Mokyklos jubiliejui – absolventų darbų paroda

Kretingos meno mokykla, šiemet švenčianti 55 metų jubiliejų, pradėjo šventinių renginių ciklą – muziejuje atidaryta Dailės skyriaus absolventų diplominių darbų paroda.

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus absolventų diplominių darbų parodoje skambėjo muzikos konkursų laureačių atliekami kūriniai, skyriaus darbo pradžią prisiminė mokyklos mokytojai, vadovai.

Parodoje eksponuojama kelios dešimtys pastarojo dešimtmečio keramikos, tapybos darbų. Parodą atidaręs Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis pasidžiaugė, kad kiekvienais metais kūrybiniai projektai tobulėja.

„Šiemet galime minėti tris ypatingas progas – mokyklos jubiliejų, bendradarbiavimo su Kretingos muziejumi sukaktį bei 29-ąsias Dailės skyriaus metines. Skyrius meno mokykloje oficialiai pradėjo veikti 1984-aisiais, mokytojo Juozo Šakinio iniciatyva. Dailės skyriaus vaikystė iš tiesų buvo nelengva – nebuvo patalpų, pamokas tekdavo kilnoti iš vienos vietos į kitą. Tačiau nežiūrint sunkumų, gimė darbai – nepakartojami, įspūdingi. Visiems šiems darbams, mokinių meninio skonio formavimuisi didžiausią įtaką padarė mokytojai. Žvelgdamas į visus senuosius ir pačius naujausius darbus galiu pasakyti – vaikų fantazija ir kūrybiškumas yra nesibaigiantys“, - įsitikinęs B.Anužis.

Šiuo metu Dailės skyriuje mokosi 118 vaikų – šis skaičius gerokai pranoksta tai, kas buvo tik įkūrus skyrių. Tada vienoje klasėje mokydavosi 6-8 vaikai, o klasių tebuvo dvi.

„Kelias kuriant Dailės skyrių buvo ilgas ir nelengvas, jis prasidėjo 1975 metais. Tada dirbau tuometiniuose Kretingos kultūros rūmuose, turėjau suaugusiųjų kolektyvą. Tačiau į piešimo pamokas pradėjo eiti ir vaikai. Pradėjau galvoti, kad darbas turėtų būti tęstinis“, - prisiminė buvęs dailės mokytojas J.Šakinis.

Pasak J.Šakinio, didžiausi sunkumai prasidėjo jam išėjus iš Kretingos kultūros rūmų. Dailės besimokantys vaikai liko be patalpų.

Buvęs mokytojas Juozas Šakinis sakė, kad tapybos tradicijos Kretingoje itin gilios – vienuolyne kažkada mokyta portretų tapybos meno.

„Štai tada tapome tikrais turistais. Kur tik mes nepiešėme – ir muziejuje, ir Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, vienuolyne veikusios Muzikos mokyklos rūsiuose. Beldėmės į valdžios vartus, tačiau finansavimo negavome. Su kolegomis dirbome vedami entuziazmo, be atlygio, nes gailėjome gabių vaikų. O šie būdavo be galo darbštūs – mes, mokytojai, jau eidavome namo, o jie tebeplušėdavo prie savo darbų. Kadangi valdžios vis likdavome neišgirsti, pradėjome daryti savotišką reklamą – rengti vaikų darbų parodas ir į jas kviesti valdžios atstovus. Pamatę, kad mūsų parengti mokiniai stoja į aukštąsias mokyklas, renkasi menininkų kelią, valdininkai susimąstė. Pavyko įrodyti, kad Dailės skyrius Kretingai iš tiesų yra reikalingas. Tuo labiau, kad mūsų miestas turėjo gilias tapybos tradicijas – vienuolyne kažkada veikė portretų tapybos mokykla“, - kalbėjo J.Šakinis.

Anot jo, Meno mokykla dabar yra pilnatviška, nes joje veikia Muzikos, Dailės ir Choreografijos skyriai. „Mūsų mokykla skamba – ir muzikine, ir perkeltine prasme. Juk Kretingos meno mokyklos mokiniai yra žinomi ir garsina mokyklos vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, - džiaugėsi J.Šakinis.

Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis pasidžiaugė, kad baigę Meno mokyklą mokiniai sugrįžta atgal jau kaip mokytojai.

Savo mokykla didžiuojasi ir buvusi jos mokinė, o dabar mokytoja kretingiškė Živilė Sabaliauskaitė.

„Meno mokyklos Dailės skyrių baigiau 2000-aisiais. Įstojau į psichologiją, tačiau Klaipėdos universitete atidarius Tapybos katedrą pasirinkau tapybos studijas. Vėliau jas pratęsiau Vilniaus dailės akademijoje. Jei ne Kretingos meno mokykloje suformuoti įgūdžiai, gautos žinios, galbūt būčiau ir neįstojusi ten, kur norėjau. Su malonumu į mokyklą grįžau ne kaip mokinė, o kaip mokytoja. Ir kaip pedagogė, ir kaip Meno mokyklos auklėtinė galiu pasakyti, kad Kretingos meno mokykloje yra gera dirbti: čia ir vaikai, ir jų mokytojai turi visas galimybes save realizuoti“, - kalbėjo Ž.Sabaliauskaitė.

Šiuo metu Kretingos meno mokyklos Dailės skyriuje dirba 5 mokytojos, skyriui vadovauja Daiva Galdikaitė. „Džiugu, kad net trys mūsų mokytojos yra pačios baigusios mūsų mokyklą. Seniau dailės programos trukmė buvo 4 metai, mokytis priimdavome 11-12 metų vaikus. Dabar programa gerokai išsamesnė, stipresnė – trunka 7 metus, mokytis priimame bent pirmą klasę baigusius vaikus. Norinčių mokytis dailės tikrai netrūksta. Tačiau jau trūksta patalpų. Kasmet nebesuformuojame vienos grupės, kadangi nebetelpame. Sunku pasakyti, kiek Dailės skyrių baigusių vaikų pasirenka tolimesnį kelią, susijusį su menais. Šiais laikais būti menininku nėra pats patraukliausias dalykas. Tačiau žinau, kad mūsų mokiniai pasirenka šalia menų esančias specialybes – rūbų, baldų dizainą, architektūrą. Meno mokykloje įdiegti įgūdžiai niekur nedingsta, jie sugrįžta per kitas gyvenimo sritis. Iš mokyklos išleidžiame žmones, kurie jau moka įžvelgti grožį ir jį vertinti“, - sakė B.Anužis.

• Rašyti komentarą (0)