Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1081) 2016-09-09

Ne pagal projektą pasodinti augalai peraugo ir pernelyg suvešėjo.

„Nesu patenkintas rezultatu, nes projektas neįgyvendintas iki galo“, – teigė kretingiškių ir miesto svečių prieštaringai vertinamų miestą artimiausią dešimtmetį puošti turinčių gėlynų autorius kraštovaizdžio architektas Petras Daukantas.

Naujųjų daugiametėmis gėlėmis užsodintų gėlynų projektą rengusios bendrovės „Adspectus“ vadovas tikino, jog pernai, beskubant miestą papuošti šv. Antano atlaidams, rangovai susodinę ne tas augalų rūšis. Jų klaidas reikėtų taisyti, tačiau lėšų biudžete tam nenumatyta. Tačiau rangovai tikina padarę viską, kaip reikia, ir dar daugiau: jeigu būtų buvę sodinti ne 2–3 metų augalai iš vazonėlių, o metų sodinukai tiesiai iš grunto, vaizdas naujuosiuose Kretingos gėlynuose būtų buvęs gerokai skurdesnis.

Nutolo nuo projekto

Pasak P. Daukanto, rangovai, įgyvendindami projektą, padarė daug klaidų, o vėliau apskritai pabėgę. „Nevardinsiu visų gėlių rūšių, kurios nebuvo susodintos arba pakeistos kitomis. Dvi rūšys visiškai netinkamos: šluotsmilgė ir kraujažolė, kurios yra pernelyg aukštos ir per daug išsikerojusios, tad darko bendrą vaizdą. O kraštovaizdžiui labai svarbu ir augalo aukštis, ir spalva – kai nutolstama nuo projekto, iškart akys užkliūva, pats gėlynas gali atrodyti neestetiškai. Vykdantieji projekto priežiūrą rašė rangovams raštus, tačiau rezultatas toks, kokį turime“, – pasakojo projekto autorius.

Dabar rūpestį gėlynais perėmusiai įmonei P. Daukantas priekaištų neturi. Specialistai, prieš priimdami sprendimus dėl pažeistų ar neprigijusių augalų atsodinimo, su juo tariasi.

„Praėjusią savaitę kalbėjomės dėl nužydėjusių gėlių. Pasiūlė jas nukarpyti. Pasakiau griežtą ne. Šie daugiamečiai gėlynai suprojektuoti ir augalai juose susodinti taip, kad erdvės išliktų ne tuščios, o gyvos visus keturis metų laikus. Pamatysite – kai peržydėję žiedai apsnigs, jie puikiai atrodys. O jeigu dar įrengtų apšvietimą, kaip planuota, žiemą jie tiesiog nuostabūs būtų“, – įsitikinęs kraštovaizdžio architektas.


Celestinas Zubernis:

Jau seniai apie tai kalbama. Gal ir geras dalykas būtų, tik iš kur šiam reikalui valdžia ims patalpas? Štai žiemą nakvynės namai labai reikalingi. Pirmiausia, palengvėtų dalia ligoninei, kurios priimamajame benamiai nuolat atsiduria. Būtų mažiau nušalusių kojas ir kitas kūno dalis. Juk ir viena išgelbėta gyvybė – apsimoka. O vasarą benamių ten nepriprašysi – patalpos būtų tuščios.

Laura Viršilienė:

– Kad ir kaip bebūtų liūdna, tokia institucija turi būti bet kuriame mieste. Žmogus turi žinoti, kad atsiradus poreikiui, netekus artimųjų pagalbos, jis turi vietą, kur galės prisiglausti, kad valstybė gali jam padėti. Žinoma, benamių gyvenimo būdo tai nepakeis – jie sunkiai prisitaiko prie nakvynės namų diktuojamų sąlygų. Tačiau, esant tam tikram orui, ir viena naktis nakvynės namuose gali kitaip pasukti jų gyvenimą.

Artūras Bončkus:

– Kiekvienas organizmas turi parazitų ir gerų ląstelių. Miestas negali būti be valkatų. Šie žmonės – pasiklydę gyvenime, ir jiems reikia padėti. Vienas ant alkoholio paslydo, kitas su protu susipyko – visaip atsitinka. Todėl nakvynės namai turi būti. Jei benamiams pasakytų, kad į nakvynės namus atėję neblaivūs negaus arbatos, nakvynės, jie greitai prisitaikytų prie taisyklių. Juk pasirinkimas aiškus – arba nakvynės namai, arba nakvynė ant asfalto.

Augustas Daukantas:

– Sunkus klausimas. Ir reikia, ir nereikia tų nakvynės namų. Bet pirmiausia apie tai reiktų klausti tų, kurie juose lankysis. Tikriausiai dalis jų patys tokį gyvenimo būdą pasirinko ir jeigu jiems taip maloniau, tegu taip ir gyvena. Šiek tiek juokingai atrodo planas nakvynės namuose įsteigti devynis etatus – juk benamių Kretingoje kokie penki, pereikite per miestą, kažin ar atrasite daugiau.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi skaitytojas Audrius Rimkus, ir priminė dar praėjusiais metais mūsų laikraščio puslapiuose iškeltą problemą bei pažadus ją spręsti.


Nutriušusius pastatus tvarkys sparčiau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono tarybos Kaimo reikalų komitetas tikslu apžiūrėti apleistus statinius bei žemes surengė išvažiuojamąjį posėdį Kūlupėnų, Salantų ir Imbarės seniūnijose.


„Akimirkos, kurios mus džiugina“, „Rudens mozaika“, „Šventosios žemės atminties ženklai“ – taip pavadintos parodos, rugsėjo mėnesį atidarytos Kretingos rajono švietimo centro erdvėse.



Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario ir buvusio Šiaulių fotografijos muziejaus vadovo kretingiškio 63-jų Vaidoto Kisielio rankose – stori aplankai su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti istoriniai pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo ir Tautinio olimpinio komiteto atkūrimo, Sausio 13-osios, legendiniai CSKA bei auksą iškovojusio „Žalgirio“ kovos Maskvoje vaizdai. Ir dar daugybė kitokių nuotraukų, kuriose – netikėtu rakursu pagauti žmonės, seni pastatai, gamtos miniatiūros.


Kolumbijoje pradėjęs nuo mažų kryžių, Aleksas Kulvietis paniro į tradicinę lietuvių kryždirbystę.

Kolumbijoje gimęs ir augęs, tačiau jau daugiau kaip dešimtmetį Kretingoje gyvenantis 38-erių tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis šią vasarą, Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymu, išdrožė stogastulpį. Stogastulpis, dedikuotas artėjančiam Nepriklausomos Lietuvos valstybės 100-mečiui, iškilmingai pastatytas Ukmergės rajone Užugirio dvaro, kuriame buvo įsikūrusi pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencija, prieigose.

Bičiuliavosi su Prezidentu

A. Smetona

– Aleksai, kodėl kryžius iš Jūsų dirbtuvių Kretingoje iškeliavo būtent į Ukmergę? Kuo ši vieta ypatinga, ir kodėl Pasaulio lietuvių bendruomenė šį darbą patikėjo Jums?

– Ukmergėje, Taujėnų ir Užugirio dvaruose, šiemet rinkosi į kasmetinį suvažiavimą Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkai.

Pernai tam, kad galėčiau atstovauti savo tėvynėje gyvenantiems lietuviams ir juos pasiektų naujausios žinios iš Lietuvos, tapau Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmininku. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai prasitarus, kad liepą posėdžiausime Užugirio dvare, papasakojau, kad mano senelis Eugenijus Kulvietis – mokytojas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, dailininkas ir kryždirbys, į Kolumbiją emigravęs po karo – 1948-aisiais, buvo geras Prezidento A. Smetonos draugas ir kad Kulviečių žemės ribojosi su Smetonų šeimos.

Pamaniau, galbūt gražu būtų ties sodybų riba pastatyti stogastulpį, ir Pasaulio lietuvių bendruomenė mano idėją entuziastingai priėmė bei palaikė. Ąžuolą, kurio pats niekur neradau, parūpino kretingiškis meistras Raimundas Puškorius, o Kalvių asociacijos pirmininkas Linas Leščiauskas nukalė varinius stogelius bei saulutę.


Rugsėjis vėl atvers scenos užsklandas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Rugsėjis po atostogų į sceną vėl sugrąžino Kretingos Egidijaus Radžiaus liaudies teatrą, kuris naująjį sezoną kretingiškiams žada renginių gausą.


  • Iš policijos suvestinių

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kretingos m. gyventojos, gimusios 1994 m., vengimo atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kretingos rajono apylinkės teismo birželio 28-osios nutartimi nuteista kretingiškė slapstėsi, bet rugpjūčio 31 d. buvo sulaikyta.

KRETINGOS m.

BIRUTĖS g., Akmenos upės saloje esančioje rekreacinėje zonoje, neblaivus kretingiškis, gimęs 1998 m., be jokios priežasties užpuolė ir sumušė 2000 m. gimusį, Rūdaičių kaime gyvenantį paauglį. Dėl patirtų sužalojimų vaikinas kreipėsi į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių, dabar gydosi ambulatoriškai.

Užpuolikas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

J. JABLONSKIO g. gyvenantis 1979 m. gimęs vyras rugsėjo 6 d. apie 14 val. pastebėjo, jog iš jo namo kiemo pavogtas pintų sintetinio pluošto lauko baldų komplektas – stalas ir 4 kėdės.

Turtas nedraustas. Padaryta 433 Eur žala.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Gargžduose įvykusiose IX Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių zoninėse varžybose tarp Palangos, Neringos, Klaipėdos miestų bei Klaipėdos, Šilutės, Skuodo, Rietavo rajonų savivaldybių komandų sėkmingai pasirodė masiškiausiai jose dalyvavę Kretingos rajono sportininkai, startavę visose pagal programą numatytose sporto šakose, išskyrus moterų krepšinį.


Stadiono atidarymo metu šventinę juostelę perkirpo rajono meras Juozas Mažeika ir direktorė Z. Domarkienė.

Kretingos lopšelyje-darželyje „Pasaka“ – iškilmės po iškilmių: nespėjus išblėsti Rugsėjo 1-osios emocijoms, vaikai buvo pakviesti į kitą šventę – naujo stadiono atidarymo ceremoniją.

Dvi didelės svajonės – išpildytos

Šventinę juostelę perkirpo pati idėjos autorė mokyklos direktorė Zita Domarkienė ir rajono meras Juozas Mažeika, ugdytinius bei pedagoges pasveikino rajono Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila, o rangovų įmonės „Stakreta“ direktorius Alvydas Jonaitis padovanojo dar ir kamuolių.

„Darželio teritoriją aptverti tvora ir pastatyti stadioną buvo dvi didžiausios mano svajonės vos pradėjus dirbti „Pasakoje“. Abi jos išsipildė, tačiau aš jau puoselėju naujas“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Z. Domarkienė.

Būreliu savo anūkų besidžiaugianti direktorė teigė kaskart sau kelianti klausimą, ar šiems „Pasakos“ lopšelį-darželį lankyti patiktų? Jeigu taip, vadinasi, einama teisinga linkme.

„Viską čia kuriu kaip saviškiams, noriu, kad visi mažieji kretingiškiai augtų laimingi, o svarbiausia – būtų sveiki“, – sakė ji.

Vienas sveikatos faktorių – fizinis aktyvumas. Darželio teritorijoje jau seniau įrengtos sūpynės, mobili krepšinio įranga, lipynės. Direktorės manymu, vaikų nedera auginti kaip kanarėlių narve, juos būtina išmokyti elgtis aplinkoje, įveikti kliūtis.

Didesniems vaikams vasarą pastatytas spalvingas traukinukas.

„Mažiausi ugdytiniai, kad įliptų į jį, dar turės paaugti – toks gyvenimas. Užtat 150 kvadratinių metrų ploto stadionas, kurio danga minkšta, – tinkamiausia vieta einantiems ir dažnai griuvinėjantiems „kleckams“, – juokėsi ji.


Rengiant žiedinę sankryžą eismas šalia esančiomis gatvėmis nebus uždarytas, – taip nusprendė Saugaus eismo komisija, aplinkinių gatvių būklę įvertinusi vietoj

Rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisija, įvertinusi aplinkinių gatvių būklę, nepatenkino bendrovės „Kvėdarsta“, kuri atvažiuojant nuo Gargždų rengia žiedinę sankryžą, prašymo uždaryti eismą Kretingos miesto Jablonskio, Melioratorių ir Tolių gatvėmis ir nuo kelio Gargždai-Kretinga dviem mėnesiams eismą nukreipti į Gargždų gatvę.

Toje vietoje, kur vyksta darbai, nuspręsta arčiau garažų esančioje valstybinėje žemėje suformuoti laikiną kelią, kuriuo ir pravažiuos automobiliai.

„P. n.“ informacija


Vakar Padvarių gyvenvietė tapo Kretingos rajono visuomeninio gyvenimo centru – išpuoselėtoje aplinkoje Padvarių socialinės globos namai šventė įstaigos gyvavimo 70-metį.


Šiomis dienomis pas jaunuosius maltiečius bei kūrusius šį savanorišką judėjimą Kartenoje apsilankė kolegos iš Vokietijos – Liuteno maltiečiai, vadovaujami Eduardo Zurmano: 15 žmonių delegacija bendravo ne tik su jaunimu – Vyšnių dvare jie vakarojo su tais, kurie savo indėliu prisidėjo prie Maltos ordino pagalbos tarnybos veiklos mūsų krašte.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas