Pajūrio naujienos
Help
2017 Sausis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 13 %
Naktį1°C debesuotumas 96 %
Apklausa

Ar sutiktumėte, kad A. Dirvelės vardu būtų pavadinta Vilniaus, o ne Kanklių g.?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1118) 2017-01-20

Pagarbą matuoja ne gatvės didumu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vilniaus gatvės pavadinimu įprasminta žemaičių ir lietuvių bendra kova už savo laisvę bei Lietuvos nepriklausomybę.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio vadovaujama komisija gatvių, pastatų ir kitų objektų pavadinimams suteikti rajono tarybai siūlys kunigo vienuolio Augustino Dirvelės vardu pavadinti Kretingos miesto Kanklių gatvę. Ši „Pajūrio naujienose“ pasirodžiusi informacija tam tikrų minčių sukėlė neabejingiems kretingiškiams.

Sprendimo nekeis

Kai kurių gyventojų manymu, kur kas tikslingiau šiuo vardu pavadinti centrinę Kretingos miesto Vilniaus gatvę, juolab kad greitu laiku ji bus rekonstruojama, pagražės. Esą Kanklių gatvė – per maža tokiai garbingai asmenybei įamžinti. Be to, sostinės vardo gatvių galima aptikti kiekviename Lietuvos mieste, o Augustino Dirvelės gatvė Kretingoje būtų galbūt vienintelė, išskirtinė. Simboliška, kad joje yra ir jo paties įsteigti šv. Antano rūmai.

Tačiau, P. Černeckio žodžiais, balsų dauguma priimto komisijos sprendimo keisti netikslinga.

„Tai įneštų sumaišties: Vilniaus gatvėje yra ne tik daug gyvenamųjų namų, bet ir įstaigų bei verslo įmonių.

Pakeitus gatvės pavadinimą, įmonių vadovai liktų nepatenkinti, juk dabartiniai rekvizitai naudojami sutartyse bei įvairiuose kituose dokumentuose, reklamose“, – kalbėjo P. Černeckis.

Tokios pat nuomonės – ir Vilniaus g. esančio Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

„Ir daugiau būdų galima atrasti iškiliai asmenybei įamžinti. Pavyzdžiui, prie Šv. Antano rūmų, prie lurdo, Pranciškonų gimnazijos galėtų atsirasti lentelės su informacija apie šių objektų iniciatorių ir įkūrėją“, – svarstė ji.

Kretingos katalikų parapijos klebonui Antanui Blužui Kanklių gatvę pavadinti Augustino Dirvelės vardu – taip pat priimtinas variantas. Klebono įsitikinimu, garsusis vienuolis šia jaukia gatvele tikrai yra žingsniavęs ne kartą.


Aldona Petrauskienė:

– Į Kretingą tik retkarčiais atvažiuoju, gyvenu Baubliuose. O ten, kaip kaime, situacija pakenčiama. Kiek nuvalo, kiek ne – susiminam patys. Štai ir šiandien į griovį nuvažiavome posūkyje – toks slidus kelias. Gerai, kad turėjau pažįstamo traktorininko numerį. Rajono keliams išties reikėtų skirti daugiau dėmesio. Kur asfaltas – viskas tvarkoje, bet tas žvyruotas ratas – Žutautai, Budriai, Nausodis – problemiškas. Važiuojame ir bijome Minijoje atsidurti.

Mantas Gricius:

– Kretinga prižiūrima pakankamai gerai – nors nesu vietinis, bet kiek lankausi, viskas atrodo puikiai. Aš nuo Darbėnų – ten taip pat tvarkosi, kaip gali. Reiktų kelius atsakingiau valyti – susidaro toks įspūdis, kad techniką labiau saugo negu kelią valo. Sniego pas mus daug nebuvo, posūkiai buvo pabarstyti. Visada norisi geriau, bet didelės bėdos nematau.

Danutė Karnauskienė:

– Mano nuomone, Kretinga gerai prižiūrima. Gal didesnė problema – šaligatviai prie privačių namų, kuriuos patys gyventojai ir turėtų nusivalyti, bet dažnai atsitinka, kad to taip ir nepadaro. Miesto viešosios erdvės, šaligatviai geriau tvarkomi. Gyvenu Baubliuose, o ten slidu – kaimas vis dėlto lieka paskutinėje vietoje. Atrodo, rūpinasi ir seniūnas, ir seniūnaitė, bet gal visko nesuspėja nuvalyti, be to – visiems neįtiksi.

