Atžalyniečiai atrado kiną

Jaunimo teatro studija „Atžalynas“ keturias dienas praleido gamtos prieglobstyje ir jaukinosi kiną: šiemet tradicinė vasaros stovykla „Te.atras“ buvo skirta kino paslapčių paieškoms.

„Te.atro“ stovyklautojams išties buvo smagu.

Vaizdingame Minijos slėnyje įsikūrę atžalyniečiai kartu su savo vadove Aukse Antuliene nenuobodžiavo: senoje sodyboje ir palapinių stovykloje nuolat degė laužas, skambėjo gitaros, vyko piratų ir vikingų varžybos, teatrinės improvizacijos, protų mūšis, burlaivių gamyba. Svarbiausiu stovyklos akcentu tapo pažintis su kinu: jaunieji teatralai gilinosi į kino teoriją, praktiką, rašė scenarijus, filmavo ir vaidino. Stovyklą vainikavo filmų pristatymas ir kino apdovanojimai „Auskarai“. Į komandas pasiskirstę atžalyniečiai sukūrė keturis filmus: siaubo komediją „Baubas“, dramą „Įkalinti greityje“, tragikomediją „Apsižvalgyk“ ir mistinę dramą „Meteoro dukterys“. Kaip ir tikruose „Oskarų“ apdovanojimuose, „Auskaruose“ buvo renkami geriausi pirmojo ir antrojo plano aktoriai, geriausi scenaristai, režisieriai, operatoriai. Daugiausiai „Auskarų“ apdovanojimo ceremonijoje, kuri įvyko vėlų vakarą po žvaigždėtu dangumi ir liepsnojant deglams, susišlavė filmas „Baubas“.

„Kino dirbtuves stovykloje rengėme pirmą kartą. Su kino teorija vaikus supažindino buvusi atžalynietė Silvija Stonkutė. Praktinius dalykus vaikai darė patys – pasirašė scenarijus, sukūrė filmų pristatymus, patys filmavo, režisavo, vaidino. Kai kurie liko už kadro, tačiau stovyklautojai rinko ir apdovanojo labiausiai kūrybiniame procese nusipelniusius bendraamžius. Simbolines apdovanojimų statulas vaikai gamino patys, sprendė, kam jas įteikti. Taip kartu mokėmės pastebėti gražius dalykus, vertinti gerus darbus, dėmesį, pagalbą“, - sakė A.Antulienė.

Būsimų filmų scenarijus atžalyniečiai aptarė ant įspūdingo Minijos skardžio. Kai kūrybinės kino dirbtuvės buvo uždarytos, o visi filmai sukurti ir aptarti, jaunieji teatralai paskutiniąją stovyklos naktį leidosi į naktinį žygį. Didžiuliame plote – miške, laukuose, paupyje - buvo surengtos orientacinės varžybos. Vaikai turėjo surasti 12 užuominų ir įveikti ne vieną mįslę bei užduotį.

„Orientacinės varžybos taip įtraukė, kad į stovyklą vaikai grįžo tik paryčiais. Tą naktį likome be miego ir iš karto nuėjome pasitikti saulės. Saulės sutiktuvės paskutinę stovyklos dieną jau yra tapusi „Atžalyno“ tradicija. Sėdėjome ant skardžio ir valgėme pusrytėlį. Tai – taip pat atžalyniečių tradicija: tekant saulei suvalgyti gabalėlį sūrio su medumi ir riešutu. Smagu buvo stebėti, kaip didieji vaikai perduoda tradicijas mažesniesiems atžalyniečiams – esame lyg šeimoje. Vyresni globoja mažesniuosius, visi vieni kitiems padeda. Turiu šaunią komandą, kuri yra labai savarankiška, kūrybinga, jaučia atsakomybę. Su tokiais vaikais galima kalnus nuversti“, - pasibaigus stovyklai savo teatralais džiaugėsi A.Antulienė.

• Rašyti komentarą (0)