|
|
|
Metų žmogus Valerija Žalienė: “Svarbiausia gyvenime – nepalūžti”
“Pajūrio naujienų” skaitytojų balsų dauguma 2006-ųjų Metų žmogumi išrinkta Valerija Žalienė. Ji – rajono Tarybos narė, bendrovės “Kretingos būstas” direktorė, visuomeninės organizacijos – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė, galų gale – mama ir žmona. “Iš esmės esu “palekiantis” žmogus. Atrodo, lyg pats gyvenimas nuolat mane įtrauktų į įvykių sūkurį. Į jį veda ir mano noras padėti žmonėms, dėl ko kartais įsiveliu ne tik į gerus santykius su žmonėmis”, - sakė tradicinių – Metų žmogaus – rinkimų, kuriuos “Pajūrio naujienos” skelbia nebe pirmus metus, nominantė. Skaitytojai, balsavę už Valeriją Žalienę, vardijo jos gerąsias žmogiškas savybes – supratingumą, norą padėti, atidumą, mokėjimą išklausyti. Dalis skaitytojų šią moterį įvertino už jos ryžtą dalyvauti ekspedicijoje į Sibirą. - Gerbiama Valerija, teigiate, jog į gyvenimo sūkurį Jus nuveda noras padėti kitiems. O kaip visa tai sugrįžta Jums? - Pastebėjau vieną paprastą dalyką: kai rodai žmonėms dėmesį, jie irgi tavęs neužmiršta. To įrodymas – Metų žmogaus titulas. Yra dar ir kitas dalykas – kai sulauki dėmesio iš žmonių, pajauti, jog atsiranda dar ir atsakomybės, pareigos jausmas, kuris vėlgi įpareigoja prieš žmones. - Esate labai visuomeniška moteris. Kaip į tai reaguoja Jūsų šeima? Gal šeima jaučiasi nuskriausta dėl to, kad dėmesį parodote kitiems? - Visko būna. Tačiau ne kartą pati šeima mane ir “išstūmė” į visuomeninį gyvenimą. Svarbiausia, kad ir vaikai – sūnus Ovidijus ir duktė Olivija – taip pat visuomeniški žmonės, nesėdintys tarp keturių sienų. Džiaugiuosi Olivijos ryžtu dalyvauti ir laimėti projekte, pagal kurį ji turėjo galimybę vienerius metus mokytis Danijoje, Bornholmo saloje. Sūnus Ovidijus save realizuoja teatro studijoje “Atžalynas”, kartu su manimi keliavo į Sibirą. Sūnus gi į ekspediciją išvyko mano vyrui Pranui paskatinus: kai visi tie, kurie turėjo vykti kartu, atsisakė kelionės į Sibirą, mano vyras pasakė, jog mes, vienos moterys, pražūsime, jeigu niekas nevyks iš vyrų. Taip ir buvo – be Ovidijaus būtume pražuvusios. Antra, be šeimos palaikymo, vargu, ar būtume išvykę dviese, nes šeimai reikėjo patirti dar ir dvigubus kelionės kaštus. - O kas gi įkvėpė vykti į ekspediciją? - Ekspedicijos į Sibirą siela – Danutė Blyža. Jai priklauso iniciatyva keliauti tremtinių keliais. Aš ėmiausi jai padėti ir visai nė negalvojau važiuoti. Bet išėjo taip, kaip išėjo: daugeliu atvejų būna, jog iš pradžių norinčių daug, o kai reikia ką nors daryti – visi išsilaksto. Taip buvo ir šįsyk. Vienus nuo ekspedicijos atbaidė vargas, kitus – kad reikėję padengti dalį kelionės kaštų. Iš tiesų, į Sibirą vykome ne taip, kaip Lietuvos jaunimo grupė, kurią parėmė Vyriausybė. Buvome kuklūs – nakvojome ne viešbučiuose, o pas žmones, valgėme tai, ką vežėmės, o ne baruose ir ne kavinėse. Tačiau pamatėme ir patyrėme tikrai daug. Keliavome kukliai, kukliomis sąnaudomis, užtat patyrėme tai, ko už jokius pinigus nepatirsi. Išvažiavau kaip ir paskutinę minutę, tačiau nesigailiu. Galų gale – juk esu tremtinių duktė, pati gimusi tremtyje. - Ką Jums davė kelionė, kurią pavadinote “Aš einu senelių, tėvų pramintu kančių taku”? - Tremtinių būrys vis mažėja. O ir tai, ką kalba jų lūpos, yra nelyginama su tuo, ką pamatai savo akimis. Ekspedicija man suteikė galimybę išsiaiškinti visą tėvo giminę, susipažinau su be galo daug žmonių. Stebiuosi tam tikra mistika: ką pagalvojau, tas ir įvyko, ką norėjau turėti, tą ir turiu. Net pačiai keista. O didysis ekspedicijos turtas – mano sūnaus Ovidijaus susuktas filmas, kuris po truputį įgauna savo vertę: žmonės, su kuriais susitinku, jo laukia, kalba apie jį, nori jį turėti. - Ko norėtumėte iš savęs? Ko laukiate iš kitų metų? - Norėčiau, kad tarp žmonių būtų kuo mažiau pykčio ir barnių. O iš savęs? Kad nepalūžčiau, kad viskam užtektų jėgų. Pripažįstu sau, kad kartais būnu per daug nuolaidi, dėl to dažnai ir per galvą gaunu. Ir dar labai norėčiau išsaugoti darbą, kurį turiu, nes dirbu su tikrai geru kolektyvu. Be Valerijos Žalienės, Metų žmogumi mūsų skaitytojai dar siūlė išrinkti: Antaną Lukauską – Kretingos katalikų parapijos komiteto pirmininką; Konstantiną Skierų – bendrovės “Kretingos komunalininkas” direktorių; Valerijoną Kubilių – rajono merą; Juozą Mažeiką – rajono mero pavaduotoją; Povilą Šližių – Žalgirio seniūną; Evaldą Darulį – Kretingos katalikų parapijos kleboną; Janę Leščiauskienę – Kartenos PSPC gydytoją; Tomą Maksvytį – kretingiškį, už valios pastangas įveikiant negalę; Vandą Šimkuvienę – Lazdininkų bendruomenės pirmininkę; Lilę Šikšniuvienę – Vilniaus banko Kretingos skyriaus darbuotoją. “Pajūrio naujienų” redakcija dėkoja visiems, atsiliepusiems į kvietimą dalyvauti tradiciniuose Metų žmogaus rinkimuose.
|
|
