Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Lazdininkų kaimas – viena seniausių Vakarų Lietuvos gyvenviečių – šiemet švenčia 760 metų jubiliejų. Šventinio renginio metu kaimo gyventojai prisiminė senąsias šaknis, gyvenvietės istoriją, duris atvėrė Lazdininkų bendruomenės namai.

Ūkininkavimas – pagrindinis verslas

„Kaimas, kuriame gyventa jau daugiau negu prieš 2000 metų, – žalių miškų apsupty“, - taip Lazdininkus pristatė Darbėnų seniūnijos seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė. Pirmą kartą gyvenvietės pavadinimas – Lazdinė – rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m., o dabartinis kaimas susiformavo po Valakų reformos – XVI a. pab.

Jubiliejinės Lazdininkų kaimo šventės metu duris atvėrė bendruomenės namai.

Nuo seno, anot Lazdininkų bendruomenės pirmininkės Vandos Šimkuvienės, kaimas buvo žemdirbių, ūkininkų kraštas. Lazdininkų gyvenvietė laikui bėgant tobulėjo, keitėsi, tačiau savo būdu, dvasia nelabai pakito – ūkininkavimas ir dabar yra pagrindinis gyventojų verslas. Nors per kaimą, esantį netoli uosto, ėjo ir prekybos keliai, tačiau žemės Lazdininkų gyventojai neišsižadėjo. „Ir dabar daugelis vasaros sezono metu išvažiuoja prekiauti į Palangą, Kretingą, bet sugrįžta į savo gimtuosius namus“, - teigė V. Šimkuvienė, pridūrusi, kad ūkininkaujama tiek mažuose, tiek dideliuose žemės plotuose.

Prieš beveik 300 metų kaime gyveno 34 šeimos, o dabar įsikūrusi 141 sodyba. Nuo seno Lazdininkuose dominavo Galdikų pavardė.

Iš Lazdininkų kilę nemažai ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje žinomų žmonių. Tai – partizanas, nuo 1950 m. Kardo rinktinės vadas Juozapas Katkus, žinomas slapyvardžiais Anužis Jonas, Mikifora, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas Domas Grabys, vienuolis salezietis Petras Perkumas, kunigas, filosofijos mokslų daktaras ir pedagogas Jurgis Galdikas bei kiti.

Stiprybė – bendruomeniškume

Jubiliejinė kaimo šventė, kurią suorganizavo Lazdininkų bendruomenė ir Kretingos kultūros centro Lazdininkų skyrius, vadovaujamas Raimondo Grabio, prasidėjo šv. Mišiomis. „Koplyčia pastatyta prieš trejus metus. Nuo tada ir kaimo šventės prasideda šv. Mišių liturgija. Koplyčia nepriklauso Bažnyčios turtams, ji – mūsų bendruomenės nuosavybė. Iš pradžių nesitikėjau, kad ji bus tokia reikalinga, bet, pasirodo, religinių paslaugų mūsų kaimo gyventojams reikia – koplyčioje tuokiamasi, krikštijami vaikai“, - teigė V. Šimkuvienė.

Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas (antras iš dešinės) džiaugėsi Lazdininkų gyventojų iniciatyvumu ir bendruomeniškumu.

Šventės metu po užbaigto renovacijos projekto gyventojams pristatytos naujos bendruomenės namų patalpos, įkurtos kartu su kultūros namais. Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas ir bendruomenės pirmininkė V. Šimkuvienė perkirpo juostą, simbolizuojančią jų atidarymą. Vienoje iš keturių bendruomenės reikmėms suremontuotų patalpų skirta erdvė ir jaunimui, kur šaltus žiemos vakarus jie galės leisti treniruodamiesi – jau dabar dalis treniruoklių nupirkta iš bendruomenės lėšų, dalis atnešta paties jaunimo.

Naujų bendruomenės namų atidarymo proga surengta ir vietinių gyventojų darbų paroda. Tapyti ir spalvotais pieštukais piešti paveikslai, molinukai, iš laikraščių, vytelių pinti krepšiai, iš popieriaus lankstyti pingvinai, gulbės, specialia technika išgražinti stikliniai buteliai, spalvomis atgiję akmenukai – tai Daros Grabienės, Stanislavos Galdikienės, Ritos Galdikaitės, Rimos Dobravolskienės, Janinos Bružienės ir Jono Ruzgailos darbai.

Savo tėviškės, gimtųjų namų iš Briuselio aplankyti grįžo Živilė Paburskytė-Stasiūnienė. „Keliskart per metus grįžtu aplankyti širdžiai artimo kaimo – čia gimiau, užaugau, čia gyvena mano tėvai, visi savi, pažįstami. Sugrįžti visuomet smagu. Ir dabar, lankantis buvusios mokyklos patalpose, užplūsta smagūs prisiminimai. Savo sūnui sakau, kad tokios nuostabios mokyklos daugiau niekas neturės – didžiuojuosi, kad čia mokiausi. Pamenu, kaip per pertraukas mokytojos skubėdavo į namus pašerti gyvulių, o mums, mokiniams, liepdavo tuo metu sniego tvirtovę pastatyti, kur vykdavo sniego karas. Trečiokai prižiūrėdavo, padėdavo pirmokams – bendruomeniškumas buvo skiepijamas nuo pat pradinių klasių“, - teigė moteris, linkėdama savo gimtajam kaimui ir toliau išlikti tokiam bendruomeniškam, pritraukti vis daugiau jaunų šeimų.

V. Šimkuvienės teigimu, vienas pagrindinių šventės tikslų ir buvo susipažinti su naujomis į kaimą gyventi atsikrausčiusiomis šeimomis, kurių – 11.

„Kai kurie grįžta į savo tėvų, senelių namus, kiti statosi naujai. Vieni sugrįžta čia laikinai pailsėti, treti atvažiuoja su nuostata, kad liks visam gyventi“, - džiaugdamasi gražiai tvarkomomis naujakurių sodybomis teigė V. Šimkuvienė. Naujiesiems gyventojams įteikti kepaliukai tikros žemaitiškos duonos, - kad, anot bendruomenės pirmininkės, užgautų širdį ir naujakuriams norėtųsi visuomet čia pasilikti, dirbti žemę.

Seniūnas E. Stalmokas džiaugėsi Lazdininkų kaimo iniciatyvumu: „Jūs – vieni pirmųjų, kurie įkūrėte bendruomenę, ėmėtės ryžtingų darbų – atstatėte koplyčią, įsirengėte bendruomenės namus. Jūsų visų dėka Lazdininkai tampa jaukiu, gražiu kaimu, tad norėčiau palinkėti, kad visuomet čia užsukti būtų malonu, o pro šalį važiuojant norėtųsi sustoti ir pažiūrėti, kaip jūs gyvenate“. Mero J. Mažeikos Padėkos įteiktos žmonėms, kurie, anot jo, sutelkia kaimo gyventojus: Virginijai Reinikytei, Aurelijui Grigalauskui, Bronislavai Bendikienei, Kazimierui Narmontui ir šeimai, apie kurią sukasi visi maži ir dideli darbai, – Vandai ir Albinui Šimkams. Kaimo gyventojai tvirtina, kad ši šeima žino tiek visas kaimo gyventojų problemas, tiek džiaugsmus.

„Jūs jaučiate meilę vienas kitam. Tik reikia tikėti saule, Dievu ir puošt savo žemę“, - žemaitiškai į lazdininkiečius kreipėsi ir Savivaldybės tarybos narė Jūratė Laučiūtė.

Susirinkusiems šventinę, kaimiška dvasia alsuojančią nuotaiką dovanojo saviveiklininkai.

Lazdininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Šimkuvienė pasidžiaugė, kad gyventi į kaimą atsikraustė 11 naujų šeimų, sugrįžusių į tėvų žemes ar įsikūrusių naujai: Auksė ir Artūras Reinikiai, Zita ir Ringys Kirveliai, Gitana ir Robertas Žiliai, Rūta ir Darius Lukošiai, Sigita ir Antanas Grabiai, Liolė ir Edmundas Simonavičiai, Diana ir Artūras Šimkai, Malda ir Alfonsas Ruigiai, Regina ir Šoto Manvilovai, Laura ir Marius Palivonai, Vida Žitkevičienė.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ

Korespondentė-mokinė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas