|
|
|
(1073) 2016-08-12„Mergaitė su vandens skėčiu“ – mecenatystės simbolis
Kretingos muziejaus parteryje šiomis dienomis montuojama fontano skulptūra Vytauto Baransko sukurta „Mergaitė su vandens skėčiu“ nuo šiol pasitiks ir išlydės Kretingos dvaro svečius. Fontano, kurį papuoš 1,56 m aukščio ir 200 kg sverianti bronzinė mergaitė, atidengimas – ne tik svarbiausias VII Kretingos dvaro šventės „Vario dūdų ritmu“ akcentas. „Tai – mecenatystės simbolis, įprasminantis mūsų krašto didikų – Kretingos dvarą valdžiusių grafų Tiškevičių – labdaros tradicijas, kai lėšų skiriama muzikos, literatūros renginiams ar aplinkos grožiui kurti“, – teigė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Jos pastebėjimu, idėja atkurti Kretingos dvaro fontanus – parteryje jų buvo 5 ir vienas Žiemos sode – užgimė beveik prieš dešimtmetį. Taip Kretingos muziejaus bei dvaro istoriją papildė aukcionų istorija, kuri reiškė atgimusias mecenatystės tradicijas ir viltį atgaivinti istorinę praeitį. Pirmasis aukcionas su akcija „Atkurkime kartu Kretingos dvaro fontanus“ įvyko 2007-ųjų liepą – tada buvo parduoti 25 radiniai – simbolinės dvaro plytos, už kurias surinkta per 3 tūkst. litų. Tų pačių metų lapkritį buvo surengtas dar vienas aukcionas, per kurį suaukota 17,5 tūkst. litų, o 50 tūkst. litų iš šalies Vyriausybės rezervo parūpino tuometinis Seimo narys Virginijus Domarkas. Trečiąjį aukcioną Kretingos muziejus surengė 2009 m. birželį, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį bei Kretingos miesto savivaldos 400 metų jubiliejų, o rugpjūtį surengtos V Dvaro šventės dalyvius bei svečius pasveikino pirmoji būsimo fontano vandens srovė.
Ar keliatės naktį žiūrėti olimpiados?
Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apygardos teismui priėmus sprendimą, kad sutartis dėl Sporto ir sveikatingumo centro statybų yra negaliojanti, šiuo metu yra sudėtingoje situacijoje, tačiau Savivaldybės administracija deda visas pastangas ir imasi visų galimų teisinių priemonių, kad ginčas su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) būtų išspręstas taikiai. Šiuo metu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Savivaldybės administracija, konsultuodamasi su teisininkais, parengė ir liepos 29 dieną pateikė apeliacinį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas priėmė.
Privatininkų stumti į užribį nenori
Savivaldybė kol kas dar nepriėjo prie galutinės išvados, kaip pertvarkys keleivių vežimo sistemą Kretingos rajone. Aišku viena, jog dabartinė mišri, kai pagrindinis vežėjas – Kretingos autobusų parkas, o dalis – privačios bendrovės, netenkina. Kad išgirstų nuomonę iš šalies, į kitą posėdį žadama kviestis ir Autobusų parko išorinį auditą atlikusios įmonės atstovus.
Šilumininkai keičia trasas, modernizuoja įrangą
Kada „Kretingos šilumos tinklai“ pradeda ruoštis naujam šildymo sezonui, anot šios bendrovės vadovų, nė klausti nereikia – vos tik pasibaigus senajam.
KŪRYBOS KRAITĖ
Gimę iš pagarbos medžiui
Eksponuoja Darbėnų bažnyčioje Pirmiausiai popieriuje nupieštas piešinys perkeliamas ant liepos lentos. Kaltais išraižomas paveikslas. Norint perkelti piešinį ant popieriaus, reikia voleliu padengti dažais išraižytą lentą, uždėti popieriaus lapą ir aliuminiu šaukštu trinti tol, kol išraižymo rievės pasimato išvirkščiojoje lapo pusėje. Atsargiai nuimtas lapas išdžiovinamas ir įrėminamas. Taip Darbėnų meistrų dirbtuvėse gimdavę anuomet populiarūs šventųjų paveikslai, mat atspaudų gali būti ne vienas, o dešimtys ar šimtai. Būtent pagal šią senovinę medžio raižinių tradiciją jau kelerius metus ir kuria I. Kvedarienė. Kelios dešimtys raižinių, vaizduojančių šventuosius Antaną, Kazimierą, Steponą, Roką, Florijoną, Joną Paulių II, – Gailestingumo Motiną, Sopulingąją, Šventąją Šeimą, bei kiti dabar eksponuojami Darbėnų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kuriai tautodailininkė ketina padovanoti ir lentoje baigiamus raižyti būtent šių dviejų šventųjų atvaizdus. I. Kvedarienė sakė, jog ją, ligi tol medžio skulptorę, senovės raižymo tradicija sudomino Kretingos muziejaus Dailės skyriaus muziejininkės išvien su Liaudies kultūros centro specialistėmis Ale Počiulpaite bei Ina Rūke – Kretingoje jos surengė seminarą, į kurį pasikvietė ir ją. Nuo to laiko raižymas pakerėjo ir I. Kvedarienę, – šiuo metu ji yra viena iš labiausiai medžio raižybą Lietuvoje populiarinančių tautodailininkų. Nuo 2013-ųjų, kai Kretingoje atgimė ši tradicija, I. Kvedarienė kasmet yra kviečiama dalyvauti svarbiausiame šalies liaudies meno konkurse „Aukso vainikas“: užpernai tapo šio konkurso Klaipėdos zonos meistrų parodos III, o pernai – I vietos laimėtoja. Šiemet komisija jos darbą „Sopulingoji“ atrinko į respublikinę jubiliejinę tautodailininkų parodą.
Kanados lietuvių dovana Palangai
Antano Mončio namuose-muziejuje, Palangoje, kūrėjų iš Kanados šeima Snaigė ir Antanas Šileikos surengė dvigubą renginį: Snaigė atidarė savo paveikslų parodą „Pakelė“, o jos vyras Antanas pristatė naujausią savo knygą „Pirkiniai išsimokėtinai“, kuri šiemet buvo išrinkta į lietuvių rašytojų knygų geriausiųjų penketuką. Negana to, svečiai padovanojo muziejui paties A. Mončio sukurtą skulptūrą, kurią garsus menininkas sukūrė jųdviejų vestuvių proga. „Esu išeivių tėvų vaikas, gimiau Toronte, Kanadoje. Su A. Mončiu susitikome Paryžiuje 1977 m., kai studijavau menus. Daug bendraudavome su juo lietuvių bendruomenėje, ir kai su savuoju Antanu šventėme vestuves, A. Mončys, įprastai drovus ir santūrus, padovanojo mums skulptūrą, vaizduojančią moterį su karučiu, pripildytu vaikučiais“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė S. Šileika. Menininkė tęsė mintį: „Apsidžiaugėme, kad skulptorius taip simboliškai mums linkėjo gausios šeimos. Po to skulptūrą išsivežėme į Torontą, kur gyvename. O kai prieš keletą metų pradėjome glaudžiau bendrauti su Paryžiaus laikų Lietuvoje gyvenančiais menininkais, apsilankiau Palangoje, – A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė parengė dirvą mano personalinei parodai. Tuomet su vyru ir nusprendėme, kad mudviejų vestuvinė dovana turi sugrįžti į tėvynę ir būti greta kitų A. Mončio darbų. Anot S. Šileikos, bendraudama su A. Mončio vyriausiuoju sūnumi Žanu Kristofu, ji sužinojo, kad iš trapaus molio menininkas iš viso buvo sukūręs 5 tokias skulptūras: 3 yra sudaužytos, o dar vienos likimas nežinomas.
Tapybai atiduoda širdį
Skambant kompozitoriaus ir atlikėjo Gintaro Puco atliekamoms melodijoms, Kretingos rajono kultūros centre atidaryta kraštietės Vilniuje gyvenančios savamokslės dailininkės Danguolės Martinaitienės tapybos darbų paroda.
Gimtinėje atostogaujančią autorę publikai poetiškai pristatė renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, pasveikino Kultūros centro direktorius Pranas Razmus bei parodos kuratorė Jūratė Jonauskienė, taip pat Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė. Vilniaus universitete finansų magistrės laipsnį įgijusi, didžiąją gyvenimo dalį sukusis nuosavame versle, D. Martinaitienė tapyti pradėjo visiškai atsitiktinai. „Remontavomės namus, liko dažų, nenorėjau išmesti. Paėmiau seną, nubrizgusį, niekam nereikalingą paveikslą ir pabandžiau jį perkurti savaip. Išėjo gėlių puokštė namų fone. Rezultatą pamatęs vyras nenupeikė, o priešingai – įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo ir paskatino: esą juk ir Žemaitė apsakymus rašyti pradėjo perkopusi 50-metį, tad malonumą teikiančia veikla užsiimti žmogui niekada nebūna per vėlu“, – pasakojo Danguolė. Karteniškių premjera – pasirengimas jubiliejui
Žolinės išvakarėse, rugpjūčio 14-ąją, 13 val. Kartenos mėgėjų teatras pakvies žiūrovus į tradicinę teatro šventę „Teatras – mano gyvenimas“, kuri skirta artėjančiam 110 Kartenos teatro jubiliejui. Karteniškiai, vadovaujami ilgametės režisierės Martinos Žąsytienės, šventei parengė premjerą – Viktoro Galinaičio komediją „Vaiduokliai“.
Rašytojos ainį žavi lietuvių autoriai
„Smilčių“ skaitytojams gerai pažįstamas poetas nuo Grūšlaukės, 65-erių Juozas Maksvytis tvirtino, kad knyga jam prilygstanti stebuklui, nes iš tolimiausių kartų, iš amžių glūdumos per knygas išsaugota ir perduota žmonijos išmintis. Knyga jam taip pat esanti ir didžiausia gyvenimo mokytoja, nes leido pažinti ir suprasti žmones, mylėti savo tėvynę.
KRETINGOS m. SAVANORIŲ g., ties pastatu Nr. 54, 1993 m. gimusi kretingiškė Lazdynų g. gyventoja rado aštriu daiktu apibraižytą savo automobilį „Audi A3“: sugadintas kapotas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, bagažinės dangtis, kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Automobilis draustas KASKO draudimu. Užregistruotas vienas smurto artimoje aplinkoje atvejis: rugpjūčio 10 d. apie 20 val. Kūlupėnuose sugyventinę stumdė bei rankas sukinėjo gyvenimo draugas. Smurtautojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Palangos savivaldybės teritorijoje esančios sodininkų bendrijos „Darba“ gyventojams sužibo viltis, kad jie pagaliau iš namų ir į namus galės patekti visiškai sutvarkyta ir deramai prižiūrima Kalgraužių gatve.
Gatvė, kurios ilgis – 2,232 km, dar tarybiniais metais buvo padalinta: Palangos savivaldybei priklausė 1,792 km gatvės, o 440 m atkarpa, prasidedanti nuo posūkio iš Liepojos plento sodininkų bendrijos link, buvo likusi Kretingos rajono savivaldybės ribose.
|
|
