Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 54 %
Naktį4°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pomėgio pinigais nevertina

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2012-03-30

Budrių kaimo verslininkas 45-erių Virginijus Markevičius, nuo jaunystės dienų mėgęs groti gitara, už asmenines lėšas kaimo bendruomenei nupirko muzikos instrumentus ir bendraamžius subūrė į grupę „Savi“.

Budrių muzikos grupėje „Savi“ groja (iš kairės): bosine gitara – Antanas Balsevičius, mušamaisiais – Robertas Kupšys, ritmine gitara – Virginijus Markevičius, jis yra ir pagrindinis grupės solistas.

Mėgstami kaimo šventėse

„Mūsų grupėje visi – saviškiai: visi esam iš vieno kaimo ir seniai pažįstami. Todėl ir prilipo toks grupės pavadinimas“, - tvirtino antrus metus gyvuojančios budriškių muzikos grupės „Savi“ iniciatorius V.Markevičius, pats grupėje grojantis ritmine gitara. Beje, jis – ir pagrindinis šios grupės solistas.

Be V.Markevičiaus, grupėje dar groja: būgnais – 50–metis prekybininkas Robertas Kupšys, bosine gitara - 48-erių Antanas Balsevičius, šiuo metu bedarbis. Kultūros centro Budrių filialo meno vadovas Kęstutis Sava per šventes jiems talkina pūsdamas saksofoną.

Vyrai dukart per savaitę susirenka repetuoti į Budrių kultūros namus. Muzikantai vis atnaujina savo muzikinę programą, kurioje – per 30 populiariausių šlagerių iš Stasio Povilaičio, Žilvino Žvagulio, grupių „Hiperbolė“, „Vairas“, „Rondo“ repertuaro. Budriškiai sakė, jog savo atliekamomis dainomis jie nesiorientuoja į jaunimo publiką, o greičiau – į visokio amžiaus kaimo bendruomenės klausytojus. Tačiau budriškiai groja vien tik lietuvišką muziką. Grupė „Savi“ yra laukiama ne tik savo bendruomenės bei seniūnijos šventėse, bet ir kaimyninių kaimų renginiuose. Vyrai neseniai dalyvavo Kalniškių bei Kūlupėnų kaimų šventėse. Muzikantai netrukus ketina vykti į Lapius, Klaipėdos rajone, ir jau rengiasi Budriuose šią vasarą įvyksiančiai kraštiečių šventei „Sugrįžkime į tėviškės žydintį sodą“.

Tikėjosi uždegti jaunimą

V.Markevičius atviravo, jog aparatūrą jis nupirko ne vien paskatintas nostalgijos savo muzikuojančiai jaunystei, kada jis grodavęs gretimo Baublių ir Raguviškių estradiniuose ansambliuose, o vėliau – ir proftechninės mokyklos grupėje. Vyras sakė, jog jis tikėjosi gyvai pačių atliekama muzika uždegti kaimo jaunimą.

„Kai sumaniau įkurti grupę, negalvojau, kad joje grosiu tik aš ir mano bendraamžiai. Sutikęs jauną žmogų, šnekinau: ateik, pamokysim groti, kartu koncertuosime. Bet ateina 2-3 vaikinai, pabando pabrūžinti stygas, padaužo būgno lėkštes, tuo ir baigiasi. Jiems neįdomu, reikia padirbėti - išsyk nieko neišeina. O kam? Geriau sėdėti prie kompiuterio, kur jokių pastangų nereikia“, - kalbėjo grupės įkūrėjas.

Jis sakė, kad labai norėtų išjudinti kaimo jaunimą, kažkuo prisidėti prie savo ir kitų žmonių kasdieninės rutinos praskaidrinimo. Tam ir negailįs savų pinigų. „Savo pomėgių aš vien pinigais neįvertinu“, - tvirtino verslininkas.

„Virginijus ir kitus budriškius pakelia ant kojų: sako, ramiai gyvendamas gali greičiau ir numirti. Jo buvimo bei veiklos apstu visur – ir kaimo kultūriniame gyvenime, jis - ir verslo žmogus, ir aistringas medžiotojas“, - pagyrų muzikos grupės įkūrėjui negailėjo Budrių filialo vadovė Janina Lukauskienė.

Anot jos, kai „Savi“ per šventes užgroja, pasiklausyti jų sueina visas kaimas, - žmonės pasiilgę tikros muzikos. Tai būna tikra šventė ir muzikantų šeimoms – susirenka jų žmonos, vaikai, visi bendrai ruošia stalus, puošia salę.

Groti gyvai - prestižas

„Mūsų jaunystės laikais kas sekmadienį vykdavo šokiai, salės lūždavo, kiekvieni kaimo kultūros namai turėjo savo muzikos aparatūrą. Ir kiek būdavo norinčių groti, - o jau groti šokiuose buvo didžiausias prestižas. Kiekvienam kaimo vaikiui prestižas būdavo bent pramokti brinzinti gitara. Dabar dvidešimtmečio nepriviliosi groti, - paleidžia įrašus, o kokios dainos skamba diskotekose - jaunimas alpėja nuo dainos „Padaryk mane“. O per tautines šventes visa gerkle plyšauja angliškas dainas“, - apmaudą išliejo R.Kupšys.

Muzikantai tvirtino, kad jiems būtų įdomu pagroti savaitgaliais ir kaimo jaunimo diskotekose, prisirinktų šokėjų, tačiau negali, nes tam reikia turėti verslo liudijimą.

Kretingoje, vyrų manymu, situacija būtų kitokia: atsirastų nemažai norinčių gyvai pagroti. „Ten muzikuojantis jaunimas sulenda į „sklepus“, kur dažnai gimsta originalūs projektai“, - sakė R.Kupšys.

Kaime kultūra nusmuko

Grupės vyrai neslėpė apmaudo, kad šiandien kaimo kultūra išgyvena, jų manymu, patį didžiausią nuosmukį per visą Nepriklausomybės laikotarpį. „Anksčiau kėlė kaimo kultūrą, kokius kultūrnamius statė ir tam pinigų negailėjo. O kai įstojome į Europos Sąjungą, kultūra kaime ėmė nykti. Pažiūrėkit, kokį Baublių kultūrnamį išgriovė“, - piktinosi V.Markevičius.

Jam pritarė J.Lukauskienė, patikindama, jog kaimo šventėms dabar beskiriama vos po 100 Lt.

„Jei ne kaimo verslininkų, bendruomenės žmonių parama, švenčių surengti būtų neįmanoma“, - mano ji. Muzikantams tenka patiems pasukti galvą, kuo ir kaip nusivežti muzikos aparatūrą net ir į kitų kaimų šventes.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas