|
|
|
(1065) 2016-07-15Šulinyje – stirna, o jei – žmogus?
Iš atviro kanalizacijos šulinio įkritusią stirnaitę praėjusį savaitgalį išvien su „Nuaro“ specialistais išgelbėjęs kretingiškis Linas Jakas nuogąstavo, kad neįvyktų rimtesnė nelaimė – apleistose teritorijose palei geležinkelį Bajorų kvartale jis suskaičiavo 10 atvirų gilių šachtinių šulinių, kurie pavojingi ne tik gyvūnams, bet ir ten vaikštinėjantiems žmonėms. |Pavojinga teritorija nėra aptverta Rodydamas išgulėtą žolę palei atvirą šulinį, žiojėjantį kitapus Sukėjų gatvės, prie pat geležinkelio linijos, vedančios grūdų įmonės link, L. Jakas sakė: „Šita vieta sutrypta gelbėtojams iš šachtos traukiant leisgyvį gyvūną“. Vyras pasakojo, kad praėjusį savaitgalį vaikščiodamas su šunimi, pastebėjo keistą savo augintinio elgesį prie atviros duobės. Priėjęs arčiau pamatė joje gaištančią stirną. „Iškviečiau bendrovės „Nuaras“ specialistus, – kai šie ištraukė, pamatė, kad nudraskytos ir sužalotos abi užpakalinės kojos. Jie manė, jog gyvūnas duobėje prasikankino ne mažiau, kaip dvi paras“, – apgailestavo L. Jakas. Kretingiškis taip pat nuvedė ir aprodė apleistą teritoriją tarp Klaipėdos ir Tiekėjų gatvės, kiek atmena, čia buvusią gelžbetonio gamyklą, kur nedideliame plote tarp betono luitų grėsmingai žiojėja trys šachtos. Dviejų dugnas užverstas statybiniu laužu, o trečioji – gili ir tamsi, lyg bedugnė. „Jeigu čia niurktelėtum, gera nepasirodytų, – bandė juokauti L. Jakas. – Kiek gyvūnų čia galbūt jau prasmegę ir nugaišę, – stirnų, kiškių, lapių šiose apylinkėse pilna. Kai kas galbūt pasakytų, o ko čia landžioji, – bet juk ši teritorija neaptverta. Gyvenu netoliese ir matau, kaip aplinkinių Sukėjų, Verpėjų, Klaipėdos gatvių vaikai čia mėgsta žaisti, o ir žmonės trumpina kelią pramintu taku į sodus ir darbus pramoniniame miesto gale“, – tvirtino kretingiškis.
Ar visą depozitinę tarą nunešate į taromatus?
Darbuotojus atleido jiems nežinant
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI), patikrinusi įmonę, teikusią sveikatinimo ir grožio paslaugas poilsiautojams, nustatė, kad Palangoje naujai atidarytas SPA centras naudojosi oficialiai atleistų darbuotojų paslaugomis ir nelegaliai mokėjo jiems darbo užmokestį. Atlyginimą „vokeliuose“ gavo 8 darbuotojai, be jų pačių žinios atleisti iš darbo.
Kas kursis po vienu stogu su biblioteka
Prieš aštuonerius metus statyti pradėtas Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos pastatas šiemet, iš valstybės šiai statybai gavus 100 tūkst. eurų, bus apšiltintas. Kada pradės įrenginėti pastato vidų ir kas jame įsikurs be bibliotekos – tebėra neaišku.
Milijonai pakuočių – į taromatus
Lietuvos, o tuo pačiu ir Kretingos rajono gyventojai kuo toliau, tuo labiau pripranta prie naujosios užstato sistemos ir nereikalingą tarą sukiša į tam skirtus taromatus.
Gyventojų mažėja, valdininkų – ne
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė (LLRI) atskleidė: nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė – 26 iš 60 – savivaldybių dar labiau plėtė administracijas. Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc.
Kretingos rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lakštingelė“, praėjusį savaitgalį sudalyvavusi Latvijoje, Jekabpils mieste, surengtame jubiliejiniame X tarptautiniame liaudiškos muzikos festivalyje ir šio miesto šventėje, parsivežė gerų įspūdžių apie puikiai suorganizuotą renginį bei šiltą priėmimą.
KŪRYBOS KRAITĖ
Nepataikavo publikai ir įžengė į tarptautines galerijas
Savitam siurrealistiniam tapybos stiliui dešimtmečiais ištikimo Andriaus Miežio vardas šiandieną tampa vis labiau žinomas ne tik šalies, bet ir užsienio meno gerbėjams: šį rugpjūtį–rugsėjį kretingiškio darbai bus eksponuojami prestižinėse galerijose Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Australijoje. „Galvoju, kad šiandieną esu tas, kas esu todėl, kad niekad nepataikavau publikos skoniui“, – neslėpė menininkas. Prezentuos šiandieninį Lietuvos meną Kone vienu metu A. Miežio darbų laukiama dviejose garsiose galerijose – Leitzkau Barono Miunhauzeno pilyje, Vokietijoje, bei Londone. „Leitzkau – tai nedidelis, mūsų Trakus primenantis miestelis, o ežerų apsupta pilis kažkada tikrai priklausė baronui Miunhauzenui, išgarsėjusiam kaip literatūrinio personažo prototipui. Ši pilis dabar – nacionalinė Vokietijos vertybė, joje įkurdinta meno galerija“, – kalbėjo menininkas. Ten jo paveikslų paroda netrukus bus surengta išvien su dar trijų lietuvių kūrėjų – kauniečių juvelyro Gintaro Kuro bei tapytojo Deivio Slavinsko ir Vokietijoje gyvenančios grafikės Jūratės Šližytės – darbais. Lietuvių menininkų darbai Leitzkau pilies galerijoje bus eksponuojami būtent J. Šližytės pastangomis. „O pačius naujausius mano darbus išveš į Londono „Debut Contempruary“ galerijoje rengiamą 10 lietuvių menininkų parodą „Lithuania now“. Ten bus eksponuojami įvairialypiai mūsų šalies kūrėjų darbai: be tapybos, dar – fotografija, grafika, dizainas, performansas. Dalyvauti šioje parodoje ir prezentuoti šiandieninį Lietuvos meną man yra labai svarbu: buvo surengtas konkursas, kuriam paraiškas teikė kelios dešimtys šalies menininkų, ir man pasisekė. Organizatoriams Didžiojoje Britanijoje buvo įdomūs ne vien patys darbai, bet ir menininko mąstysena, vidinis paveikslas – kas tu esi“, – tvirtino A. Miežis. Lietuvių knygos kultūra – išskirtinė
Į kasdienį klausimą „Kaip gyvenate?“ kretingiškis rašytojas Ievos Simonaitytės premijos laureatas Algis Kuklys atsakė taip, kaip ir priklauso rašytojui: „Nuo knygos – iki knygos“. Ir neslėpė, jog pastarosios savaitės, dienos jam – džiaugsmingos: ne per seniausiai rašytojui pavyko išleisti tris savo romanus.
Karpiniuose pražydino vasarą
Parodoje atgimę žemaičių dievdirbiai
Kretingos muziejininkai įgyvendino seną svajonę – surinkti garsiųjų praėjusio šimtmečio ir dar ankstesnių Žemaitijos dievdirbių bei medžio raižytojų darbus ir surengti jų parodą. Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Žemaičių dievdirbiai po mėlynu Lietuvos dangumi“ veiks ligi rudens.
Apsišaukėlis feisbuke juodino kunigą
Interneto socialiniame tinkle „Facebook“ svetimu Gedimino Num gaudžio (pavardė rašoma su tarpu) susikūręs žinomo brolio pranciškono, ilgamečio Pakutuvėnų parapijos klebono Gedimino Numgaudžio paskyrą, apsišaukėlis jau metus laiko viešina jį kompromituojančią medžiagą. Galop, neapsikentęs šmeižto, brolis Gediminas šią liepą kreipėsi į policijos pareigūnus.
Gautas Norvegijos piliečio pranešimas apie tai, kad liepos 13 d. iš išsinuomotos mašinos „Toyota Auris“ bagažinės dingo juodas lagaminas su įvairiais rūbais, žmonos auskarais, grandinėlėmis, žiedais. Taip pat dingo juoda rankinė su raudonu užrašu „JOBzone“, kurioje buvo nešiojamasis kompiuteris „Microsoft Surface Pro 3“. Šių daiktų užsienietis pasigedo apie 18 val. Klaipėdoje, prie viešbučio „Navalis“, tačiau mano, kad jie galėjo būti pavogti Žibininkų kaime, prie HBH esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš Palangos oro uosto norvegas pirmiausia nuvyko ten, o tik po to – prie viešbučio. Įsilaužimo į automobilį pėdsakų nėra. Padaryta 2 tūkst. 320 Eur žala. Turtas buvo apdraustas Norvegijos draudimo bendrovėje. KRETINGOS m. gyventojui, gimusiam 1936 m., liepos 12 d. apie 15.20 val. į TEO laidinį telefoną paskambino sukčius, ir, prisistatęs prokuroru, išviliojo 490 Eur. KRETINGOS r. KARTENOS mstl. liepos 10 d. vykusios vasaros šventės metu, praėjus maždaug pusvalandžiui po pusiaunakčio, 1993 m. gimusiam vaikinui į veidą smogęs nepažįstamas asmuo nuskėlė viršutinį dantį. Be to, Kretingos ligoninėje nukentėjusiajam buvo diagnozuotas dar ir nosies lūžis. Salantuose užregistruotas smurto artimoje aplinkoje atvejis: vyras gerokai aptalžė ketveriais metais jaunesnę neblaivią sugyventinę. Moteriai akies, nosies ir lūpų srityse padarytos kraujosruvos. Smurtautojas sulaikytas.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Kretingos sporto mokyklos aerobikos trenerė Ieva Januškienė savo auklėtines pakvietė į tradicinę šokių stovyklą „Vasara su šokiu“.
Ėmėsi drausminti rūkalius
Pagaliau įgyvendinama Kretingos rajono savivaldybės tarybos užmačia kai kuriose Kretingos rajono zonose uždrausti rūkyti, o to nepaisantys rūkaliai bus baudžiami.
Kultūros pieva „I love Palanga“ – „Aš myliu Palangą“ kartu su Lietuvos–Prancūzijos asociacija bei Prancūzų institutu Lietuvoje palangiškius ir kurorto svečius pakvietė kartu atšvęsti Prancūzijos nacionalinę šventę – Bastilijos dieną. Šventės išvakarėse kultūros pievoje skambėjo prancūzų autorių kūriniai, buvo vaišinamasi Prancūzijos virtuvės patiekalais, žaidžiama prancūziška petankė, vakarą užbaigė prancūziškos komedijos peržiūra.
Imituos kuršių gyvenimą
Liepos 23-ąją Kartenos piliakalnio papėdėje atgis prieš tūkstantmetį čia įsikūrusių ir nuo priešų puldinėjimų besiginančių Ceklio žemės kuršių genčių gyvenimas, – pirmą kartą įvyks atkuriamosios istorijos, amatų ir muzikos šventė „Kuršių genties vartus atvėrus“.
|
|