Janina Donauskienė:

– Ką čia skųsiesi – viskas gerai. Kaip suspėja žmonės, taip ir nuvalo šaligatvius. Kažkokių stebuklų ir nesitikiu, juk nepulsi valyti sniego kaskart, vos kelioms snaigėms iškritus. Kai tokios žiemos pas mus, nėra ko dejuoti. Didesnė problema ir baimė dabar, kai viskas pasidengė ledu. Bet iš kitos pusės – nėra reikalo vyresniems žmonėms tokiu oru daug vaikščioti.

Kalbino Viktorija PUIDOKĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius ragina gyventojus iki šių metų sausio 31 dienos pašalinti jiems priklausančias neeksploatuojamas, paliktas be priežiūros transporto priemones iš bendrojo naudojimo vietų: daugiabučių namų kiemų, gatvių kelkraščių ir kt.

Gyventojai, ignoravę šį geranorišką paraginimą, sulauks rašytinių perspėjimų, kuriuose bus nurodytas konkretus terminas, per kurį neeksploatuojama transporto priemonė privalės būti pašalinta.

Jei ir po nustatyto termino transporto priemonė toliau stovės bendro naudojimo teritorijoje – grės administracinė atsakomybė: 70 – 300 eurų bauda, galimas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Tikimasi, kad sustiprinta neeksploatuojamų transporto priemonių kontrolė atneš teigiamų permainų – daugiabučių kiemai ir gatvės bus mažiau užgriozdinti.

---

Gyventojai apie neeksploatuojamas transporto priemones, stovinčias bendro naudojimo teritorijose prašomi pranešti Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui el. paštu viesojitvarka@kretinga.lt, paštu Savanorių g. 29a, Kretinga arba telefonu 8 650 65553, (8 445) 55163.

„P. n.“ informacija


Prasidėjus naujiems metams, įsigaliojo ir vaikų priėmimo į Kretingos rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pasikeitimai, kuriuos Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino pernai spalį.


Tradiciškai per Tris Karalius, vis kitame šalies mieste surengiant respublikinę konkursinę liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ vainikavimo iškilmę, pagerbiami labiausiai Lietuvos liaudies kultūrai nusipelnę kūrėjai. Pernai ši pagerbimo ceremonija buvo surengta Kretingoje, o šių metų pradžioje – Jonavos mieste.


Jau nuo kitų metų sausio 1 dienos Kretingos, Plungės ir Skuodo rajonų bei Palangos miesto apylinkės teismai taps Plungės rajono apylinkės teismo padaliniais ir bus pavadinti teismo rūmais. Taip bus įgyvendinta reforma, kurios vienas tikslų – optimizuoti teismų administravimo išlaidas. Visgi Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis viliasi, kad pavyks rasti išeitį ir išsaugoti šiuo metu teisme dirbančius specialistus.


Kretingos rajonas užima trečią vietą pagal saugumą visoje respublikoje – tokia džiuginanti žinia buvo paskelbta vakar, per Kretingos rajono policijos komisariato veiklos už 2016 metus ataskaitos pristatymą visuomenei. Visgi praėjusiais metais esmines permainas išgyvenę ir prie naujo darbo režimo perėję policijos pareigūnai dabartiniu didžiausiu iššūkiu įvardija smurto artimoje aplinkoje stabdymą ir didesnę eismo kontrolę.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

Užregistruotas kretingiškio (gim. 1990 m.) pareiškimas, kad 2017 metų sausio 6 dieną, apie 10.30 val., vykstant iš Klaipėdos į Švediją keltu į Karlshamną iš striukės kišenės buvo pavogtas telefonas SONY XPERIA Z2, pirktas 2015 metų kovo 5 dieną ir kurio vertė – 460 eurų.

KRETINGOS RAJONE.

KARTENOJE. Užregistruotas karteniškio (gim. 1994 m.) pareiškimas, kad 2017 metų sausio 14 dieną, apie 6 val. Kartenos miestelyje esančioje Jonučio sodyboje neaiškiomis aplinkybėmis po išgertuvių pasigedo savo auksinės spalvos telefono SONY XPERIA XA. Padaryta žala – 240 eurų.

SALANTUOSE. Gautas salantiškės (gim. 1958 m.) pareiškimas apie tai, kad 2017 metų sausio 7 dieną, apie 22.30 val., agresyviu elgesiu baugindami bei demonstruodami nepagarbą aplinkai iš matymo pažįstami jaunuoliai kojomis spardė buto duris ir išlaužė durų spyną. Padaryta 100 eurų žala.

KLUONALIŲ k. Užregistruotas kretingiškio (gim. 1959 m.) pareiškimas, kad iš aptvertos ir užrakintos namų valdos, esančios Taikos g., Kluonalių k., iš pavėsinės pavogtas muzikinis centras PANASONIC ir 10 vnt. plastikinių kėdžių. Padaryta žala – 130 eurų.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ


Šiemet, prieš tradicinius Šv. Antano atlaidus, kretingiškiai išvys naują Kretingos brolių pranciškonų bei muziejininkų pastangomis rengiamą knygą, skirtą Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios jubiliejui. Ją taip ir ketinama pavadinti „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400“.


Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Antanas Vinkus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininku buvo išrinktas vienbalsiai.

Naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininku nuo Seimo išrinktas parlamentaras Antanas Vinkus.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys A. Vinkus buvo išrinktas vienbalsiai. Jo pavaduotoju nuo Seimo tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas. Pagal komisijos nuostatus, komisija turi du pirmininkus ir pavaduotojus, kitą pirmininką ir pavaduotoją bendru sutarimu renka JAV lietuvių bendruomenės tarybos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos išrinkti atstovai. Jų sprendimu, komisijos pirmininkas yra Rimvydas Baltaduonis, jo pavaduotojas – Henrikas Antanaitis.

Išrinktus komisijos pirmininkus ir pavaduotojus dar turės patvirtinti Seimas. Komisijoje dirbs dešimt Seimo narių ir dešimt PLB atstovų. PLB pirmininkė Dalia Henke portale „Pasaulio lietuvis“ tvirtino, jog ši komisija lig šiol buvo tiesioginis Seimo tiltas su beveik milijonu visame pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių. Ji išreiškė viltį, kad jau ne vienerius metus vykstantis abipusiai naudingas bendradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas.

Iš PLB gaunama tiesioginė informacija Seimui suteikia papildomų galių darant įtaką Vyriausybės veiklai, padeda geriau suprasti emigravusių lietuvių lūkesčius. Komisijoje svarstomi ir kiti Lietuvos valstybei svarbūs klausimai.

„P. n.“ informacija


Ne per seniausiai vienos grupės sienas persidažęs „Pasagėlės“ darželis Vydmantuose šiandien džiaugiasi ir besibaigiančiu sanitarinių mazgų remontu. Renovacija reikalinga ne tik šiai ikimokyklinio ugdymo įstaigai, bet ir Salantų darželiui „Rasa“, Kretingos darželiams „Voveraitė“, „Žilvitis“, „Eglutė“, „Pasaka“ bei Marijos Tiškevičiūtės mokyklai.


Pastarųjų dienų krituliai ir gerokai aptirpęs sniegas už gatvių priežiūrą atsakingos bendrovės „Kretingos komunalininkas“ rūpesčių beveik nesumažino.


Kolekcionuoja ginklus – neria į istorijos gelmes

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Laikydamas 1864 m. Anglijoje pagamintą šautuvą, kolekcininkas Alvydas Kačinauskis juokėsi, kad ginkluotis žmonija pradėjo nuo Adomo ir Ievos laikų, kai užgimė neapykanta, – kuokos ir vėzdai šalto ginklo užuomazgos.

Nacionalinės senovinių ginklų kolekcininkų asociacijos įkūrėjas ir jos vadovas 56-erių palangiškis Alvydas Kačinauskis jau keturis dešimtmečius domisi įvairių šalių bei epochų šaltaisiais ginklais – kardais ir durklais. O išvien ir jų istorija – kokioje šalyje pagamintas, kam priklausė, kokios buvo įvairių laikmečių karybos tendencijos.

Kardas mena Bonaparto laikus

Kilnodamas įsigytus kardus bei durklus, A. Kačinauskis galėjo apie kiekvieną iš jų žerti žinias lyg iš gausybės rago. Trečiojo reicho paradinis policininko ilgasis durklas. Vermachto karininko vardinis ginklas, su tokiais pat inicialais ant makšties. Paradinis I pasaulinio karo vokiečių karininko kardas su paauksuota rankena – liūto galva. 1900-aisiais pagamintas šveicarų kardas, puoštas raudonu kutu.

Dauguma palangiškio sukauptų ginklų datuojami XIX a. pabaiga – XX a. pradžia, – jie buvo naudoti Europoje. Į kolekciją pakliuvo ir argentinietiškas, bet pagamintas Vokietijoje. Mat, pašnekovo žodžiais, stambiausia Europoje ginklų gamintoja ir buvo Vokietija, o šaunamųjų ginklų – Belgija ir Čekija.

Patys brangiausi tarp ES šalių kolekcininkų, tvirtino pašnekovas, yra prūsiški, Napoleono Bonaparto laikų bei carinės Rusijos laikotarpio ginklai. „Prūsai mėgo kariauti ir ginklus gamino milijonais. Sukurti modeliai buvo slepiami, jų teisės – saugomos. Tai buvo ištisas mokslas, nes ginklų paskirtis – skirtinga: tiksliai apskaičiuota mušamoji, duriamoji, kertamoji jėga“, – pasakojo kolekcininkas. „Kai kurie šautuvų durklai po I pasaulinio karo buvo pripažinti antihumaniškais, nes jais išdraskytos žaizdos negydavo“, – vartydamas šveicarišką keturbriaunį durklą, patikino palangiškis.

