Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sveikata

Valerijonas Kubilius:

- Nesakyčiau, kad žmonės nesimoko. Iš svetimų klaidų mokytis geriau, negu iš savųjų. Pastarosios daug skaudesnės. Konkrečiai nepasakysiu, tačiau gyvenime esu mokęsis iš svetimų klaidų. Iš savųjų taip pat, bet savąsias mes nesąmoningai linkę kartoti.

Vytautas Vaičionis:

- Jei žmogus nesimoko iš savo klaidų, vadinasi, jis galvoja, jog yra teisus. Tačiau klysti linkęs kiekvienas: vargu, ar yra tokių tobulų, kurie neklysta. Svarbiausia yra klausytis patarimų ir juos taikyti gyvenime, o tada ir klaidų mažiau bus.

Raimonda Radavičienė:

- Gebėjimą mokytis iš svetimų klaidų iš dalies nulemia išsilavinimas bei gyvenimo patirtis. Jei žmogus mąstantis, turintis žinių, jis visada stengsis svetimų klaidų nekartoti ir, pamatęs neigiamą pavyzdį, jo stengsis savo gyvenime išvengti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Išbraižyti automobilio šonai, po kiemą lakstančios pagaliais daužomų gėlių galvos, akmenų karas – toks vis dažniau yra šiuolaikinių vaikų žaidimų scenarijus. Yra ir kitoks – prie kompiuterio kiurksantis žaidimų asas, kuriam neįdomus nei kiemas, nei draugai. Pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė pripažįsta: tendencija, kad vaikai nebežaidžia įprastų žaidimų, tikrai yra, mažuosius žaisti reikia mokyti lygiai taip pat, kaip ir skaičiuoti ar skaityti. O štai psichologė Vita Šulskytė sako, kad vaikai kieme eibes, o ne žaidimus pasirenka dėl daugelio priežasčių.


Stasys Dimgaila:

- Per gyvenimą esu „pasigavęs“ tris erkes. Į gydytojus kreipiausi vieną kartą – kai erkė nutrūko ir jos galvutė liko po oda. O šiaip tą nemalonų padarą išsitraukiu pats ar paprašau artimųjų. Bijok nebijojęs – jei erkė užsikrėtusi, bus blogai, - ar pats trauksi, ar gydytojo paprašysi.

Ramunė Grikštaitė:

- Kažkada seniai teko „pasigauti“ erkę. Ištraukiau pirštais. Po to dezinfekavau vandenilio peroksidu. Jei taip nutiktų dabar, kreipčiausi į gydytojus. Per daug nerizikuoju ir po miškus nevaikštau, nes erkių yra padaugėję ir didelė jų dalis yra užsikrėtusios.

Kauno medicinos universiteto infekcinių ligų klinikos vadovės, docentės Auksės Mickienės komentaras:

- Pirmiausia - nepanikuokite. Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukti. Nereikia sukti nei prieš ar pagal laikrodžio rodyklę – svarbu staigus judesys. Negalima erkės ir įkandimo vietos tepti aliejumi. Kartais žmonės galvoja, kad aliejuje uždususią erkę bus lengviau ištraukti. Tačiau tiesa ta, kad oro pritrūkusi erkė išpila skrandžio turinį į kraują ir gali jį užkrėsti. Nereikia išsigąsti, jei ištraukus erkę po oda lieka jos galvutė. Įkandimo vietą dezinfekuokite, o į likusią galvutę žiūrėkite kaip į rakštį – per trumpą laiką ji paprasčiausiai pasišalins. Ištraukus erkę reikia stebėti jos įkandimo vietą. Jei ji daugiau negu 5 cm, parausta, tai gali būti Laimo ligos požymis. Esant tokiam paraudimui, reikia kreiptis į gydytojus. Įprastai skiriamas gydymas antibiotikais, kurie sunaikina bakterijas. Erkinį encefalitą sukelia virusas. Todėl po erkės įkandimo reikia stebėti save 2-4 savaites. Jei per tą laiką prasideda karščiavimas, atsiranda gripo požymiai, jie gali įspėti apie erkinį encefalitą. Pacientas tokiu atveju karščiuoja, jį pykina. Skiriami vaistai nemaloniems simptomams palengvinti, o virusą nugalėti turi pats organizmas. Lietuvoje 0,5-5 proc. erkių yra užkrėstos. Tai nėra didelis skaičius. Yra pagerėjusi diagnostika, žmonės labiau savimi rūpinasi, todėl ir apie ligos atvejus išgirstame dažniau. Tačiau šių vabzdžių tikrai yra padaugėję, lyginant su tuo, kiek jų buvo prieš 20 metų. Tai susiję su klimato atšilimu. Jei dažnai tenka būti gamtoje, miške, nuo erkių geriausia pasiskiepyti. Imunitetas atsiranda per mėnesį. Grįžus iš miško ar vietų, kur gali būti erkių, reikia atidžiai apžiūrėti savo kūną, ypač kirkšnis, pažastis, galvą, persirengti ir išskalbti rūbus, nusimaudyti po dušu.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Per kūno negalią – į širdies kalbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-08-03

„Į neįgalų žmogų turėtume žvelgti ne kaip į nelaimės objektą, o kaip į asmenybę. Jei išgirstume, kiek neįgalus žmogus per fizinius praradimus savyje atrado vertybių, paaiškėtų, kad sveikieji savo mąstymu yra labiau neįgalūs, negu jis“, - akcentavo Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė.


Išorinis blizgesys neužpudruoja dvasinės tuštumos

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-08-03

Vasarą žmonės bene labiausiai susirūpina savo išvaizda – dažnas praleidžia ilgas valandas sporto salėje ar soliariume, kad nejausdamas gėdos dėl savo kūno linijų išdrįstų karštą dieną apsinuoginti viešajame paplūdimyje. Tačiau Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriaus psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis perspėja, kad pernelyg didelis rūpestis išoriniu grožiu gali rodyti žmogaus dvasinę tuštumą, kurią jis į suaugusiųjų gyvenimą atsinešė iš savo vaikystės.


Mokslas neigia mitus apie rapsų medų

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sveikata
  • 2012-08-03

Neretai išgirsi žmones bitininkų klausiant: ar turite liepų, lipčiaus, miško, grikių medaus, ar šiame stiklainyje kartais - ne rapsų medus. Pastarojo pirkti tarsi vengiama – esama nuomonės, kad rapsų medus nenaudingas, be to, gali būti surinktas cheminiais preparatais nupurkštuose laukuose. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai įrodė, kad rapsų medus – ne ką prastesnis už kitų rūšių medų. Šviežiausių žinių apie gydomąsias rapsų ir kitų augalų medaus savybes iš Slovėnijos parsivežė Kretingos rajono bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas.


Metas, kai saulė daro stebuklus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-07-13

„Vasara – tai ugnies, saulės laikas. Valgykime tą šilumą, šviesą, kuri kaupiasi augaluose, ir neskubėkime vasaros gėrybių konservuoti stiklainiuose. Geriau šiais uogų, vaisių, augalų vitaminais „konservuokime“ savo organizmus“,- sakė farmacininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius, kuris nuo šiol patarimais, kaip pasisemti sveikatos iš gamtos, kaskart dalinsis su laikraščio „Pajūrio naujienos“ priedo „Sveikata“ skaitytojais.


Labiausiai pamėgtos salantiškių maudymosi vietos yra Salanto upės sietuva ir užtvankos priėjimai. Nors žmonės ten noriai eina atsigaivinti, jie yra nepatenkinti esama padėtimi. Vieni piktinasi, jog priėjimas prie vandens apaugęs žolėmis, kiti – kad nėra įrengtų šiukšliadėžių ir šiukšlės metamos tiesiog bet kur, treti baiminasi vandens nešvara.


Gydytojų komandą pakeitė vienas šeimos gydytojas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-07-13

Patyrusius Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojus – chirurgą Petrą Navasaitį, vaikų ligų gydytoją Zofiją Juditą Mikelskienę, vidaus ligų gydytojas Oną Liudviką Normanienę bei Vilhelminą Daugėlienę – nuo liepos pakeitė vienas šeimos gydytojas. Pasak įstaigos vadovės Irenos Narmontaitės, ši reforma, nors ir nelengvai įgyvendinta, buvo būtina.


Baimė pasitikrinti - nepagrįsta

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata
  • 2012-07-13

Planuojama, kad rugpjūčio mėnesį, vykdant projektą „ Išsaugokime vyrus“, Kretingos rajone apsilankys mobili diagnostikos laboratorija, kurioje 50 – 75 metų vyrams nemokamai bus atliktas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas