Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Oro uostas siekia pigių skrydžių žemaičiams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-12-05
Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas, rodydamas oro uosto pakraštyje stovintį kompanijos „Amberair“ lainerį, tvirtino jog pasitaiko ir lėktuvų arešto atvejų. Šis, į Hamburgą skraidęs lėktuvas, įsiskolino 150 tūkst.Lt, ir Lietuvos civilinės aviacijos administracija leido uždrausti jo skrydį. Laineris, areštuotas nuo lapkričio pradžios, išskris, kai kompanija sumokės skolą.

Dėl pastarosiomis dienomis tvyrojusių rūkų Palangos tarptautinis oro uostas buvo priverstas dirbti ekstremaliomis sąlygomis: čia tūpė sostinėje turėję nusileisti lėktuvai. Pasak Palangos oro uosto direktoriaus Leono Kvietkausko, netikėtai užgriuvusias užduotis darbuotojai įveikė puikiai, tačiau keleiviai iš Palangos į Vilnių su „Boeing 737-800“ nebeišskrido. Priežastis - didiesiems laineriams nepritaikytas oro uosto kilimo ir tūpimo takas.

Palangos tarptautiniame oro uoste yra būtina modernizacija. Kitąmet, L.Kvietkausko žodžiais, vyks didelės permainos: už ES lėšas bus įgyvendinami du grandioziniai projektai – šiuolaikiškai įrenginėjamas kilimo ir tūpimo takas bei jo apšvietimas ir keleivių terminalo modernizavimas bei pritaikymas Šengeno reikalavimams.

Pritrauks pigias aviakompanijas

L.Kvietkauskas įsitikinęs, jog „modernizavę kilimo - tūpimo taką ir terminalą, atitiktume pigių oro uostų reikalavimus, ir pritrauktume pigiai savo paslaugas teikiančias aviakompanijas. Rimtos pasaulio aviakompanijos turi didelius lėktuvus. Su mažu lėktuvu pigių reisų nesuorganizuosi“.

Po 150 m bus ilginamas ir po 5 m į abu galus bus platinamas kilimo – tūpimo takas, abipus kurio bus įrengti nauji signaliniai žibintai. Žibintų įrengimas – itin sudėtingas, jų montavimas, direktoriaus žodžiais, „suės“ apie 10 mln. Lt. Bus įrengta vandens surinkimo nuo tako ir filtravimo sistema.

Bendra tako modernizavimo projekto vertė – 23 mln. Lt. Darbus atlikti yra patikėta Vokietijos bendrovei „Siemens“ bei Klaipėdoje įsikūrusiai Suomijos bendrovei „Lemminkainen“.

Kitas projektas – keleivinio terminalo modernizavimas – kainuos 11 mln. Lt.

„Terminalo plotas bus išplėstas 2 tūkst. kv. m. Bus pastatytas dar vienas statinys. Kadangi Lietuva nori prisijungti prie Šengeno susitarimo, tarp šių šalių nebus reikalinga muitinės patikra. Dabartiniame terminale bus aptarnaujami Šengeno šalių keleiviai, o naujajame – ne Šengeno šalių“, - pasakojo direktorius.

Naujajame terminale bus ir pasienio punktas. Terminalo statybos ir rekonstrukcijos darbus vykdys bendrovės iš Telšių ir Nemenčinės.

Taip pat bus atlikti 2 mln. Lt vertės, Lietuvos valstybės finansuojami, mažesnės reikšmės darbai: iš sovietmečio likusių - vandentiekio, kanalizacijos, elektros – tinklų renovacija.

Palangos tarptautinio oro uosto darbai turėtų būti atlikti iki kitų metų pabaigos. Klaipėdos kelininkai oro uosto teritorijoje jau atlieka topografinius matavimus.

Ilginant kilimo – tūpimo taką, L.Kvietkausko žodžiais, bus apsiribota tik oro uosto teritorija. „Tvarkomės toje teritorijoje, kuri yra aptverta. Žmonių neerziname, suprantu, jog yra skaudu, kai kažkas kėsinasi į nuosavybę. Papildomų palangiškių žemių nesigviešime, - yra patvirtintas Palangos tarptautinio oro uosto detalusis planas, - tvirtino L.Kvietkauskas. - Neramus laikas prieš dešimtmetį, kada buvo siekiama iškelti oro uostą į Jokūbavą, jau – praeityje. Palangos oro uostas yra įteisintas kaip strateginės reikšmės valstybės įmonė“.

Per savaitę – 38 reguliarūs reisai

Direktorius pasidžiaugė, jog pirmą kartą nuo Palangos tarptautinio oro uosto, kaip savarankiškos įmonės, įregistravimo - 1991 m. - keleivių skaičius peržengė 100 tūkst. per 11 mėnesių. Šiemet keleivių skaičius išaugo 17 proc.

