|
|
|
Paminėjo Bičių dieną
Rūdaičių pradinio ugdymo skyriaus jaunieji bitininkai bei jų vadovė Elena Šimkuvienė kartu su Rūdaičių kultūros filialo meno vadove Sigita Šimkute atšventė Bičių dieną.
Bičių mylėtojai prisiminė, kad šią dieną bitininkai susirinkdavo pasikalbėti apie bites, jų sveikatą, peržiemojimą. Pagal tradicijas šeimininkės bičiulius vaišindavo sūriu, medumi, meduoliais. Ant stalo būtinai degdavusi tikro vaško žvakė – kad sušildytų ir suvienytų susirinkusiuosius. „Laikydamiesi tradicijų šventės dalyvius ir žiūrovus vaišinome pyraigaičiais su medumi. Vaikai piešė bites, kūrė eilėraščius, mokėsi lietuvių liaudies dainų, sutartinių ir šokių apie bites, grojo skudučiais, minė mįsles, prisiminė patarles ir skaičiuotes. Gytė Pušinskaitė deklamavo poetės N.Rimkienės specialiai rūdaitiškiams bitininkams žemaičių tarme sukurtą eilėraštį, o Gabijus Gavėnas papasakojo sakmę, kaip Dievas sukūrė bitę“, - bendrą su mokykla projektą pristatė S.Šimkutė. Šventėje apsilankė ir darželinukai – į renginį jie atėjo pasipuošę bičių karūnomis, žiūrovai galėjo pasigrožėti jų piešinių paroda. „Paskelbėme ir eilėraščių apie bites konkursą. Konkursui eiles sukūrė ir apdovanoti buvo Milda Lukauskaitė, Gabijus Gavėnas, Rugilė Staponkutė, Skaistė Ivanavičiūtė, Modestas Jocevičius ir Julija Venckutė“, - išvardino S.Šimkutė. Bičių diena Rūdaičiuose buvo švenčiama 14 kartą. Vaikai su jaunųjų bitininkų būrelio vadove E.Šimkuviene aplankė Kretingos bitininkų draugijos įkūrėjo Jeronimo Pečkaičio kapą. „Vaikus svarbu supažindinti su bitininkyste, bitėmis, nes tai yra glaudžiai susiję su mūsų tautos tradicijomis, papročiais. Bitės darbininkės tema sutinkama senosiose lietuvių darbo dainose, sutartinėse. Yra žinoma, kad girių bitininkystė jau I tūkst. prieš Kristų vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos teritorijos gyventojų vystytoje mainų prekyboje. Už brangius kailius, gintarą ir vašką, kurio gaudavo iš miško drevėse randamų korių, lietuviai mainais gaudavo metalo, kitų prekių. Su bitininkyste siejasi ir bičiulystės papročiai. Iki mūsų laikų išlikęs terminas bičiulis yra kilęs nuo žodžio bitė. Šie vabzdžiai savo gyvenimu labai panašūs į žmones – gyvena šeimomis, dirba naudingus darbus, tvarkosi“, - papasakojo E.Šimkuvienė.
|
|
