Ankstyva vėžio diagnozė įspėja keisti gyvenimą

Kuo anksčiau bus diagnozuotas onkologinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus išgyvens. Tai buvo pagrindinis konferencijos „Profilaktika ir ankstyva diagnostika – sėkmingos kovos su vėžiu pagrindas“ leitmotyvas.

Pasak Savivaldybės vyriausiosios gydytojos Vandos Verbutienės (dešinėje), sveikata priklauso ir nuo paties žmogaus. Iš kairės: psichologai Mindaugas Radušis ir Asta Libikienė bei gydytojas onkologas Alvydas Česas.

„Kadangi 70 proc. sveikatos lemia paties žmogaus gyvenimo būdas, elgsena, tai norint keisti sveikatą, reikia dirbti su bendruomene: geri įpročiai – geresnė sveikata“, - sakė Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė, viena iš konferencijos organizatorių.

Gydytojos duomenimis, nuo 1990 m. sergamumas vėžiu Lietuvoje išaugo 78,7 proc., o mirtingumas – 31,9 proc. Sergamumo vėžiu skaičiaus padidėjimą galėjo lemti ir geresnė diagnostika.

Kaip sakė Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas onkologijai chemoterapijai, Klaipėdos ligoninės gydytojas onkologas Alvydas Česas, pasaulyje jau 30 – 40 metų aktyviai veikiama raginant moteris tikrintis dėl vėžio, diegiant nuostatą, kad savo sveikata žmogus turi rūpintis pats. Lietuvoje tokia veikla pradėta prieš 3–4 metus.

„Moterys delsia tikrintis, - sakė onkologas. – Lietuvoje vykdomos įvairios programos, tačiau galimybe pasitikrinti pasinaudoja ne per daugiausiai moterų.“

A.Česo pastebėjimu, moterys nelinkusios palaukti eilėje savaitę ar pusantros, o kai diagnozuojamas vėžys – kaltina gydytojus. Žmonės nelinkę prisiimti atsakomybės ir už gydymą – paprastai, pasak gydytojo, atsakomybę ligoniai linkę permesti medikams – „jūs - gydytojas, jūs žinote geriau“.

Gydytojui svarbu žinoti, kaip sakė A.Česas, kad žmogus yra pasiryžęs gydytis. Nes procesas dažniausiai yra ilgas ir nelengvas. Tik žinodamas aiškią ligonio nuostatą, gydytojas gali imtis to, kas būtina.

Į paplūdimį – kaip į darbą

Klaipėdos apskrities ligoninės odos ir veneros ligų poliklinikos dermatovenerologė Regina Kriščiūnienė pastebėjo, kad dauguma pacientų ateina pavėluotai. Gydytojos duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. odos vėžio atvejų, iš kurių apie 200 – melanomos.

Ant odos atsiradusios įvairios dėmės, mazgeliai, augliai, besikeičiantys apgamai žmonėms kelia nerimą, tačiau pas gydytojus jie neskuba. Kaip sakė gydytoja, geriau ateiti ir sužinoti diagnozę, negu delsti ir kamuotis abejojant, nes nerimas organizmą veikia neigiamai.

Dermatovenerologė pastebėjo, kad dėmes, neaiškius odos darinius saulė gali paveikti pražūtingai – tai gali būti tiesiausias kelias į vėžį.

„Nesame karštų kraštų žmonės, todėl kaitinantis saulėje reikia naudoti apsauginius kremus“, - akcentavo gydytoja.

Gydytojas onkologas A.Česas kalbėjo apie ikivėžinių susirgimų ir atskirų lokalizacijų vėžio išgydymo galimybes. Jis pritarė dermatovenerologei sakydamas, jog šiauriečiams būtina saugoti odą. Kai į paplūdimį einama kaip į darbą – nuo ryto iki vakaro, - oda „atsimoka“ dėmėmis, onkologų vadinamomis kapų chrizantemomis. Saulės reikia ir šiauriečiui, bet ne per daug.

Pasak gydytojo, dėl ligų iš dalies yra kalti patys žmonės, todėl visa turi būti nukreipta prieš ligą – kad ji neatsirastų, o jei atsirado – kad nesivystytų. Žmogaus sveikata, gydytojo žodžiais, - jo asmeninis reikalas.

Apie 90 proc. žmonių, kuriems nustatomas ankstyvos stadijos vėžys, išgyvena. Gydytojai onkologai sako, kad ankstyva vėžio diagnozė yra Dievo dovana, kad tai yra perspėjimas žmogui, jog jis turi keisti savo gyvenimo būdą.

Už emancipaciją atmokama vėžiu

Specialistai sako, kad onkologinių moterų susirgimų padaugėjo ir dėl vakarietiško gyvenimo būdo. Emancipuotos moterys po gimdymo į darbą grįžta praėjus vos kelioms savaitėms, nemaitina krūtimi kūdikio. Gamta už tai atlygina krūtų vėžiu. Gamta vėžiu gali bausti ir už vėlyvą pirmąjį gimdymą arba atsisakymą gimdyti, už kontraceptinių priemonių naudojimą esant jauno amžiaus. Ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė taip pat gali lemti vėžio atsiradimą.

Kad medus stiprina imunitetą, žinojo jau senųjų civilizacijų žmonės. Jis naudojamas iki šiol. Ypač medų gydytojai rekomenduoja po spindulinio gydymo. Tačiau vitaminais onkologai siūlo nepiktnaudžiauti – juos vartoti tik pasitarus su gydytoju ir laikytis jų nurodyto kiekio. Permaitintas vitaminais organizmas pamiršta juos gaminti pats. Mokslininkai ištyrė, kad nemodifikuotos sojos produktai mažina tikimybę susirgti krūties vėžiu. Tačiau onkologas A.Česas sako, kad nereikėtų perlenkti lazdos. Jeigu iš žmogaus, visą gyvenimą valgiusio lašinius, atimsi šį malonumą, juokauja gydytojas, žmogus numirs iš ilgesio. Tačiau onkologas vis tiek pataria sumažinti gyvulinių riebalų vartojimą.

Klaipėdos ligoninės psichologė Asta Libikienė ir Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologas Mindaugas Radušis konferencijoje kalbėjo apie psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas bei kitus pagalbos sau būdus.

Konferencijoje buvo pristatytas Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių pagalbos ir informacijos centras, kuris turėtų būti pastatytas Klaipėdoje, šalia Klaipėdos ligoninės.

• Rašyti komentarą (1)