Per savaitę iš Palangos oro uosto vykdomi 38 reguliarūs reisai.

Dabartiniu metu patys populiariausi reisai yra tarp Palangos ir Kopenhagos. SAS kompanija šiuo reisu keleivius skraidina dukart per dieną pirmyn ir atgal. Reisas į Kopenhagą yra tarsi tiltas su pasauliu – iš Kopenhagos žmonės susisiekia su 60 šalių. L.Kvietkausko tvirtinimu, 70 proc. keleivių šiuo reisu vyksta tranzitu.

Kita galimybė skristi į bet kurią pasaulio šalį – „Lietuvos aviakompanijų“ kasdien organizuojamas reisas į Amsterdamą.

Dažniausiai dėl jūreivystės ryšių tarp Klaipėdos ir Hamburgo kasdien skraido „Lietuvos aviakompanijų“ lėktuvas į Hamburgą. Ši kompanija skraidina keleivius ir į Oslą, Kiolną, Dubliną.

Kompanija DOT („Danijos oro transportas“) keturis sykius per savaitę organizuoja reisus į Bilandą.

Paklaustas, kodėl iš Palangos nėra galimybės išskristi į mūsų tautiečiams populiarųjį Londoną, L.Kvietkauskas sutiko, jog tokio reiso tikrai reikia, tačiau jo neorganizavimo priežastys glūdi „Lietuvos avialinijų“ kompanijos užkulisiuose.

Į lėktuvą – su 1 litro talpos maišeliu

Aviacijos saugumo ir klientų aptarnavimo skyriaus viršininko Stanislovo Jomanto įsitikinimu, būtų išvengta nesusipratimų, jei keleiviai, pirkdami bilietus, pasidomėtų, kokia yra daiktų gabenimo ir patikrinimo tvarka. Pagrindinė naujovė yra ta, kad į lėktuvo saloną leidžiama įsinešti skysčių iki 100 ml talpos buteliukuose, kurie turi būti sudėti į 1 l talpos polietileno maišelį.

Palangos tarptautinio oro uosto aviacijos saugumo ir klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas Stanislovas Jomantas paaiškino, jog jau mėnuo, kaip yra sugriežtinti apribojimai keleiviams bei patikra. „Po to, kai viename Londono oro uoste į lėktuvą buvo įnešti skysčiai, kurie sumaišyti tampa pavojingi, imtasi griežtų apribojimų dėl skysčių įsinešimo rankiniame bagaže, - akcentavo pašnekovas. – Yra du būdai, kaip gabenti skysčius: vežti juos registruojamame bagaže, kuris iškeliamas į bagažinę, arba specialiame maišelyje“.

Skrydžio metu reikalingi skysčiai turi būti sudėti į polietileninį 1 l talpos, plastikiniu bėgeliu užspaudžiamą, maišelį. Kiekvieno buteliuko talpa negali viršyti 100 ml.

Jei talpa viršija 100 ml, reikalaujama, kad buteliukas būtų perdėtas į bagažą. „Problemų iškyla dažniausiai tada, kai keleivis neturi registruoto bagažo. Tuomet vertingą daiktą - tarkim, kvepalus – reikia atiduoti išlydintiems asmenims arba mėnesį siūloma saugoti oro uoste“, - tvirtino S.Jomantas, ragindamas keleivius iš anksto pasidomėti daiktų gabenimo sąlygomis.

Pašnekovas tikino, jog būtų išvengta daugybės nesusipratimų, jei žmonės prieš skrydį prekybos centruose (o ne kelionės metu – oro uoste) įsigytų reikalingus maišelius, ir namie susipakuotų skrydžio metu būtiniausius skysčius.

S.Jomanto žodžiais, sergantieji cukriniu diabetu ar širdies ligomis gali įsinešti ir kitų didesnės talpos vaistų pakuočių. Tam reikalinga turėti gydytojo pažymą.

Praėjęs patikrą keleivis gali apsipirkti oro uosto teritorijoje esančioje parduotuvėje. Tuomet gėrimas yra supakuojamas į vienkartinį maišelį ir išduodamas čekis, kad gėrimas galioja 24 val. Persėdant į kitą lėktuvą, nugerto gėrimo nebegalima įsinešti. Neišpakuotas gėrimas gali būti perdėtas į bagažą.

Praeinančiam patikrą keleiviui reikia nusirengti kiekvieną viršutinį rūbą. Nusiauti batus paprašoma tik tuomet, jei čirškia metalo detektorius.

Kiekvienu atveju nešiojamasis kompiuteris yra tikrinamas ne tik vizualiai, - paprašoma jį ir įjungti. Tikrinami ir mobilieji telefonai. Taip, S.Jomanto žodžiais, saugomasi, kad į lėktuvo saloną nebūtų įnešta sprogmenų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas