų atidarymus kretingiškiai tesirenka labai vangiai“, – savo pastebėjimo neslėpė menininkė.
„Stotelė – jūra“
Taip vadinasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijos dėstytojų ir studentų darbų paroda, kuri atidaroma šiandien, lapkričio 11-ąją, 16 val. Palangos gintaro muziejuje.
Anot parodos kuratorės Gabrielės Pranevičiūtės, daug po Lietuvą ir svečias šalis su parodomis keliaujantys kūrėjai šįkart sustos prie jūros, Palangoje, – iš čia ir parodos pavadinimas.
Juvelyro darbai – parodoje Kaliningrade
Per šimtą kretingiškio gintaro juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus darbų šį lapkritį–gruodį eksponuojami Kaliningrado srities gintaro muziejuje. „Labai didžiuojuosi šia paroda, nes pirmąkart mano darbai pristatyti profesionalioje, gintaro papuošalams skirtoje, erdvėje“, – teigė 48-erių kūrėjas. „ Tai – retrospektyvinė paroda, kuriai ruošiausi visus šiuos ir praėjusius metus. Yra keletas darbų iš dar ankstesnio mano kūrybos periodo. Kai kuriuos papuošalus teko skolinti iš jų naujųjų savininkų, nes nemažai darbų pasklidę po pasaulį ir gyvena savo gyvenimą, – juos realizuodamas iš anksto susitariu su pirkėju, kad prireikus paskolintų rimtoms parodoms“, – kalbėjo G. Kasparavičius.
Šios parodos link, tvirtino juvelyras, buvo einama nuosekliai. „Prieš dvejus metus dalyvavau Kaliningrade surengtame tarptautiniame meno projekte „Alatyr“, – buvau pateikęs 9 savo kūrinius. Tačiau nieko nelaimėjau ir nebesitikėjau tolimesnės sėkmės, todėl labai nustebino šio projekto kuratorė Tatjana Lysova, kad Kaliningrado gintaro muziejus perka tris mano konkursinius darbus. Tuo pat metu ji pasiūlė surengti ir personalinę parodą, kuriai teko sulaukti savo eilės“, – parodos priešistorę prisiminė G. Kasparavičius. Menininkas pasidžiaugė moderniu eksponatų pateikimu 19-oje vitrinų prestižinėje muziejaus Bordo salėje. „Pačiam nereikėjo rūpintis jokia įranga. Viskas labai apgalvota, kad papuošalai atrodytų kuo efektyviau: puikus apšvietimas, kiekvieno kūrinio aprašas, pavadinimai – permatomais lipdukais ant stiklo“, – tvirtino kūrėjas. Parodos atidaryme, pasak kretingiškio, dalyvavo laikinai Lietuvos kultūros atašė pareigas Kaliningrade einanti Liuda Kleimionova, Kaliningrado miesto Kultūros skyriaus atstovai. G. Kasparavičius džiaugėsi, jog jį pasiekė žinia, kad Kaliningrado gintaro muziejus norėtų įsigyti keletą jo eksponatų ir po šios parodos.
Knygos tebėra gyvenimo užtaisas
Ilgametis pedagogas tautodailininkas 84-erių Feliksas Lukauskas vieną kambarį savo nedideliame jaukiame mediniame name, turgaus pašonėje, yra paskyręs bibliotekai. Knygų lentynose nuo lubų ligi grindų sukaupti tomai garsiausių klasikų kūrinių, tarp jų – išsaugotos ir nepriklausomos tautos pasmerktų autorių Juozo Baltušio bei Petro Cvirkos knygos.
Pratęsė idėjos konkursą
Palangos miesto savivaldybės administracija iki kitų metų vasario 1 d. pratęsė dainininko Stasio Povilaičio atminimo įamžinimo Palangoje idėjos projekto konkursą. Toks konkursas jau buvo įvykęs šiemet, spalį, – konkurso projektų vertinimo komisija vertino 6 projektus, atitikusius konkurso sąlygose numatytus reikalavimus: „Maestro Palangoje“, „Stasiui Povilaičiui atminti“, „Moderato“, „Viltis sugrįžti“, „Stasio Povilaičio vardo estrada“ ir „Atleisk man“.
Pagaunanti ir stabdanti akimirkas
„Yra posakis – gaudyk akimirką, ką aš ir darau. Ir jau nebegaliu sustoti: pamatau ir fotografuoju gyvenimo grožį kasdienybėje, ko kiti skubėdami nepamato“, – apie savo pomėgį fotografuoti kalbėjo savamokslė 73-jų darbėniškė Irena Budrienė.
Su molbertais – apsuptos gamtos
Kretingos kultūros centre veikiančios tapybos parodos autorės – dvi draugės menininkės: Kašučių kaime, Darbėnų seniūnijoje, gyvenanti 38-erių Regina Martišienė bei Monciškėse, už Palangos, neseniai įsikūrusi klaipėdietė 52-jų Ingida Oginskienė.
„Žibosos“ byloje nušalino advokatą
Penktąjį kartą nepavyko iš esmės pradėti nagrinėti juodosios buhalterijos bylos, kurioje figūruoja bendrovės „Žibosa“ direktorė Rada Matulevičienė, juridinio asmens atstovė Evelina Domarkienė, buhalterė-kasininkė Kristina Gedvilienė, vyriausioji finansininkė Daiva Rudavičienė bei buvusi direktorė Dalia Aušrienė.
Anykščiuose startavo trečiasis „Talentų U-15 karta“ sezonas – jaunieji krepšininkai pradėjo pirmąją treniruočių stovyklą, į kurią, kaip informavo Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris Vytautas Šližius, be konkurencijos pateko jo auklėtinis Kasparas Jonauskas.
Ant Kalėdų stalo – savi bananai ir citrinos
Kretingos muziejaus Žiemos sodo agronomė Eleonora Ranciuvienė bei augalų prižiūrėtoja Irma Barkuvienė džiaugiasi, kad ant šiųmetinio Kalėdų stalo jos galėtų patiekti pačių užaugintų bananų. Šį rudenį užderėjo 5 kekės, ant jų kabo po 10–12 plaštakos dydžio bananų. „Žydėti pradėjo prieš pusmetį: žiedas auga ir leidžiasi žemyn, o iš jo ataugų formuojasi vaisiai. Daugiau vaisių nebebus, dar reikia luktelėti, kad labiau sunoktų“, – kalbėjo E. Ranciuvienė. Anot jos, pernai bananas išvis nenokino vaisių. „Pas mus uždera kas 2–3 metus, o natūralioje gamtoje dar rečiau – kas 4–5 metus. Tai priklauso nuo to, kad oranžerijoje nuolat palaikoma temperatūra, o natūralioje gamtoje augalus išdegina sausros, užklumpa liūtys“, – kalbėjo agronomė.
Žiemos sode auga ir kitas bananas, tačiau pastarasis vaisių nedavė: „Pavasarį patręšėme jį arklių mėšlu, matyt, susijudino žemė, ir augalas nunyko, – jo vietoje išaugo šitas vaikas“, – pasakojo pašnekovė, rodydama į žmogaus ūgio augalą, kuris iš tikrųjų yra žolė. Vaisius nokina ir citrinmedis: 2 vaisiai jau sodriai geltoni, 10 kabo dar žalių. „Citrinmedis pas mus auga dar tik vienerius metus, jį gavome dovanų“, – E. Ranciuvienė sakė, kad žmonės Žiemos sodui norėtų dovanoti ir daugiau augalų, tačiau ne visus jie begali priimti, nes nebetalpina. Plečia tik kaktusų kolekciją, – sodas jau turi 30 rūšių per 70 vienetų kaktusų. Žiedų grožiu lankytojus šiuo metu džiugina rojaus paukščiu vadinama strelicija, kinrožė, durnaropė bei krinas.
Turistų skaičius didėja
Nors pagrindiniai Vakarų Lietuvos regiono traukos centrai yra Klaipėda ir Palanga, Kretinga taip pat sulaukia vis daugiau turistų. Pasibaigus vasaros sezonui, Kretingos rajono turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė džiaugėsi atvykstančiais svečiais, tačiau norėtų kitąmet jų matyti dar daugiau: „Nors prasideda žiema, neturime laiko snausti. Turime darbų, kuriuos įgyvendinę galime tikėtis dar didesnio skaičiaus turistų srauto mūsų rajone“.
Aptarė regioninės jaunimo politikos aktualijas
Išplėstiniame posėdyje susitikę Kretingos ir Akmenės rajonų savivaldybių Jaunimo reikalų tarybų nariai aptarė regioninių jaunimo organizacijų vaidmenį bei iššūkius ir sėmėsi praktinės patirties. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės, jaunimo reikalų koordinatorės Dianos Garjonienės teigimu, pernai patys dalyvavę išplėstiniame posėdyje Akmenėje, šiemet kretingiškiai kalbėtis apie problemas ir semtis idėjų kolegas pakvietė į Kretingą. Susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo rajono meras Juozas Mažeika bei jo pavaduotoja, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Danutė Skruibienė, buvo tiesiogiai transliuojamas „Kretingos jaunimo“ feisbuko paskyroje.
„Jaunas žmogus susiduria su nemažai problemų, tarp kurių – motyvacijos stoka, nepasitikėjimas savimi, informacijos bei žinių trūkumas, nedarbas ir kitos. Jaunimui taip pat trūksta ir iniciatyvumo bei verslumo, o tai būtina, norint dalyvauti šiandienos žinių ekonomikos ir visuomenės veikloje“, – konstatavo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro bei Kurorto verslo skyriaus projektų koordinatorė Jolanta Gricevičiutė.
|
|
