Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Mykolinių šventė – atrasta iš naujo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kultūra
  • 2012-09-21

„Vaikai Mykolinių labai laukia, o ypač – bulvių kepimo lauže, kurį sukuriame dirvoje, kur dar neseniai buvo nukastos bulvės. Tai tikra vasaros darbų pabaigtuvių ir derliaus šventė“,- sakė Kretingos rajono vaikų darželio „Eglutė“ auklėtoja Aušra Žemaitienė, į kurios sodybą kasmet susirenka darželio bendruomenė pasidžiaugti Mykolinių švente.

„Nuo seno Mykolinės lietuviams buvusi didelė ir svarbi rudens šventė – iki jos visi stengdavosi baigti visus darbus, nuimti derlių. Kartu tai yra ir bulviakasio pabaigtuvių šventė, todėl ją minėdami darželyje ir stengiamės sugalvoti šią temą atsitinkančias pramogas bei užduotis. Tai ir mįslių apie bulvę minimas, kompozicijų iš rudens gėrybių sukūrimas, įvairios estafetės, bulvių „krepšinis“, šokinėjimas su bulvių maišais, virvės traukimas ir, žinoma, bulvių kepimas lauže. Visai kaip ir seniau žmonės, ilgai rankomis kasdami bulves, čia pat, ką tik nukastame lauke, ir pasistiprindavo bulves išsikepę sukurtame lauže. Dabar tai vaikams tampa tikra atrakcija, nes kai kurie jų taip iškeptas bulves valgo pirmą kartą,- kaip stengiamasi išsaugoti ir puoselėti tradicijas, pasakojo A.Žemaitienė. – Renginio metu vaikams papasakojame ir tai, kad seniau Mykolinių diena vadinta Dagos švente, Dagotuvėmis, nes žodis „daga“ reiškia brandą ir derlių, taip pat – sudygusius žiemkenčių daigus. Todėl egzistuoja pasakymas: „Kokia vaga, tokia ir daga.“ Be to, per Mykolines žmonės spėdavę būsimus orus: jei pučia vakarų vėjas, lauk permainingos žiemos, jei pietų vėjas – ir diena bus giedra, žiemą daug snigs, o pavasaris bus šaltas.“

Tradiciją švęsti Mykolines vaikų darželio „Eglutė“ bendruomenė tęsia nuo 2008 metų. A.Žemaitienė pasidžiaugė, kad į kasmet jos sodyboje organizuojamą šventę susirenka ne tik darželio vaikai, bet ir jų šeimų nariai, noriai įsitraukiantys į renginio šurmulį. „Vaikai labai laukia šventės, ateina rudeniškai ir patogiai apsirengę, specialiai šiai progai net guminius aulinukus įsigiję“,- šventės nuotaiką perteikė A.Žemaitienė.

Pašnekovės pastebėjimu, seniau ir bulviakasio darbai būdavo atliekami vėlesniu laiku, tad natūraliai jų pabaigtuvės sutapdavo su rugsėjo 29-ąja – šv. Mykolo diena. Šią dieną pagal katalikų liturginį kalendorių minimi trys arkangelai – Mykolas, Rapolas ir Gabrielius, tad tikintieji renkasi į bažnyčias, kur kasmet švenčiami šv.Mykolo atlaidai, organizuojamos mugės, koncertai.

Nors seniau žmonės, gyvendami kaimuose, buvo labiau susiję su gamta, kuri ir diktuoja ūkio darbus, tačiau A.Žemaitienė sakė, kad ir dabar vaikai, jaučiantys bei pažįstantys gamtos cikliškumą, supranta kalendorinių švenčių prasmę.

Vaikai pastebi, kaip keičiasi metų laikai, o su jais – ir augmenija. Mūsų darželio auklėtojos kartais vaikus vedasi ir į savo sodybas, kur jie natūraliai pamato lysvėje augančias daržoves, soduose – bręstančius vaisius. Vaikai ir patys į darželį atsineša rudens gėrybių, papasakoja, kur ir kaip jas atrado. Tad mūsų darželinukams bulviakasio, o kartu – ir visos vasaros pabaigtuvių, derliaus šventė yra gražus visų pasakojimų apibendrinimas. Juolab, kad kai kurie vaikai patys būna dalyvavę bulviakasyje“,- kalbėjo A.Žemaitienė.

Domėdamasi Mykolinių šventės istorija, A.Žemaitienė patyrė, kad informacijos apie jos ištakas – ne tiek jau daug. Labiausiai Mykolinės yra švenčiamos Rietave, kur iki šių dienų tęsiama dar iš kunigaikščių Oginskių laikų perimta šventės tradicija.

„Mano manymu, senoji Mykolinių šventė tebėra gyva šiandien – tik dabar mes ją įvardijame rudens gėrybių švente, derliaus švente ir pan. Kaip seniau, taip ir dabar žmonės susiburia tam, kad atšvęstų vasaros darbų pabaigtuves ir pasidžiaugtų gėrybėmis“,- teigė A.Žemaitienė.

*

Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus Papročių ir apeigų poskyrio vadovės Nijolės Marcinkevičienės komentaras:

- Šv. Mykolas (Mykolinės IX. 29) kai kur Europoje laikyta svarbiausia rugsėjo diena. Šv. Mykolas - Vokietijos patronas. Senovės germanai šio šventojo atvaizdą turėjo net savo vėliavoje.

Šv. Mykolas Arkangelas – galingiausias iš visų angelų, nugalėjęs visas Liuciferio siųstas piktąsias jėgas, kurios liaudyje dažniausiai įsivaizduojamos kaip slibinas ar didelė gyvatė. Todėl suprantama, kodėl žmonės, išsiruošę į tolimesnę kelionę, visada sukalbėdavo maldelę: “Šv. Mykolai Arkangelai, kaip tu nugalėjai biesų galybę ir apvalei dangų, taip nuvalyk mano kelius nuo viso pikto. Amen”.

Buvo manyta, kad Bobų vasara prasideda trys dienos prieš Mykolą ir baigiasi trys dienos po Mykolinių. Yra užrašytas tikėjimas, kad Mykolinių vakarą merginos aplinkui savo lovą barstydavo kanapes. Jei susapnuos vaikiną, tikėtasi, kad tai bus jos kanapių rovėjas – būsimasis vyras. Matyt, rudenėjimas ir garbingas šventojo vyro vardas lėmė tokius būrimus, tai tarsi šaltojo metų laiko būrimų pradžia.

Baudžiavos laikais šv. Mykolas buvo duoklių ponui atidavimo terminas. Mažojoje Lietuvoje Prūsijos valdžia dar XVIII a. pradžioje specialiu potvarkiu buvo nustačiusi, kokia tvarka didesni ir mažesni vaikai privalo eiti į mokyklą. 1734 m. Karaliaučiuje išleistame įsake buvo sakoma, kad dėl ūkio darbų nuo 5 iki 6 metų vaikai privalo lankyti mokyklą vasarą nuo Velykų iki Mykolo, paaugliai – per žiemą nuo Mykolo iki Velykų…

Kadaise Mykolinės buvo pats bulviakasis (vėliau tai laikyta bulviakasio pabaigtuvių apytikre data). Apie Mykolines dar sėjami kviečiai, vėlyvieji rugiai, tikintis, kad pasėjus šv. Mykolo garbei, duos gerą derlių, nes nespės išsišakoti… Nuimamas daržų derlius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas