Pajūrio naujienos
Help
2016 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną26°C debesuotumas 48 %
Naktį15°C debesuotumas 98 %
Komentarų topas

(1067) 2016-07-22

Petro Olar nuo spalio gyvena ir kuria Lietuvoje.

Tarptautinio pripažinimo sulaukusių dokumentinių filmų režisieriaus ir operatoriaus, fotografo ir rašytojo ukrainiečio 63 m. Petro Olar pažintis su Lietuva prasidėjo Magadane skaitant čia ištremtų žmonių sąrašuose užfiksuotas pavardes.

Vėliau garsiajai „perestrojkos“ laikų laidai „Vzgliad“ reportažus kūręs televizijos žurnalistas filmavo Sąjūdžio mitingus ir Baltijos kelią. Dabar jis džiaugiasi atradęs Šventąją ir kuria bendrą Ukrainos ir Lietuvos žiniasklaidos projektą „Ukraina+“

Būsimasis kino režisierius, operatorius ir žurnalistas gimė Karpatuose, ant kalnų upės kranto įsikūrusiame kaimelyje Panka. Anskti netekęs tėvo, berniukas jau nuo mažų dienų rūpinosi automobilio katastrofoje neįgalia tapusia motina: dirbdavo kolūkyje, vasaromis – statybose, genėdavo medžius kalnų miškuose, padėjo ir namų ūkyje.

Nuo pat mažumės pamėgęs kiną, jis, dar paauglys, įsiprašė kaimo klube padėti kino mechanikui juostas persukinėti – kad jį veltui į seansus įleistų. Ir atsitiko taip, kad atvažiavo komisija, o mechanikas buvo tokios būklės, kad jį kaipmat iš darbo išmetė. Taip, neturėdamas nė 16 metų, Petro gavo kino mechaniko padėjėjo pažymėjimą ir pradėjo demonstruoti filmus.

„Visą laiką norėjau kurti kino filmus, nes iš pradžių maniau, kad tai ir yra kino mechaniko darbas. Kai paaiškėjo, kad taip tikrai nėra, baigęs mokyklą mėginau tapti kino operatoriumi. Pasirinkti specialybę padėjo puikus mano draugas, šviesaus atminimo Ivanas Mykolaičiukas – didis Ukrainos aktorius, Holivudo lygio. Jis buvo kilęs iš kaimyninio kaimo, ir, žinodamas mano meilę kinui, pakvietė mane į filmo ,,Baltas paukštis su juoda žyme“ filmavimą: padėjau operatoriams, taip pat daug fotografavau, o mano nuotraukas spausdino vietos laikraštis. Bet dukart stojęs Kijeve į šią specialybę taip ir neįstojau. Tad teko eiti tarnauti į armiją. O prieš tarnybą kariuomenėje porą metų dirbau to laikraščio, kuris spausdino mano nuotraukas iš filmavimo aikštelės, fotokorespondentu“, – pirmuosius žingsnius į žurnalistiką prisiminė P. Olar.

Tarnaudamas Lvove įsikūrusiame dalinyje vietos laikraščio fotokorespondentu Petro Olar sugebėjo neakivaizdiniu būdu įstoti į universitetą. Tęsdamas žurnalistikos studijas, P. Olar nepamiršo savo didžiosios meilės – kino, pradėjo pats kurti filmus. Tiesa, mėgėjiškus. 1985 metais, kai, įvertinę jo operatoriaus talentą, Černovcų srities televizijos studijos vadovai pakvietė jį dirbti operatoriumi, jis sukūrė pirmąjį plačiai ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų nuskambėjusį trumpametražį filmą.

Tiesą sakant, filmo kurti P. Olar neplanavo. Prieš gegužės 9-ąją, kai buvusios TSRS respublikose švenčiama pergalė Didžiuoju Tėvynės karu vadintame Antrajame pasauliniame kare, jį pasiuntė į vieną kolūkį filmuoti siužeto apie karo veteranus. Iš tų veteranų ten tebuvęs kolūkio pirmininkas ar jo pavaduotojas, išpūtęs medaliais nusagstytą krūtinę ir dvelkiantis neišsivadėjančiu „gorilkos“ aromatu.


Ar įmanoma įveikti terorizmą?

  • Gat­vės in­ter­viu

Rasa Pranckuvienė:

– Manau, kad terorizmas – šio laikmečio rykštė. O dėl ko vyksta visi karai? Dėl valdžios ir religijos. Taip ir čia. Sunku pasakyti, ką reiktų daryti. Islamo valstybės žmonių kultūra visiškai kitokia negu mūsų, mes jos nepažįstame, nesuprantame. Juk net ir patys musulmonai sako, kad Islamo valstybės kovotojai nėra musulmonai, jie tik prisidengia religija, o iš tikro tėra žvėrys, smurtu siekiantys valdžios.

Gedas Grabys:

– Įmanoma. Reikia sukiršinti juos pačius – užverbuoti ir nuteikti prieš kitus teroristus. Negalima visiškai atmesti galimybės, kad terorizmo išpuolių pasitaikys ir pas mus, nors ir mažai tikėtina. Mes tiesiog per mažai reikšmingi pasaulio kontekste. Kita vertus, nežinosi, kas ir su kokiais ketinimais gali atvykti į Lietuvą.

Andrius Galdikas:

– Galvoju, kad taip. Pirmiausia reiktų imti sekti teroristus pasitelkiant informacines technologijas: mokytis arabų kalbą, versti prieinamą informaciją, šifruoti ją, stebėti. Didžiosios valstybės taip ir elgiasi, bet,matomai, nepakankamai įdėta pastangų, trūksta resursų. Nemanau, kad teroristai yra taip gerai organizuoti, kad galėtų visiškai pasislėpti.

Rasa Perkumienė:

– Man atrodo, kad šis reikalas – palaida bala. Štai važiavau į Vokietiją – visi daro, ką nori. Pravažiavimas labai paprastas: jeigu nori, patranką vežkis, nori – šautuvą. Įleidžia, ką nori, išleidžia – irgi. Per daug turime laisvės, per mažai kontrolės. Teroristų dabar gali būti visur, todėl žmonės bijo važiuoti į užsienį. Aišku, reiktų pasisaugoti, tik nebeaišku, kur yra saugu. Matyt, Lietuvoje kol kas saugiausia.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad 6,3 mln. eurų vertės Kretingos rajono savivaldybės sutartis su statybų bendrove „LitCon“ yra negaliojanti, tad Savivaldybės valdžia turėtų skelbti naują sporto komplekso Kretingoje statybos konkursą, o miesto stadione pradėtą komplekso statybą – stabdyti.


Už valstybinius brandos egzaminus tris šimtukus surinkusį Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientą Džiugą Litviną vienintelį iš Kretingos rajono Valdovų rūmuose vykusioje ceremonijoje pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Sostinės Valdovų rūmuose Premjeras Algirdas Butkevičius bei švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė padėkos raštais ir vardiniais rašikliais apdovanojo po tris ir daugiau šimtukų už valstybinius brandos egzaminus surinkusius gabiausius Lietuvos abiturientus.

Tarp jų buvo ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientas Džiugas Litvinas, kurio 3 valstybiniai egzaminai įvertinti šimtu balų. Nedaug atsiliko Pranciškonų gimnazijos moksleivis Mindaugas Čekanauskas, po 100 balų gavęs už du valstybinius egzaminus.

Geriausiai – anglų kalba

Į geriausiųjų šalies abiturientų pagerbimo ceremoniją Džiugą lydėjo jo mama Eglė Litvinienė bei rajono Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Petravičienė. Kelionei mikroautobusą suteikė Kretingos rajono savivaldybė.

Lietuvos mastu po vieną ar kelis šimtukus surinko 1 tūkst. 404 abiturientai. Po du gavo 252, po tris – 76, po keturis – 13 , o 3 pelnė 5 šimtukus.

Anot Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Tranizienės, mūsų rajone šiemet šimtukų užderėjo tiek pat, kaip ir pernai –19. Geriausiai abiturientams sekėsi anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Mūsų rajone jį laikė 330 jaunuolių. Po šimtą balų gavo 10 gimnazistų, tarp jų – Eglė Dirmeitytė, Monika Srėbaliūtė, Evelina Menčinskaitė, Kristijonas Valančius, Saulius Vyšniauskas, Konradas Žygus iš Pranciškonų gimnazijos, Augustė Baublytė, Akvilė Stankutė ir D. Litvinas iš Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Rytis Liaučys iš Salantų gimnazijų.

Tačiau 14 abiturientų šis egzaminas buvo nesėkmingas: neišlaikė 7 Kretingos technologijos ir verslo mokyklos absolventai, 4 Jurgio Pabrėžos universitetinės, 2 Salantų ir 1 Pranciškonų gimnazijos mokinys.


Teismai apgynė darbininką

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Teisėtvarka

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija atmetė inžinieriaus-statybininko Virginijaus Mažučio ir bendrovės „Kretingos vandenys“ apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžio: Basanavičiaus g. atliekant kasimo darbus žemių prispaustam ir stipriai sužalotam darbininkui Vytautui Jonaičiui bendrovė vis dėlto turės sumokėti 14 tūkst. Eur žalos atlyginimo, o V. Mažutis – per 2 tūkst. Eur nukentėjusiojo advokato pagalbai. Be to, V. Mažučiui dar skirta ir 38 MGL dydžio bauda.


Medinis daktaras nuvirto pats?

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Teisėtvarka

Po savaitgalio į darbą susirinkę Kretingos pirminės sveikatos priežiūros darbuotojai išvydo, ko nesitikėję – ilgus metus aplinką puošusi ir praeivius džiuginusi medinė skulptūra, vaizduojanti gydytoją, buvo be gailesčio išrauta ir nuversta.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

Užregistruotas Kretingos centre, Rotušės a., esančios „Iki“ parduotuvės vadovės pranešimas apie tai, kad, peržiūrėjus apsaugos kamerų vaizdo įrašą, pastebėta, jog liepos 14 d. buvo pagrobta momentinių loterijos bilietų, kurių bendra vertė 409 Eur.

Įvykio aplinkybės tikslinamos.

---

Užregistruoti 2 smurto artimoje aplinkoje atvejai.

Liepos 18 d. apie 17.30 val. Vydmantų kaime neblaivus sūnus smurtavo prieš motiną. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Liepos 19-ąją apie 22. 30 val. Baublių kaime prieš sutuoktinę smurtavo vyras. Jis buvo neblaivus – nustatytos 1,38 prom. Smurtautojas sulaikytas.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Lietuvos sporto universiteto (LSU) III kurso studentė 20-metė kretingiškė Kornelija Norvilaitė su šios mokymo įstaigos rankinio komanda, treniruojama Antano Skarbaliaus, tapo Universiados 2016 – pasaulinių studentų varžybų – vicečempione.


Grybus miškininkai paliko augti dėl grožio. Nuotr. – miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Tomas Norvaišas.

Kretingos miškų urėdijos teritoriją papuošė pati gamta – po čia augančia liepa išdygo visa šeimyna grybų – baravykų paąžuolių.

Urėdijos darbuotojai suskaičiavo, jog jų – 11, ir kol kas grybų nepjovė – paliko augti, kad jie kurį laiką dar džiugintų akį, be to, juos palikus, yra tikimybė, jog toje pačioje vietoje grybai išdygs ir kitąmet.

Kokiu būdu grybų atsirado mieste, miškininkai nespėliojo: greičiausiai po liepa susidarė tinkamos sąlygos grybams augti, ir tiek. Šie grybai nėra reti, jie mėgsta lapuočių, ypač liepų, ąžuolų, draugiją, o tokių medžių būtent ir auga Kretingos miškų urėdijos teritorijoje.

Baravykai paąžuoliai – valgomi grybai, tačiau jie – ne tokie vertingi, tarkim, kaip tikriniai baravykai. Mikologų perspėjimu, paąžuolius maistui reikia labai kruopščiai paruošti, juos valgant nevartoti alkoholio.

Ar urėdijos teritorijoje išdygę grybai pranašauja grybingą sezoną?

„Grybams metai kol kas geri – grybų yra“, – teigė Kretingos miškų urėdijos atstovė Gražina Banienė.

„P. n.“ informacija


Telšių bendrovė „Žemaitijos keliai“ pradėjo valstybiniame kelyje Klaipėda–Triušiai–Kretinga esančio tilto per Akmenos upę rekonstrukciją.


Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje gyvenimas net vasarą virte verda. Ir ne tik todėl, kad čia triūsia statybininkai. Dešimčiai dienų po mokyklos stogu įsikūrė kultūros centro „Slėnis“ stovykla, kurios metu 71 mergina iš Ispanijos bei dvi meksikietės kartu su 12 lietuvaičių moko ir mokosi savanorystės.


Aplodismentai Ramunei ir jos saksofonui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
Scenos baimės Ramunė neturi, tačiau jaudulį ir nerimą, kaip koncertas pavyks, jaučia visada.

Sėkmingai baigusi Malmės (Švedija) muzikos akademiją, į Kretingą sugrįžo diplomuota saksofonininkė Ramunė Jašinskaitė.

Kurti – įdomiau

Tačiau gimtinėje per ilgai užsibūti muzikė neketina – įsikurs šalia esančiame gilias džiazo tradicijas turinčiame uostamiestyje, o kada nors galbūt ir sostinėje, kur taip pat nemažai bičiulių turi iš anksčiau.

Merginos planuose – daugybė tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauti kviesis senus pažįstamus iš Lietuvos, taip pat naujus draugus iš Skandinavijos šalių.

„Man labai patinka ką nors sugalvoti naujo, kurti kompozicijas. Taip realizuoju save. Be to, esu iš tų menininkų, kurie visada groja tik savo sukurtus kūrinius, o ne tradicinius“, – atviravo R. Jašinskaitė.

O ar daug laiko per dieną muzikei tenka praleisti prie natų ir mėgstamo instrumento? Pasirodo, – ne. Ji dirba, kada nori, ir tiek, kiek nori.

„Būna dienų, kai negroju ir nerašau. Niekada nebaudžiu savęs. Juk mokytis, tobulėti galima lankantis ir kitų menininkų koncertuose, skaitant įdomią filosofinę literatūrą, semiantis įkvėpimo gamtoje“, – taip į šį klausimą atsakė Ramunė.

Anot pašnekovės, šiuo metu jos muzikoje gausu improvizacijos, ji – įkvėpta skandinaviškojo džiazo stiliaus, kuris nuo amerikietiškojo skiriasi skambesiu, yra melodingesnis, labiau minimalistinis, sudėtingesnio ritmo.

Didelės scenos baimės Ramunė niekada nejautė, bet lengvą jaudulį ir nerimą, kaip pasiseks, – visada.

„Užlipus ant scenos, per pirmąsias kelias minutes mano pareiga akimis nuskenuoti publiką ir suprasti, kokia ji, ko jai reikia, ko čia susirinko. Būna koncertų, kai reikia kalbėti, bendrauti. O kartais publikai malonu vien tik klausytis muzikos“, – sakė ji.

Bene nuoširdžiausia Ramunės kritikė ir vertintoja – mama, kurios gyvenimas taip pat susietas su muzika. Birutė Jašinskienė dabar yra Darbėnų gimnazijos muzikos mokytoja.

„Kiekvienas, kad ir menkas, mano pasiekimas, mamą džiugina“, – šypsojosi pašnekovė.


Norisi tikėti, jog kretingiškiams yra žinomi, o galbūt ir kai kurių šeimų nuotraukų albumuose tebesaugomi pranciškonų spaustuvėje leisti tarpukario atvirukai su Kretingos vaizdais, įdomios, grafiniais piešiniais ir užrašais apipavidalintos, fotografuotinės Kretingos panoramų vinjetės bei atvirlaiškiai. Atsirastų ir tokių, kurių namuose tikriausiai saugomi ir pranciškonų leisti žurnaliukai „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Pranciškonų pasaulis“, gausiai iliustruoti nuotraukomis, tačiau beveik visur kukliai nutylėta fotografo pavardė.


Užkietėjusi keliautoja jaukinasi Australiją

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingiškė Viktorija Bočkutė per 25 savo gyvenimo metus jau spėjo pagyventi Portugalijoje, Amerikoje bei Turkijoje, o šiuo metu savo naujais namais vadina tolimąją Australiją.


Po šimtmečio į gimtinę sugrįžo darbais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Darbėnų gimnazijos bibliotekoje surengta iš šio krašto kilusios visuomenės veikėjos – atvirukų leidėjos ir pirmojo knygyno Kaune įkūrėjos – Onos Vitkauskytės spaudinių paroda. Anot bibliotekos vedėjos Ambrozinos Burbienės, ši unikali, suvienytomis daugelio žmonių pastangomis į Darbėnus atkeliavusi paroda veiks ligi rudens, kol į gimnaziją sugrįš mokiniai.


Ciklą renginių „Gimtinė – mano uostas“ savosios gyvenvietės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 450 m. jubiliejui paskyrė Kurmaičių kaimo bendruomenė. Šią sukaktį, galima sakyti, visiems laikams įamžins paminklinė lenta, kurią kurmaitiškių fundatorių verslininkų Jūratės, Prano ir Vaido Varkojų rūpesčiu jos sumanytojai pritvirtino prie Akmenos upės pakrantėje stūksančių galingų akmenų.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas