|
|
|
Atvėrė vartus į piliakalnį
Praėjusį savaitgalį į Senąją Įpiltį plaukė minios svečių: sutvarkytos piliavietės prieigose juos pasitiko ir užeiti kvietė žynys, vartus atvėrė pulkas vaidilučių, o svečius nuo užpuolikų akylai saugojo iš praeities sugrįžę raiti karžygiai.
Pilstė midų, skanavo šimtalapį Ligi pat vidurnakčio prie naujai Įpilties bendruomenės iniciatyva sutvarkyto piliakalnio vyko šventė, kuri buvo skirta jos projekto „Lenkiamės savo krašto istorijai“ užbaigimui bei Įpilties žemės 760-mečiui pažymėti. Darbėnų seniūnui, taip pat įpiltiškiui, Edvardui Stalmokui pakvietus Kretingos rajono vadovus atrakinti simbolinę piliavietės spyną, žmonės plūstelėjo pro vartus. Turbūt neliko tokių, kurių vaidilutės nebūtų pavaišinusios gabalėliu pyrago - ta proga šeimininkės iškepė milžinišką šimtalapį ir suspaudė dubens dydžio sūrį. Sūrį laužė tie, kurie patraukė apžiūrėti tvenkinio pakrantėje įrengto laukinių pramogų tako, o iš savo pašiūrės išlindęs tvenkinio apylinkių keistuolis Skūpuolis šykštuolis pilstė aitrų šio krašto gėrimą. Midumi piliakalnio viršukalnėje vaišino šias vietoves nuo užpuolikų kažkada gynę riteriai. Po teatralizuoto poilsiavietės atidarymo buvo surengtas koncertas, į kurį taip pat pasikviesta svečių – dainavo darbėniškis operos solistas Mindaugas Rojus, populiarių estrados atlikėjų Deivio ir Renatos duetas, koncertavo folkloro ansambliai iš kaimyninės Latvijos Rucavos miesto ir „Mėguva“ iš Palangos, o taip pat saviškiai - Įpilties kultūros skyriaus meno kolektyvai. Rūpinosi pati bendruomenė Bendruomenės pirmininkė Birutė Stalmokienė, pasidžiaugė, jog ir piliavietė atgimė, ir šventė surengta pačių bendruomenės žmonių pastangomis: „Gerai, kai nori ir rūpinasi visas kaimas. Nekvietėme aktorių: patys pasirašėme scenarijų, vaidinome, rūbus siuvome, kaimo žmonės parūpino arklių riteriams. Ligi išnaktų susirinkę statėme pašiūrę Skūpuoliui šykštuoliui, į medžius rišome šiaudinius paukščius. Nuo šiol Įpilties piliavietė tarnaus ne tik saviškiams, bet taps ir patraukliu turizmo objektu svečiams“.
Bendrovės „Arkosta“, kuriai Įpilties bendruomenė patikėjo atlikti darbus, vadovas Algirdas Bružas neslėpė: „Galvojom vienaip, bet išėjo dar geriau, nes ir bendruomenė rodė iniciatyvą - kartu ieškojome sprendimų, žmonės patys rengė talkas“. Įpilties kaimo bendruomenė pagal projektą „Lenkiamės mūsų krašto istorijai“ iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gavo 100 tūkst. Lt, dar 11 tūkst. Lt skyrė Kretingos rajono savivaldybė. Už šias lėšas per vienerius metus sutvarkė pilies prieigas - įrengė rekreacinę zoną, žaidimų aikštelę, vasaros estradą, automobilių parkavimo aikštelę. Piliavietė pasipuošė naujomis drožtomis rodyklėmis ir skulptūra „Prekeivė“, kuri pastatyta per Įpiltį ėjusiam prekybiniam keliui, jungusiam Berlyną bei Sankt Peterburgą - Įpilties karčemoje keleiviai sustodavę nakvynės, pasikeisdavę arklius - atminti. Medžio darbus sukūręs tautodailininkas Antanas Buivydas sakė kūręs iš vaizduotės, o kai atvykęs pamatė vietovę, kur skulptūra turės stovėti, net pats nustebęs – kitaip nė negalėję būti. Uogomis garsėjantis kaimas Lyg į giminės susitikimą susirinkusios Uogutė, Genė ir Albina Rupšienės sakė, jog prie Įpilties piliakalnio prabėgo jų pačių arba jų vyrų vaikystė ir jaunystė. „Beveik kasmet čia apsilankome. Kiek čia uogų aplinkiniuose miškuose – mėlynių, spanguolių“, - svainės juokavo, kad Uogutei ir vardas, matyt, ne šiaip sau duotas. „Aplink piliakalnį karves ganėme, į jo vidų niekas neįleisdavo – žinojome, kad ši vieta istorinė. Dar gyveno žmonių - buvo toks Anupras Litvinas, kuris atsiminė čia kasinėjus Karo muziejaus įkūrėją generolą Vladą Nagį-Nagevičių su kariškiais“, - moteris papildė Celestinas Rupšas. - Buvome lyg atskirti nuo pasaulio, kaimas – pakrašty, tarp miškų. Bet žmonės gyveno gerai, buvo draugiški: dieną sunkiai dirbdavome, o vakarais susėdę vakarodavome, prie malūno šokti rinkdavomės. Traukia į savą kaimą ligi šiolei, nors jis ir neatpažįstamai pasikeitė“. Su šeima – vyru Sigitu ir sūnumi Luku – į šventę atvykusi Jolanta Bružaitė sakė jau daugel metų čia nebegyvenanti, bet kaimas per pastaruosius metus taip išgražėjęs, kad išdidžiai atsivežtų į jį ir draugus: „Drąsiai galiu jiems sakyti, kad taip gražiai sutvarkyto piliakalnio daugiau niekur Žemaitijoje nerastų“. Neabejingi Įpilčiai Į šventę atvyko ir bendruomenės projektą parėmusio gretimame Benaičių kaime statomo vėjų jėgainių parko atstovai Laura Šebekienė ir Eugenijus Kurtinaitis. „Jaučiame atsakomybę prieš tų vietovių, į kurias atkeliauja mūsų projektai, žmones, prieš vietoves, kur plečiame savo infrastruktūrą. Mes tarsi įsibrauname į jų erdvę, todėl mums ne tas pats, kaip gyvena tų kaimų žmonės, stengiamės ir patys kažkuo prisidėti prie jų gerovės“, - tvirtino L. Šebekienė. Iš kaimyninio Lenkimų kaimo, Skuodo rajone, atvykusi bendruomenės pirmininkė Barbora Butkienė pabrėžė, jog patys savo kaime rūpinasi istoriniais objektais – Jurgio Pabrėžos gimtine, Simono Daukanto klėtele, todėl turį daug bendro su įpiltiškiais: „Bendraujame, mokomės vieni iš kitų, vykstame į šventes - šįkart dalyvauja ir mūsų kaimo muzikantai“. Iš Klaipėdos atvykę menininkai Virgilijus ir Giedrė Burbos tikino tądien čia jaučiantys itin didelę žmonių bendrystę, visus siejantį gerumą. „Šitiek žmonių suvažiavo, o svarbiausia ir yra geras subuvimas, kuris duoda viltį gražiai ateičiai. Mūsų senoliai prisakė mylėti Lietuvą ir savo kaimą, - ką ir regiu šiandieną“, - pakiliai kalbėjo G.Burbienė, patikindama, kad jos vyras Virgilijus kilęs iš šių kraštų – iš gretimo Kiaupiškių kaimo. Kaimo senbuvė U. Rupšienė neslėpė, jog jai, kaip ir daugumai įpiltiškių, kažkiek neramu dėl piliakalnio: „Visokio plauko čia pradės rinktis. Anądien atvažiavo su keturračiais, paliko kalną šiukšlių ir išmovė. Žiemą buvo kryžių padegę. Patys Stalmokai turės stovėti prie lango ir su žiūronais žiūrėti, kad kas nenuniokotų šios vietos“, - būgštavo ji.
|
|