Išskirtinis A. Kačinauskio kolekcijoje yra Bonaparto laikus menantis kardas, pagamintas 1882 m. „Napoleonui pralaimėjus, rusai paėmė daug trofėjų ir nukopijavo. Dar yra to paties modelio švediškos ir norvegiškos kopijos. Ir jeigu kolekcininkas turi jas visas, jo kolekcija yra labai vertinama“, – atviravo pašnekovas.


Prieš Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas visuomenei pristatys naujai išleistą savo knygą „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“. Medžiagą knygai, kurioje apžvelgiamas kretingiškių laisvės kelias ir indėlis į Nepriklausomybę, 56-erių muziejininkas rinko kone du dešimtmečius.


Paauglystės pomėgį pavertė profesija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingiškis 31-erių Andrius Kaubrys kelerius metus praleido užsienyje – Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pastarojoje šalyje išmoko kurti kompiuterines architektūros vizualizacijas ir, grįžęs į Lietuvą, savarankiškai ėmėsi šio verslo.


Ana Frank mokykloje Amsterdame 1940.

Vokietijos žydų mergaitė Ana Frank (1929–1945), kurios dienoraštį skaitė daugybė žmonių visame pasaulyje, – viena iš 6 milijonų žydų – nacizmo aukų, o jos dienoraštis, išverstas į 70 pasaulio kalbų, – iškalbingas Holokausto liudijimas, tapęs vienu skaitomiausių to laikotarpio dokumentų.

A. Frank, gyvenusi Vokietijoje, kartu su savo šeima, 1933 metais Adolfo Hitlerio vadovaujamiems naciams atėjus į valdžią, pasitraukė į Olandiją. O 1940 metais Vokietijai ją okupavus ir iškilus grėsmei būti suimtiems ir išvežtiems į mirties stovyklą, 1942 metais Frankų šeima pasislėpė Amsterdamo mieste, slėptuvėje, įrengtoje viename iš namų, kur buvo įsikūrusi šeimos galvos Oto Franko prekybos įmonė. Ana slėptuvėje daugiau negu 2 metus rašė dienoraštį, kol 1944 metų rugpjūtį slėptuvė buvo surasta ir visi jos gyventojai išvežti į koncentracijos stovyklas. Ten išgyventi pavyko tik O. Frankui, kai jo žmona ir dvi dukros 1945 metais mirė nuo bado ir ligų. Šiandien Amsterdame įsikūręs A. Frank muziejus yra vienas žinomiausių ir lankomiausių visoje Olandijoje.

Lietuva turi savo dar neatrastą A. Frank – Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivę darbėniškę Esterą Kverelytę, taip pat rašiusią ir po savo žūties palikusią nebaigtą dienoraštį. Tik skirtingai nuo A. Frank, jai likimas leido jį rašyti tik kelis nacių okupacijos mėnesius. Kas ji, E. Kverelytė – svajinga poetiškos sielos mergaitė, kurios vienintelė kaltė buvo tai, kad į šį pasaulį ji atėjo žydų šeimoje. Darbėnai – vienas iš daugelio nedidelių Lietuvos miestelių, kuriuose nuo seno gyvenę žydai sudarė nemažą gyventojų dalį. Čia 1924 ar 1925 metais Batios (1904–1941) ir Jošua (1898–1941) Kverelių šeimoje ir gimė jų pirmagimė dukra, pavadinta Esteros vardu. Jos tėvai vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę, buvo vieni iš turtingesnių Darbėnų miestelio žydų. Estera, baigusi Darbėnų pradžios mokyklą, toliau mokslo siekė Kretingoje, kur 1939 metų rudenį nacistinei Vokietijai nuo Lietuvos atplėšus Klaipėdos kraštą, Šv. Antano rūmuose atvėrė duris Pranciškonų gimnazijos mergaičių I, II ir III klasės, kuriose mokėsi apie 100 iš Klaipėdos krašto pasitraukusiųjų bei Kretingos ir jos apylinkių mergaičių.


  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Seniūnijose

Savivaldybėje pats 2017 metų biudžeto planavimo įkarštis. Pirmąkart biudžeto asignavimai seniūnijoms planuojami taikant naujus kriterijus ir koeficientus, pagal kuriuos daugiau negu lig šiolei lėšų veiklai gautų Žalgirio, Imbarės ir Kretingos (kaimiškoji) seniūnijos, mažiau – Kūlupėnų, Darbėnų.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas