|
|
|
Medunešis – į modernius bičių daugiabučius
Barzdžių kaime, kur nuo šlaito atsiveria vaizdas į spalvingą vasaros rūbą panirusias Salantų regioninio parko pievas, savo bičių ūkį modernizuojantys Daiva ir Audrius Jonauskai įsitikinę, kad šiųmetinio medunešio gausos kretingiškiai sulauks tik per šventą Antaną. Gegužę medus – lyg pirmas bučinys Ligi šiolei, D. ir A. Jonauskų teigimu, šviežio medaus dar buvo negausu, nes šiųmetis pavasaris buvo šaltas ir nepalankus bitėms, sodai akimirksniu nužydėjo, taip ir neleidę bitėms pasimėgauti žiedų nektaru. „Pienių ir sodų medaus šiemet bitės prinešė tik paragauti. Nors šis medus yra pats skaniausias – jis švelnaus skonio ir gintaro spalvos - gal, kaip ir visa, kas pirma: pirmos braškės, pagaliau – pirmas bučinys“, - juokėsi pašnekovai, beje, abu - profesionalūs bitininkai, kartu mokęsi technikume ir kartu bitininkaujantys jau 22 metus. - Visi laukė to medaus, bet šilumą keitė vėsūs orai. Gegužę augalai, atrodo, turėjo varvėti nektaru, bet taip nebuvo - bitės pusiau dirbo, pusiau ne, nes nebuvo joms iš ko dosniai nešti“. Bitininkų manymu, mūsų krašto žmonės pilnais šaukštais medaus skanauti galės jau netrukus – medumi Kretinga turėtų pakvipti jau per mugę miesto šventėje. Ypač gausaus medunešio tikimasi sulauksiant iš liepų žiedų. Sustatomas lyg kaladėlės D. ir A.Jonauskų bičių ūkyje – 90 šeimų. Aviliai stovi trijose Salantų regioninio parko vietose, kur liepų pilnos atkalnės, dauguma jų - šimtametės. Pačioje sodyboje palikta per 10 avilių, į kuriuos bitės medų suneša iš sodų, laukų, pamiškių. „Kaimynas Alfonsas Pocius irgi laiko bites – negalime užskėsti aviliais savo sodybos, nes dalinamės bitėms reikalinga erdve“, - bičiulystės principus atskleidė sutuoktiniai. Į rapsų laukus, jiedu teigė, savo bičių nevežantys: „Sunku susitarti su ūkininkais, kad jie laukus purkštų naktį. Neperspėję išpurškia laukus chemikalais, ir sukrenta vabzdžiai glėbiais prie avilio. Bitė – protingas gyvūnas: chemikalais užsiteršusios kitos neįsileis. Žmonės kartais klaidingai galvoja, kad rapsų meduje - kibiras chemijos“, - pastebėjo Audrius. Šį birželį D. ir A.Jonauskai nustebino kaimynus, parsivežę dar 10 daugiaaukščių, naujoviškų avilių komplektų, kurie, jų žodžiais, labai palengvina bitininko darbą. Šiuos avilius, lyg žaislines kaladėles, galima krauti vieną ant kito: iš atskirų nedidelių 4-5 avilių galima sudėti aukštą avilį, į kurį lipama kopėčiomis. Juos galima transportuoti – jie kraunami ant platformos ir į bitynus gabenami specialia priekaba.
Tinginio avilys „Į tokį avilį bitės prineša gerokai daugiau medaus, nes bitės prigimtis – nešti ne į šonus, o į aukštį. Pažiūrėkit, pagal gamtos dėsnius bitės ir drevėje neša į viršų, lizdo neplečia į plokštumą. Įprastame avilyje sustatoma 16 rėmų, o šiame lizdiniame – ligi 50 rėmų“, - naujos technologijos avilio pranašumus dėstė A.Jonauskas. Tokio vienaukščio mini avilio pranašumas tas, kad nesunku išvalyti pikį, nes jis pagamintas iš vienalytės, drėgmei atsparios medienos. Šiukšlės išvalomos ištraukus dėžės dugną. Tokiame mini avilyje, bitininko žodžiais, garantuotas medaus švarumas, be to, apsaugota motinėlė. Avilys gerai vėdinamas, nes jame nėra dugno, o šiluma sukuriama viduje, viršų uždengus dangčiu. Moderniame avilyje lengvai įtaisomas ir bičių išleistuvas, kuris reikalingas išimant medų. Jo principas, kad bitės gali išlįsti iš dėžės, o įlįsti atgal nebemoka. „Gal per ilgesnį laiką bitės „įkirstų“ sistemą, kaip įlįsti atgal, tačiau tam neduodama joms laiko - po paros nuimi mini dėžę, kurioje - rėmas su medumi, ir veži jį sukti“, - bitininkų sugalvotą gudrybę atskleidė Daiva. Jos manymu, modernus avilys iš tiesų yra tinginio avilys: jei bitininkas neturi laiko, medaus prineštą dėžę deda ant viršaus, o po ja stato naują. Vėliau rudenį iškart galima sukti medų iš kelių pripildytų mini avilių. Bitynuose – ligi išnaktų Vienas tokio modernaus avilio komplektas, dalį lėšų gavus iš ES paramos, bitininkams iš Barzdžių kainavo per 400 Lt. „Šie aviliai Lietuvoje nebėra naujovė, juos gamina Prienuose. Iš tikrųjų sukurtas toks avilys buvo jau prieš 60-70 metų, jo tėvas - garsus bitininkų patriarchas Jonas Kriščiūnas. Tačiau jo idėja sovietmečiu nebuvo įdiegta, nes buvo įprasta gaminti tik standartinius avilius. Ir tik neseniai J.Kriščiūno išradimas buvo įgyvendintas“, - pastebėjo A. Jonauskas. Bitininkas neslėpė, jog jis ketinąs likviduoti senos konstrukcijos avilius, palaipsniui juos keisti naujoviškais. Pernai iš 70 šeimų, jis teigė, prikopinėjęs apie 2 tonas medaus. „Bet, jei bitininkas nori tik iš bičių gyventi, per sezoną reiktų prikopinėti apie 5 tonas medaus“, - pabrėžė pašnekovas. Daiva dar dirba paštininke: rytais jai nešiojant paštą po Imbarės kaimus, Audrius apeina namų ūkį – šeima laiko karvę, dvi telyčias, kiaulių, vištų, triušių, - ir lekia abu į bitynus, kur vasarą prabūna ligi išnaktų. Audrius prasitarė dar norįs sodyboje pasistatyti šiuolaikišką bitininko namelį – cechą. D. ir A. Jonauskai dar suspėja domėtis ir bitininkystės naujovėmis, - šį rugsėjį išvien su penkiais kretingiškiais bitininkais Daiva rengiasi į pasaulinę bitininkų konferenciją, įvyksiančią Kijeve, Ukrainoje.
|
|
