|
|
|
Budriškiai sugrįžo į tėviškės sodus
Į tradicinę, jau penktą kartą Budriuose surengtą, vakaronę „Sugrįžkime į tėviškės žydintį sodą“ rinkosi kaimo bendruomenės žmonės, sugrįžo studijuojantis jaunimas, suvažiavo kraštiečiai iš įvairių Lietuvos vietų. Pabendrauti prie šventinio stalo ir ligi išnaktų prie laužo pavakaroti susirinko kelios dešimtys žmonių – tarsi viena didelė Budrių kaimo šeima.
Linksmino savi kaimo saviveiklininkai Tradiciškai kaimo kraštiečių susitikimą budriškiai rengia birželio pirmąjį šeštadienį – dar tebežydint sodams. Susirenka žmonės iš jau išnykusių aplinkinių – Smilkščių, Bumbulių, Kačaičių – kaimų. „Žmonės iš anksto žino ir įprastai susidėlioja savo darbus, susiderina laiką. Tačiau šiemet šventę teko atkelti į Jonines dėl saviveiklininkų užimtumo, ir visiems teko pranešti apie nenumatytus pokyčius“, - neslėpė šventės organizatorė Kretingos kultūros centro Budrių skyriaus vadovė Janina Lukauskienė. Vakaronę ji pradėjo žodžiais apie gyvenimo prasmę, kurią pajuntame gyvendami vieni šalia kitų – draugų, kaimynų, artimųjų. Nors sodai ir nebežydi, bet juos pakeičia galvas iškėlę bijūnai prie kiemo vartų. Kiekvienam mums tėviškė – tai tie Joninių naktimi prakvipę žolynai, ori gandrų tyla ir žemuogių takas, atvedęs budriškius į šį susitikimą. O gimtinei skirti Budrių kaimo vaikų posmai vyresnės kartos žmonėms spaudė sumišusio džiaugsmo ir graudulio ašaras. Šventės linksmintojais buvo to paties kaimo saviveiklininkai, vadovaujami Kęstučio Sovos, bei Virginijaus Markevičiaus suburta kaimo vyrų estradinė grupė. Programoje dalyvavo ne vien meniniai kolektyvai, bet ir gabūs kaimo vaikai bei jaunimas, - pasirodymai prieš kaimo žmones tąvakar jiems prilygo visų metų triūso vainikavimui. O kad būtų dar linksmiau, šiemet budriškiai į svečius pasikvietė ir vokalinį ansamblį iš Kūlupėnų. Nusilenkė Budrių praeičiai Ir nors šiųmetinės šventės scenarijų padiktavo pati Joninių šventė, kurioje neapsieita be laužo, vainikėlių plukdymų prie bažnyčios tvenkinio, buvo ieškota ir naujovių. J.Lukauskienė perėjo per senųjų Budriškių sodybas ir iš jų albumų traukė senovines nuotraukas ir iškabino jas prie salės durų: jauniesiems budriškiams anų laikų mados kėlė juoką, o vyresnieji aptarinėjo ir grimzdo į nostalgiškus savos jaunystės laikus. Ne vienas atpažino save, prisiminė, koks kaimas buvęs prieš kelis dešimtmečius, kaip čia kartu dirbta ir švęsta, džiaugtasi ir liūdėta. „Nusilenksime Budrių praeičiai: nebėra pašto ir mokyklos, todėl prabilti apie jų istoriją paprašysime ilgametę pašto viršininkę Reginą Liaudinskienę ir pedagogę Vandą Jonkuvienę, čia dirbusią per 40 metų. Kviesime prisiminimais pasidalinti taip pat bibliotekininkę Danutę Paukštienę, Budrių kaimo knygų pasaulyje gyvenusią irgi keturis dešimtmečius“, - vakaronės staigmeną atskleidė J.Lukauskienė. Lyg viena linksma giminė
„Šios kraštiečių sugrįžtuvių šventės laukiame visus metus: sueina visi - ir kurie čia pat gyvena, ir tie, kurie atvažiuoja aplankyti tėvų ar pavasaroti pas savo močiutes. Mes gyvename gretimame Nausodžio kaime, netoli, tik va, mano vaikai nenorėjo eiti į šventę“, - neslėpė garbaus amžiaus Rūta Stuopelienė. „O mano vaikai gyvena čia pat, ir būtinai ateis“, - pasidžiaugė bendrapavardė Morta Stuopelienė. „Patikėkit, kaip mums būna linksma, kaip geram „baliuj“. Amžius čia neegzistuoja, visi esam lyg didelė giminė“, - tikino į šventę atėjusi kaimo jaunimo trijulė – Aurelija ir Rita Kupšytės, taip pat – ne seserys, ir Antanas Asnauskas. Edita ir Vincas Eismuntai, besidžiaugią abiejų savo dukterų - Evos ir Viltės – artistiškumu scenoje, juokėsi, jog bendruomenės salė, kurioje dabar svečiuojasi, kažkada ir suvedė juos. „Čia vykdavo kaimo šokiai, o bešokdami ir įsižiūrėjome vienas į kitą. Ir netgi pirmąją gūžtą šiame name susukome, čia ir dabar dar yra keli butai“, - sentimentais pasidalijo sutuoktiniai. Į šventę jiedu sakė atėję, vedini gero ūpo ir noro sutikti jaunystės draugus bei artimiau susipažinti su kaimo naujakuriais. Kaime artimiausias žmogus - kaimynas Vasarą aplankyti močiutę Eugeniją Petkevičienę iš Klaipėdos su žmona Vaiva bei dviem mažametėmis dukrelėmis Elze ir Rūta atvykstantis Andrius sakė, jog į šias vietas jį nuolat traukia sugrįžti: „Išsyk prisimenu vaikystę, kai kažkada čia iššliaužiotas kiekvienas kampas, išsikarstyta vos ne po visus aukščiausius kaimo medžius“. „Čia - draugiškų žmonių kraštas“, - vyrui pritarė Vaiva, o vyresnėlė Elzė pridūrė, jog pas močiutę esą labai daug braškių ir žemuogių, ne taip, kaip Klaipėdoje. Iš Mažeikių tiesiai į šventę atvykęs Bronius Vaišnoras sakė, jog Budrius palikęs prieš 26 metus. „Mano šaknys - čia, nors gyvų tėvų nebeturiu – jiedu atgulė į šio kaimo kapines, bet dar yra dėdžių, tetų. Su šeima kasmet, prošal važiuodamas į Palangą, aplankau savo kaimelį. Matau, kaip žmonės keičiasi - atjaunėjo kaimas, susibūrė stipri bendruomenė, lyginant su tais laikais, kada aš trumpakelnis ir basakojis čia lakstydavau“, - džiaugėsi kraštietis. Į šventę atvyko ir iš šio kaimo kilęs Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas su žmona Svetlana. O kaimo bendruomenės pirmininkas Arvydas Stuopelis pasidžiaugė, jog jų kaimas tokią gražią sugrįžtuvių tradiciją pradėjęs jo pirmtakės, buvusios bendruomenės pirmininkės J.Lukauskienės iniciatyva. „Tačiau nėra nieko, ką kaimas galėtų nuveikti be saviškių palaikymo. Esu dėkingas visiems už bičiulystę ir kaimynystę, nes kaime kaimynas yra pati artimiausia giminė, į kurią pirmiausia atsiremsi bėdai ištikus, sielvartui užklupus, su kuriuo pirmiausiai ir džiaugsmu norisi pasidalinti“, - gerų žodžių budriškiams negailėjo A.Stuopelis.
|
|
