Nyksta protėvių kultūros palikimas

Atsidūrus atokiame Barzdžių Medsėdžių kaime lyg iš amžių glūdumos išnyra vienkiemis, į kurį įvažiavus patenkama į gerokai senesnę, negu rašytojos Julijos Žemaitės kūriniuose pavaizduotą aplinką. Archajiška šiaudais dengta troba vienu galu jau smenga į žemę, - žvilgsnis sustingsta, pamačius ant prieangio išpjaustinėtą datą – 1643 m.

Šioje autentiškoje troboje užaugo keletas Kripų giminės kartų: penki Arvydo Žylės vaikai, - ko gero, – paskutinioji karta.

Tebegyvena Kripų palikuonė

Vaizdas užtraukia amą – nejaugi tai gali būti seniausia Lietuvos kaime išlikusi troba? Šios sodybos šeimininkė jau silpnos sveikatos 83-jų Stanislava Kripaitė pasakojo, kad čia, kiek ji atmena, dar jos bočiai, probočiai gyvenę. Senolė viename gyvenamos trobos gale, kur dar likę senoviškų baldų ir molio krosnis, įsikūrusi ne viena: čia glaudžiasi ir jos giminaičio Arvydo Žylės šeima.

„Toje troboje sutilpome visi: su žmona čia užauginome 5 vaikus“, - dabar A.Žylė sakė esąs našlys, kartu su juo begyvena vienas iš sūnų ir jaunėlė duktė.

„Stanislava yra senos Kripų giminės palikuonė, - mano uošvienės sesuo. Labai gera moteris - padėjo man užauginti vaikus. Dabar jau ja tenka pasirūpinti, - neslėpė vyras. – Ji čia gimusi ir augusi, pasakoja, kad aplink sodybą buvę daug žemės. Sovietmečiu jų trobą norėjo išvežti į muziejų, siūlė apgyvendinti alytnamyje, bet šie nesutiko. O dabar niekur nebesikreipiame: savaip remontuoti negalime – paveldas neleidžia, o pati valdžia irgi nieko nedaro. Taip ir sugrius ta troba“. A.Žylė sakė pats turįs gyvenamą sodybą dar kitoje vietoje.

Nesutinka dėl datos autentiškumo

Ne vienąsyk kartu su kultūros paveldo specialistais senąją Kripų sodybą apžiūrinėjęs Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas mano, jog ją būtinai reikėtų restauruoti, tačiau šio darbo turėtų imtis gerai jį išmanantis žmogus.

Kretingos rajono savivaldybės paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas savo nuomonę išsakė santūriau: „Pirmąkart senąją Kripų sodybą aptiko ir ją aprašė Kretingos kraštotyrininkas Ignas Jablonskis. Jis buvo įsitikinęs, kad ant sienos užrašyta data - 1643 m. - yra autentiški trobos pastatymo metai. Jis buvo tikras, kad ši troba, nors ir patyrusi kai kurias rekonstrukcijas, išliko iš XVII a. vidurio ir yra seniausia Lietuvos kaime. Tačiau taip tikrai nėra – neįmanomas dalykas, kad mūsų gamtos sąlygomis specialiai neprižiūrimas medinis statinys sulauktų kone 400 metų. Labai senais laikomi jau XVIII a. išlikę mediniai pastatai“, - kalbėjo paveldosaugininkas.

Garbus mūsų krašto tyrinėtojas I.Jablonskis, A.Mulvinsko manymu, buvo praeitį idealizuojantis žmogus, jis džiūgavo, neva, aptikęs ypatingą sodybą.

„Pernai darsyk su Laisvūnu Kavaliausku, paveldo specialistu iš Klaipėdos, lankėmės Kripų sodyboje, tyrinėjome trobą ir tą išpjaustinėtą datą. Visgi nuskaitėme, kad vietoj skaičiaus 6 veikiausiai yra 8. Tad ši sodyba pastatyta gerokai vėliau“, - kalbėjo A.Mulvinskas.

Senolė Stanislava Kripaitė šioje vietoje gimė, augo ir kartu su troba, kaip sakė, į žemę smenga

Reikalavimai varo į neviltį

Tačiau Kripų sodyba, paveldotvarkininko manymu, unikali tuo, kad išliko kompleksas ūkinių pastatų, kurie buvo pastatyti U raidės forma aplink trobą. Be to, sodyba ypatinga dar ir tuo, kad joje ligi šiol nenutrūko gyvenimas, išliko autentiška žemaitiškos buities aplinka.

Būnant Barzdžių Medsėdžių kaime neapleidžia jausmas, tarytum laiko mašina staiga iš civilizuoto gyvenimo nukėlė į šimtmečių praeitį. Vienaip ar kitaip, ši sodyba yra išties labai sena.

Pasiteiravus A.Mulvinsko, kaip ją trūks plyš reikėtų išsaugoti, paveldo specialistas vėlgi buvo santūrus: „Sovietmečiu, kada tokias sodybas vežė į Liaudies buities muziejų, kiek žinau, iš senamadiškumo išsikeldinti nesutiko patys šeimininkai. Vėliau pamatyta, jog ji pernelyg sutrešusi, kad būtų galima ją kilnoti iš vietos į vietą. O dabar – dar sudėtingiau: namą galima restauruoti, bet tam reikia nemažai pinigų, kurių šeimininkai neturi. Šiemet atsirado galimybė gauti lėšų medinio liaudies paveldo objektams renovuoti iš Norvegijos fondų. Tačiau Kripų troba neatitinka keliamų reikalavimų, kad objektas būtų prieinamas visuomenei, o vienas iš projekto partnerių turi būti užsienio pilietis“. Realybė šiandien tokia: dūlėja unikali kultūros paveldo vertybė, panardinanti į tolimą Žemaitijos kaimo praeitį, bet kelianti nostalgiją, kad dėl jos šeimininkų ir valdžios tarpusavio stumdymosi, panašu, jai bus lemta išvis nunykti.

*

Kretingos rajone, A.Mulvinsko duomenimis, išlikę per 10 vertingų XVIII a. sodybų: 4 – Jakštaičiuose, po 2 – Senojoje Įpiltyje, Benaičiuose ir Imbarėje. Vienas iš unikaliausių sodybų kompleksų – tai Stepono Klapatausko sodyba Akmenalių kaime.

• Rašyti komentarą (1)