Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1040) 2016-04-15

Metė šešėlį neformaliojo ugdymo veiklai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Neformaliojo švietimo programų idėja – kad įvairius pažinimą, saviraišką skatinančius užsiėmimus po pamokų lankytų kuo daugiau vaikų.

Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė ir vyriausioji specialistė Asta Pocienė, balandžio 7-ąją apsilankiusios Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje bei Technologijos ir verslo mokykloje, kur tuo metu turėjo vykti bendrovės „Elos projektai“ organizuojami neformaliojo ugdymo užsiėmimai, rado tik tuščius suolus.

Vienur – konsultantai, kitur – raštelis

„Gimnazijoje sutikome du konsultantus, tačiau per 20 minučių, kiek laukėme, nė vienas mokinys taip ir neatėjo. Technologijos ir verslo mokykloje ant durų išvydome priklijuotą raštelį, jog užsiėmimas perkeliamas į kitą dieną. Mokiniams buvo pasiūlyta keliauti į mokyklos biblioteką, kur tuo metu vyko susitikimas su rašytoju. Jei taip ir atsitiko, „Elos projektų“ direktorius Eligijus Puidokas Švietimo skyrių galėjo informuoti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė šiuos faktus stebėjimo lape užfiksavusios Švietimo skyriaus atstovės.

„Pajūrio naujienų“ paprašytas pakomentuoti situaciją, E. Puidokas atsisakė, o pasiaiškinime rajono Švietimo skyriui teigė, jog abu neformaliojo ugdymo grupiniai užsiėmimai neįvyko dėl tą dieną nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: antrų klasių gimnazistai laikė lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimo viešojo kalbėjimo įskaitą, todėl daugeliui mokinių pamokos baigėsi anksčiau, ir jie išskubėjo namo. Tačiau individualios konsultacijos 4 mokiniams vis dėlto buvo vedamos. O Technologijos ir verslo mokykloje užsiėmimų nebuvo, nes programos vadovei Aušrai Grikštaitei esą pačiai prireikė skubiai išvažiuoti.

„Elos projektų“ bendrovėje projektų vadovu dirbantis Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dvyliktokas Laurynas Puidokas tikino, jog jų parengta programa orientuojama į vaiką. „Mes stengiamės patys prisiderinti prie mokinių, kada jie gali ateiti. Programoje dirbantys specialistai gimnazijoje būna kiekvieną dieną iki 15–16 valandos, vaikai gali ateiti per laisvas savo pamokas ir individualiai konsultuotis. Būna, kad mokinius surenkame į salę grupiniams užsiėmimams, pasiklausę, kokių konsultacijų, susijusių su karjera, jie norėtų“, – pasakojo L. Puidokas. Anot jo, mokiniai pageidavo susitikimų su savo srities žmonėmis, tad artimiausiu metu nutarta išklausyti įvairias sėkmės istorijas.

Švietimo skyrius E. Puidoko paprašė pateikti balandį vyksiančių užsiėmimų grafiką ir jame konkrečiai nurodyti datas ir valandas.

„Pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu patvirtintą Programų įgyvendinimo stebėsenos tvarką bei Švietimo skyriaus vedėjo sudarytą planą mes ir taip įpareigoti tikrinti. Iki liepos 1-osios visuose neformaliojo švietimo užsiėmimuose turime apsilankyti bent po kartą, tačiau, sulaukusios skambučių telefonu ar pačios iš kokių nors šaltinių sužinojusios apie nesklandumus, kaip buvo šiuokart, – reaguojame tuoj pat. „Elos projektų“ užsiėmimuose nuo šiol stengsimės pabuvoti kur kas dažniau – galbūt net kiekviename“, – sakė A. Pocienė.

Jos žodžiais, visų neformaliojo ugdymo teikėjų programos 2015 m. yra įvertintos ir akredituotos, todėl Švietimo skyriui svarbiausia nebe jų turinys, o tai, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos, vyktų užsiėmimai ir kad vaikai juos lankytų. Jei sutartis su Savivaldybe laužoma, blogiausiu atveju ji gali būti nutraukta.


Pranas Preibys:

– Visiškai nepasikeitė, toliau perku, ką pirkdavau. Vienintelė problema – taromatai. Pavyzdžiui, „Norfoje“ šis aparatas nuolat genda. Atsineši maišus taros ir vėl atgal tempi arba prie kito taromato. Žinoma, tai yra nedidelis vargas, palyginus su švaresne aplinka. Teigiamus pokyčius jau dabar galima matyti. Kad ir miške – belikę tik senieji buteliai, o naujų nesimato.

Kazys Jonkus:

– Kol kas taromatais dar neteko pasinaudoti. Bet iš principo tai puiki iniciatyva – gal žmonės labiau susimąstys, surimtės. Juk tai – ne vaikų žaidimai. Turime rūpintis aplinka. Ateitis – mūsų pačių rankose. Juk kas anksčiau darydavosi pakelėse. Žinau, kad sesuo ir kaimynai jau naudojosi taromatais, sakė, kad patogu, nereikia eilėse stovėti. Daugiau tokių naujovių.

Ramutė Daujotienė:

– Į depozito ženklą dėmesio visai nekreipiu. Kita vertus, nedaug tokių depozitinių prekių ir teperku. Ir taromatais naudotis dar neteko. Pačią idėją palaikau – tai geras dalykas. Šiukšlių tikrai bus mažiau. Žiūrėkite, kaip miesto sanitarai puikiai dirba jau ir dabar. Kad ir neima ženklu nepažymėtos taros, vis tiek šiukšlių yra mažiau.

Irena Mikelkevičienė:

– Ne, nepasikeitė. Jei ir nusiperku tokioje taroje supakuotus produktus, užmirštu, kad reikia juos priduoti, išmetu kartu su kitomis šiukšlėmis. Gal ir įprasiu neišmesti, bet tada iškils kita problema – kur kaupti tarą? Negi kišti atgal į spintelę. Tiesa, mano dukra tarą kaupia, neša į taromatus.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Pajūrio naujienoms“ Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pranešė, jog gindama viešąjį interesą ši tarnyba skundžia teismui Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudarytą sutartį su statybos bendrove UAB „LitCon“, kuriai atiteko užsakymas statyti Sporto ir sveikatingumo kompleksą.


Apie 337 tūkstančius eurų – tiek planuojama šiemet skirti Kretingos miesto Pastauninko parkui tvarkyti.


Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai į Kretingą atkeliauja 1,2 mln. eurų europinės paramos. Kaip tikslingiau suraikyti šį pyragą, buvo tartasi Kretingos rajono savivaldybėje išvien su bendrovės „Kretingos komunalininkas“ atstovais.


Turistiniai maršrutai – virtualioje erdvėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybė kaip partnerė bendradarbiaus su kitomis šalies savivaldybėmis, virtualioje erdvėje kuriant naujus turistinius maršrutus apie Žemaitijos istoriją ir kultūrinį paveldą, o vieną iš jų – „Bernardinų takais“ – pati ir inicijavo.


Bendruomenes mokė nepradėti nuo Adomo ir Ievos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Savivaldybėje

Iš Savivaldybės biudžeto kaimo ir miesto bendruomenių – jų yra 35 ir 1 besikurianti – projektams įgyvendinti šiemet skirta 14,4 tūkst. eurų. Bendruomenių pirmininkai Savivaldybės surengtame seminare buvo informuoti, kaip teisingai teikti projektus, nes pastebėta, jog pernai gerai parengti tebuvo 5 projektai.


Į jaunimo sambūrį „Lietuvos laisvės keliu“ Darbėnų gimnazijos šaulius, Salantų gimnazijos skautus ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ekspedicijos „Istorija gyvai“ dalyvius sukvietusi Vydmantų gimnazija sulaukė ypatingo svečio – visuomeninės bendrijos „Lemtis“ nario, fotografo ir operatoriaus Gintauto Aleknos, pusę savo gyvenimo paskyrusio ekspedicijoms į lietuvių tremties vietas.


Apsukusios laiko ratą į Kretingą sugrįžo tradicinės Jurginės – į respublikinę 25-ąją liaudiškų kapelų šventę Kretingos rajono kultūros centras rajono žiūrovus sukvies balandžio 25 dieną 17 val. Jurginių botagą parsivežę iš Nidos, kretingiškiai Jurgines organizuos ketvirtąjį kartą.


Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo surengtas Klaipėdos apskrities vyresniųjų klasių moksleivių teisės žinių konkursas „Temidė“. Tai jau trečiasis konkurso etapas, į kurį susirinko geriausios miestų ir rajonų komandos, laimėjusios ankstesniuose, mokyklų ir savo miestų, etapuose.


Rajono tinklinio pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai: priekyje – komanda „Ekstra“ (I v.), II v. laimėtoja – „Darba“ (stovi dešinėje) bei III v. užėmusi „Kartena“.

Pasibaigė rajono tinklinio pirmenybės. Dėl III vietos susikovė „Kartena“ ir „Įpiltis“. Du setus gana sunkiai laimėję „Kartenos“ tinklininkai trečiame sete turėjo pripažinti „Įpilties“ tinklininkų pranašumą, tačiau ketvirtame sete „Kartenos“ tinklininkai geriau gynėsi ir jį laimėjo bei pasipuošė bronzos medaliais. Didžiajame finale „Ekstra“ nesunkiai įveikė „Darbą“ ir tapo 2016 m. rajono tinklinio pirmenybių nugalėtojais. Rezultatai: dėl III v. – „Kartena“ – „Įpiltis“ – 3:1 (25:22; 25:16; 19:25; 25:22); dėl I v. – „Ekstra“ – „Darba“ (Darbėnai) – 3:0 (25:12; 25:10; 25:17).

Sužaisti susitikimai dėl V–X vietų: „Grūšlaukė“ – „Jurgio Pabrėžos univer. gimn.“ – 3:1 (19:25; 25:19; 25:18; 25:22); „Darbėnų gimn.“ – „306 kuopa“ – 2:3 (26:24; 17:25; 20:25; 25:22; 12:15); „Kūlupėnai“ – „Grūšlaukė“ – 3:2 (21:25; 26:24; 23:25; 26:24; 15:13); „Jurgio Pabrėžos univer. gimn.“ – „Darbėnų gimn.“ – 0:3 (20:25; 18:25; 19:25); „306 kuopa“ – „Grūšlaukė“ – 2:3 (25:18; 25:23; 17:25; 22:25; 18:20).


Sausas pavasaris į laukus pašaukė anksčiau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis

Pavasarinę sėją šiomis šiltomis dienomis įpusėjęs Šukės kaimo ūkininkas Stasys Lomsargis juokavo, jog, laukuose techniką burzginant kaimynams, jam ir pačiam namuose sėdėti buvę nepadoru.


Neseniai archyvuose šių eilučių autoriaus rasta Bagdanavičių šeimos tremties byla – unikalus sovietinio laikotarpio dokumentas, bylojantis apie šios šeimos ryžtą ir pasiaukojimą nacistinės okupacijos 1941–1944 m. gelbėjant nuo genocido niekuo nekaltus Darbėnų miestelio žmones bei vėliau jai tekusią rūsčią tremtinių dalią.


„Aš esu tas žmogus, kuris moka pasidžiaugti kitų laime, ir nesuprantu jaučiančių vien pagiežą ir pavydą“, – tikino visada besišypsanti karteniškė Brigita Stonkutė, netikėtai pakviesta vaidinti spektaklyje „Holivudas“.

„Maniau, kad tokios istorijos nutinka tik amerikietiškuose filmuose“, – juokėsi iš Kartenos kilusi ir Kaune šiuo metu studijuojanti 22-ejų Brigita Stonkutė. Ją, bepilstančią kavą vienoje Kauno kavinių, pastebėjo ir į naują savo projektą – spektaklį „Holivudas“ – pakvietė serialo „Naisių vasara“ scenarijaus autorius Erikas Kundreckas.

„Į savo darbą žiūriu su meile – nenustygstu vietoje, nuolat šypsausi ir su visais bendrauju. Taip susipažinau ir su Eriku. Nė nenutuokiau, kas jis toks – laikiau jį eiliniu klientu, ateinančiu gerti kavos ir kavinėje skiriančiu darbinius susitikimus, kaip daugelis mūsų lankytojų. Pasirodo, visą šį laiką jis stebėjo, kaip dirbu ir bendrauju su žmonėmis, kaip judu, o po poros savaičių tarė – „turiu tau pasiūlymą“, – su šypsena prisiminė mergina.

Iššūkio stovėti vienoje scenoje su patyrusiais aktoriais nepabūgusi Brigita su pasiūlymu sutiko kone iš karto, tik pasitarusi su svarbiausiu žmogumi – mama Ingrida, ir netrukus jau dalyvavo naujojo spektaklio „Holivudas“ repeticijose, o šiuo metu jau gastroliuoja po Lietuvą.

„Niekas iš tiesų nenustebo, kad mane pakvietė vaidinti, – juokėsi B. Stonkutė. – Visi kartojo, kad aš – būtent toks žmogus, kuriam taip ir turėjo nutikti.“


„Mūsų prosenelės negailėdavo nei vilnos, nei medvilnės savo rūbams, kad tik būtų kuo ryškesnės, spalvingesnės. O Šiaurės vakarų žemaičių – palangiškių, kretingiškių, skuodiškių – sijonai, kurių išsyk segėdavo po kelis, visoje Lietuvoje buvo patys raudoniausi“, – tvirtino Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė.


Palangiškis tremtinys Palangos jūros šaulių VI kuopos būrio vadas Petras Neverauskas, savo bendraminčius vis aplankantis ir Kretingoje, su skaitytojais panoro pasidalinti tolimos praeities prisiminimais: tremtyje patirti įvykiai, sakė vyras, negali nugrimzti į nebūtį – apie tai, ką mūsų tautos žmonės patyrė, ką išgyveno toli nuo savo namų, turi sužinoti ir dabartinis jaunimas, ir ateities kartos.


teigė balandžio 13 d. 70-mečio slenkstį peržengęs Valdemaras Povilaitis – to meto aktorius, kai į spektaklius žmonės atsinešdavo savo kėdes, nes perpildytose salėse nelikdavo ant ko atsisėsti, o teatro žmonės Kretingoje buvo tikrosios žvaigždės – atpažįstamos, mylimos ir lepinamos gėlėmis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas