Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 11 %
Naktį3°C debesuotumas 18 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gyvenimo kelyje išsiteko ir mokykla, ir poezija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2013-03-29

Pagerbti Bronę Liniauskienę – mokytoją, poetę, Kretingos rajono Garbės pilietę – jos itin svaraus 90-mečio jubiliejaus proga į Kretingos muziejaus Baltąją salę gausiai rinkosi pedagogų bendruomenės atstovai, kultūros ir meno puoselėtojai, buvę auklėtiniai bei jos poezijos gerbėjai.

Mūsų mama buvo netradicinė mokytoja“, - per poetės ir pedagogės Bronės Liniauskienės 90-mečio šventę pastebėjo jos vaikai - sūnus Jonas ir duktė Audronė (dešinėje).

Mokykla – jos likimas

Kaip prabėgus vasarai, oriai rudenį sveikina ryškiaspalvis jurgino žiedas, taip ilgametė Kretingos pranciškonų gimnazijos mokytoja ir poetė B. Liniauskienė - žvali ir su giedra šypsena – tądien sutiko ją pagerbti atėjusius žmones.

Šventinę popietę vedusi kultūros darbuotoja Birutė Laučienė neslėpė susižavėjimo, jog, švęsdama tokį brandų jubiliejų, poetė šitaip žavingai atrodanti. Pažėrusi šūsnį eilių, ji prisipažino, jog be galo mylinti poetės kūrybą ir visą ją perskaičiusi.

„Esate Kretingos Garbės pilietė: šį taurų titulą kretingiškiai jums suteikė už tai, kad visą gyvenimą puoselėjote gimtąją kalbą. Jūs – ir mūsų rajono poetė, už spalvingą kūrybą priimta į Lietuvos rašytojų sąjungos gretas, ir pelniusi literatūrinę Ievos Simonaitytės premiją“, - B. Liniauskienės nuopelnus Kretingai bei Lietuvai įvardijo B. Laučienė.

„Mokykla – mano likimas“, - prieš keletą metų viename interviu prasitarė B. Liniauskienė ir prisipažino: jei būtų tekę rinktis profesiją iš naujo, ji vėl būtų pasirinkusi mokytojos darbą. Ji dirbo Gargždų „Minijos“ ir Skuodo vidurinėse mokyklose bei dabartinėje Kretingos pranciškonų gimnazijoje, čia mokytojavo ilgiausiai - 39 metus.

Į šventę pasveikinti jubiliatės atvykusi Seimo narė Jolita Vaickienė pasidžiaugė šia Dievo jai suteikta dovana, kad per savo gyvenimą ji galėjo daryti tai, ko labiausia norėjo – būti mokytoja. Ir paragino jubiliatę įsiklausyti į pasveikinti ją susirinkusių draugų, giminių, mokinių žodžius - į juos sudėta visa, ką per savo gyvenimą jiems išdovanojo.

Mamai nebeužkrauna rūpesčių

„Savo kūryboje ir pamokose jūs mokėte mus mylėti gimtąjį kraštą, jo žmones, jausti pagarbą gamtai“, - kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės atstovė Danutė Skruibienė. Jai pritarė kolegė Reimunda Ruškuvienė: „Didžiuojamės, Kretingos rajone turėdami tokį didį gyvenimo mylėtoją ir mokytoją, o mes, kultūros darbuotojai, laukiame vis naujų eilių, nes dažnai renkamės ir cituojame jūsų posmus“.

Visgi didžiausia laimė moteriai – būti motina, - sulig tais žodžiais B. Laučienė pakvietė pasidalinti mintimis poetės vaikus – dukterį Audronę Liniauskaitę, Klaipėdos universiteto profesorę, socialinių mokslų daktarę, bei sūnų Joną Liniauską, taip pat rašytoją ir poetą, ilgametį Lietuvos rašytojų sąjungos vadovą, dabar – Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros direktorių.

„Kaip galėčiau prieš visuomenę vertinti savo mamos kūrybą, kai manąją kažkada vertino ji. Būtų lygiosios – vienas : vienas, - J. Liniauskui išsyk ėmus šmaikštauti, salėje nuvilnijo juoko bangos. – Visi pastebėjo, kad mama labai gerai atrodo. Išduosiu paslaptį - taip yra todėl, kad mudu su seseria jau kokį 20 metų nebenerviname jos – nebeužkrauname savų rūpesčių. Dauguma jūsų šiandien mano mamai sakote – mes nebuvome jūsų mokiniai. Ir džiaukitės, kad nebuvote, - o aš buvau, ir man nesyk pirmam pamokoje tekdavo atlaikyti: na, liniauskėli, eik prie lentos – vakar futbolą ligi dešimtos žiūrėjai“.

Sieloje ji - šeduvė

J. Liniauskas tęsė mintį, jog jo mama prieš gerą pusšimtį metų nė nemanė, kad visam nusės čia, Kretingoje, nes visąlaik sparnai buvo pakelti.

„Mama buvo gavusi pasiūlymą dirbti leidinyje „Tarybinis mokytojas“. Tai dabar Kretinga – ne periferija, pašonėje – Klaipėda, o prieš daugel metų buvo kitaip. Sunku buvo poetei svetur: gimusi Šeduvoje, sieloje ji ir buvo šeduvė, širdimi kretingiške ji niekad netapo. Šeduviai – blevyzgos, kitur už tai gali ir į akį gauti. Čia ji buvo netradicinė mokytoja, galbūt už tai ją šiandien daugelis dar prisimena, - akcentavo pedagogės sūnus Jonas ir vėl numetė juoką. – Šiandien salėje pamačiau mokytoją Kajų Garšką, - vaje, pamokų neparuošiau, net šiurpuliukai nubėgo“.

J.Liniauskas paskaitė ir savo eilių apie laiką, įvardijęs tai kaip vieną pagrindinių leitmotyvų jo šeimos kūryboje.

Išklausiusi susirinkusiųjų sveikinimus ir skendėdama gėlių jūroje, pabaigos žodį tarė pati poetė ir mokytoja B.Liniauskienė. Ji prisipažino jau neberašanti eilių ir savo gyvenimo tarpsnį prilygino vaiko amžiui. „Jau reikėtų mirti, bet nėra kada: turiu sužinoti, ar ištirs skalūnų dujas, ar susijungs Uspaskichas ir Paksas“, - kaip visada, gyvenimo geismu bei savitu humoru tryško pedagogė ir vakaro pabaigai paskaitė keletą naujausių, dar nepublikuotų eilėraščių.

Lyrinę vakaro nuotaiką sukūrė Dalios Pocienės vadovaujamas Meno mokyklos smuikininkių ansamblis, bei Gintaro Puco, Prano Razmaus, Antano Žvinklio ir Raimondo Grabio kvartetas ir solistė Valdonė Radavičiūtė-Piatkovskė. Literatūrinę kompoziciją iš poetės B. Liniauskienės eilių sukūrė Pranciškonų gimnazijos mokytojų Virgilijos Kavoliūnienės bei Virginijos Rudavičienės parengti mokiniai: Martynas Tamošauskis, Saulė Simutytė, Elena Šopagaitė ir Romanas Zakrevskij.

*

Nuo 1983 m. Bronė Liniauskienė – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Ji išleido 6 eilėraščių rinkinius: „Palei žydintį lauką“, „Tylūs pasikalbėjimai“, „Pašauksiu medį“, „Taip dūžta laikas“, „Ant vakaro kranto“, „Kregždės praauga dangų“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas