Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1069) 2016-07-29

Ar grūdų tvaną atlaikys siūlomi barjerai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Į bendrovę „Kretingos grūdai“ jau atkeliauja pirmosios mašinos su naujuoju šių metų derliumi.

Į bendrovę „Kretingos grūdai“ jau atrieda pirmosios mašinos su naujuoju rapsų, kvietrugių, avižų bei kviečių derliumi. Nors grūdai tik pradedami supirkti, ieškoma išeičių, kad, rugpjūčiui persisvėrus į antrąją pusę, kai vežėjų užplūs ir iš atokiausių Lietuvos rajonų, Tiekėjų gatvė ir vėl nepasidarytų sausakimša, o po keliolika valandų per parą eilėje stovinčių vairuotojų keliamas triukšmas naktimis netaptų arti gyvenančių žmonių košmaru. Tokia yra ankstesnių metų patirtis.

„Lakmuso popierėlis“ – Žolinė

Pasak bendrovės vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio, situacija Tiekėjų gatvėje priklauso nuo grūdų derliaus. Gal tai tik kalbos, laikas parodys, tačiau šiais metais šalies mastu mokslininkai jį prognozuoja būsiant šiek tiek menkesnį negu pernai – iki 6 mln. t. Iš jų apie 3 mln. t planuojama eksportuoti.

Į kurią įmonę vežti užaugintą derlių, kartu su žemdirbiais sprendžia didžiausi supirkėjai, vadinamieji treideriai. Jie sudėlioja ir maršrutus. Dalis grūdų gabenama tiesiai į Klaipėdos, Liepojos bei Rygos uostus. Klaipėdos uostas taip pat smarkiai plečiasi, daugėja grūdų išpylimo vietų.

S. Baltuonio žodžiais, apie derliaus antplūdį į Kretingą įmonė tradiciškai sprendžia tuoj po Žolinės. Paprastai tuo periodu prasideda ilgi lietūs, tada – štilis, po kurio ir sulaukiama galingų srautų.

„Jeigu, pavyzdžiui, kur nors Aukštaitijoje kepino didžiuliai karščiai, po to praėjo liūtys, o tenykščiai elevatoriai užkimšti ir džiovinti grūdų daugiau nebepriima, belieka kad ir už didesnę logistikos kainą gabenti juos į Kretingą, nuo kur iki uosto tėra 23 kilometrai“, – kalbėjo direktorius.

Uostai priima grūdus, atvežtus ir geležinkeliu, ir vilkikais, o mažos, dažnai prie dar sovietinių traktorių prikabintos priekabos, juolab su skirtingomis kultūromis, jų nedomina.

„Mes neatstumiame nė vieno. Juk žmogui nepasakysi, kad jis negali ūkininkauti dėl to, kad šiandien dar neturi galimybės grūdus atvežti moderniomis savivartėmis“, – sakė S. Baltuonis.

Dėl tų „mažiukų“ „Kretingos grūdai“ šiemet dar nerekonstravo ir vieno iš trijų įmonėje veikiančių grūdų išpylimo „taškų“, nors tokių ketinimų būta.

„Kai paskelbėme apie tai, sulaukėme daugybės prašymų ir ultimatumų kol kas palikti, kaip yra, nors visi suprantame, kad technika tobulėja, senų sovietinių traktorių ir priekabų – vis mažiau, o rekonstruoti vis tiek ateityje reikės, nes tai pagerins sąlygas visiems, taip pat paspartins grūdų priėmimą“, – teigė S. Baltuonis.


Agnė Grigaitytė–Balsė:

– Tik ką grįžau iš užsienio ir dar nespėjau jų kaip reikiant apžiūrėti. Bet pamenu, kai kažkada mačiau nuotraukas, atrodė tikrai puikiai. Palyginimui – Vokietijoje žmonės savo kiemų gėlynais labiau rūpinasi, o štai viešose miestų erdvėse jų nėra daug. O Kretinga man apskritai dabar graži, nors pervažiavau ir Vilnių, ir Kauną.

Rima Anužytė:

– Man Kretingos gėlynai gražūs. Ypač vairuotojų akį patraukia gėlių kompozicijos žiedinėse sankryžose. Daugiamečiai gėlynai irgi neblogi, tik per skubėjimą nelabai turime laiko pasivaikščioti aplink, apžiūrėti, įvertinti. Suprantu, kad infrastruktūros gerinimas, aplinkos puoselėjimas daug kainuoja ir į jį investuojama, bet Kretingai reikėtų dar kažko.

Linas Rasiukevičius:

– Aš tik prabėgu pro šalį ir nelabai kreipiu į juos dėmesį, todėl atsakyti sunku. Tik girdžiu, kad kiti žmonės juos vadina betvarke, yra nepatenkinti, mano, kad už tuos pačius pinigus buvo galima viską daug geriau padaryti. Nesu kraštovaizdžio specialistas, kad galėčiau profesionaliai komentuoti, tačiau kaip žmogus, manau, jog yra miestelių, kur tikrai gražiau negu čia.

Eglė Gaučytė:

– Nepasakyčiau. Palyginti su kitais miestais, neatrodome gražiausiai. Kad ir ta pati Palanga, ypač gėlynas prie Gintaro muziejaus – Kretingai dar toli iki tokių kompozicijų. Ir nemanau, kad ten gėlės brangesnės, gal labiau lemia jų rūšių, spalvų parinkimas. Gal Kretingai reikėtų pasisamdyti išmanantį specialistą? Ar tik nebus pas mus su gėlynais kaip ir su Kretingos ženklu – nuplagijuota ar apsodinta tuo, ką rado.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kalnelių nebus, dėl šalitilčio spręs

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ pranešė, kad kelyje Palanga–Lazdininkai sunkiasvorio transporto eismą riboti yra netikslinga, nuo kelio Kretinga-Skuodas prie Kurmaičių privažiuojamame kelyje greičio mažinimo kalniukų nebus, o ar kelyje Kretinga–Kūlupėnai būtina remontuoti šalitiltį, dar parodys atlikti papildomi tyrimai.


Gerumo estafetė Barzdžiuose

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Salanto upės dešiniajame krante išsidėsčiusio Barzdžių kaimo žmonės tarsi paneigė teiginį, kad kai kaimyno namas dega, lietuviui būna šventė.


Iš ruginės tešlos formuojamos „duonos varnelės“.

„Šventa Uonė – dounas puonė“, – viena kitai vis primindavo į edukacinę popietę per savo varduves Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre susirinkusios aštuonios Onos, iš ruginės tešlos lipdydamos duonos kepaliukus.

Popietė, sutapusi su nuo seno lietuvių švęsta Pabaigtuvių švente, dar vadinta Nokis arba Sirpstas, o atėjus krikščionybei sutapatinta su Mergelės Marijos tėvų Šv. Onos ir Šv. Joakimo varduvėmis, buvo jau trečioji iš ciklo „Šventa palaima rugio šnibždesy“. Informacijos ir edukacijos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė paminėjo, jog pirmosios dvi popietės buvo surengtos per Šv. Agotos ir Šv. Jurgio šventes. Onines nuspręsta švęsti kartu su Kretingoje ir jos apylinkėse gyvenančiomis Onomis, kurių pakviesta 15.

Į pirmąsias ruginės duonos raugu kvepiančias vardines susirinko aštuonios varduvininkės: iš Mažeikių rajono kilusi Kretingoje gyvenanti Ona Jonikienė, buvusi klaipėdietė, jau 33 metus kretingiškė Onutė Trakienė, į mūsų miestą iš Alytaus atsikėlusi dzūkė Ona Jonauskienė, Kurmaičiuose gyvenanti nuo Jurbarko kilusi dūnininkė Ona Žiubrienė, vaikystę Grūšlaukėj praleidusi dabar Padvariuose gyvenanti Ona Stončienė, dar 1955-aisiais į Kretingą iš Prienų atvažiavusi Ona Martinavičienė, Darbėnuose, Auksodžio kaime gyvenanti Ona Lūžienė ir prieš 46 metus iš Žemaitijos sostine tituluojamų Telšių į Darbėnus atvykusi Ona Maksvytienė.

Visas jas pasveikino su dideliu glėbiu nupjautų rugių pasitikusi tikra mūsų krašto „duonos ponia“, sertifikuoto tautinio paveldo produkto – duonos – kepėja darbėniškė Vida Viskontienė. Kuri, kaip paaiškėjo, ne veltui ta duonos ponia yra: jos krikšto vardas yra Ona.

V. Viskontienė priminė, jog per Šv. Oną būdavo privalu baigti rugiapjūtę: jeigu kieno laukuose iki Šv. Onos rugiai nenupjauti, tas – prastas „gaspadorius“. Išvarę paskutines pradalges ir surišę paskutinius pėdus pjovėjai ir rišėjos iš rugių nupindavo vainiką, papuošdami jį gėlėmis. Rinktos kuo šviesesnių spalvų gėlės, kad ir naujojo derliaus duona būtų kuo baltesnė. Pabaigtuvių vainikas buvo atnešamas šeimininkams, įteikiamas skaitant iškilmingą oraciją, o šeimininkės darbininkams įteikdavo sūrio.


Ne tik legendomis apipintas Kretingos miesto vardas traukia akį, bet ir istorija, kurią galime lyginti su didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. ,,Kuprinės“ komanda turėjo puikią progą susipažinti su Kretingos miesto istorija. Ekskursiją po centrinę miesto aikštę bei bažnyčią vedė Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis.


Šią vasarą Palangoje – ugniniu temperamentu alsuojančios Zumbos treniruotės, į kurias uždegantys Lotynų Amerikos muzikos ritmai kviečia visus sportui ir šokiui neabejingus žmones.


„Pokemon Go“ – išplėstos realybės žaidimas, jau esantis visur: naujienose, reklamose ir daugelio žmonių telefonuose. Ne išimtis ir kretingiškiai. Jei gatvėje išvydote jaunuolius, žiūrinčius į savo telefonų ekranus ir einančius į vieną ar į kitą pusę – didelė tikimybė, kad jūs matote „Pokemon Go“ žaidėjus.


Neseniai praūžusios žiedinės automobilių 1006 kilometrų lenktynės drąsiai pretenduoja į didžiausių Lietuvoje vykstančių renginių sąrašo viršūnę. Tradicija tapusi greičio fiesta savo jėgas išmėginti suburia ne tik Lietuvos lenktynininkus, bet ir svečius iš kitų šalių. Žiūrovų skaičiumi, regis, taip pat nesiskundžiama, tačiau šie ne visada lieka patenkinti.


Rajono Savivaldybė informavo, jog administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio vadovaujama komisija, jau anksčiau priėmusi sprendimą, kad visi Kretingos miesto bei rajono riboženklių idėjų konkursui pateikti darbai neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų, liepos 25-ąją atplėšė antruosius vokus, kad apie projektų pasiūlymų atmetimo priežastis būtų galima informuoti jų autorius – UAB „Baltuvos projektai“, UAB „Šviesos krateris“, UAB „Plungės Jonis-S“ ir Eglę Jurevičiūtę.


Užvakar apie 17.30 val. kelyje Šiauliai–Palanga, ties „Minijos“ sodais, susidūrė motociklas „Yamaha“ ir lengvasis automobilis „Volkswagen Sharan“.

Eismo įvykio metu 1982 m. gimęs klaipėdietis motociklininkas patyrė politraumą, jis gydomas reanimacijoje.

Kretingos policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininko Ričardo Kačino teigimu, abi transporto priemonės važiavo ta pačia kryptimi, o susidūrė motociklui lenkiant automobilį.

„Kas dėl eismo įvykio kaltas, paaiškės baigus tirti aplinkybes. Kretingiškis automobilio vairuotojas buvo blaivus, o apie motociklininko būseną pasakys medikai“, – sakė R. Kačinas.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas