Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 16 %
Naktį1°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Per šias Užgavėnes įnirtingos Kanapinio ir Lašininio kovos neprireikė: gamta jau iš anksto buvo Kanapinio pusėje ir žiema pradėjo trauktis, paleisdama upeliais sniegą bei sustingusį ledą. Tačiau persirengėliai nepabūgo lietaus ir nuo jo gęstančių laužų – po visą Kretingos rajoną gerą nuotaiką nešdami siautė žydai, daktarai, čigonės, kareiviai, raganos ir giltinės.

Grūšlaukės Užgavėnių herojai pasitiko triukšmingai ir įspūdingai – persirengėliai priminė, kad grūšlaukiškiai žino, kaip iš tiesų yra švenčiamos Užgavėnės.

Visas būrys persirengėlių jau nuo ankstyvo ryto žadino GRŪŠLAUKĖS kaimą. Išradingomis kaukėmis ir rūbais pasipuošę Užgavėnių veikėjai pirmuosius aplankė vairuotojus – grūšlaukiškiai pagrindiniame gyvenvietės kelyje stabdė automobilius. Kiekvienas vairuotojas ir keleivis buvo pasveikinti, pabaksnoti šluotomis, o rūpestinga „daktarė“ pasirūpino, jog visi paragautų sveikatingumo gėrimo bei pavasarį pasitiktų neišbalę.

Grūšlaukės kultūros filialo vedėja Genutė Viskontienė pasakojo, kad grūšlaukiškiai nuo seno turi itin gilias Užgavėnių tradicijas, kurių laikosi iki šiol. Pagrindiniais šventės herojais – kareiviais, čigonais, daktarais, vengrais – persirengę kaimo gyventojai lankė savo kaimynus ir ragino ne tik vaišinti blynais, saldainiais ar litu. Grūšlaukės „žydai“ paaiškino, kad per Užgavėnes labai svarbu kuo dažniau pavalgyti – galima ir iki 12 kartų. Blynai simbolizuoją besiartinantį pavasarį, o šventės maistas turi būti kuo riebesnis. Juk laukia keturios savaitės pasninko. Užgavėnių dieną privalu pasilinksminti iš širdies – iki šv.Velykų laukiąs rimties metas.

Dar protėviai patardavo, kad Užgavėnių dieną nederėtų sunkiai dirbti – verčiau pavalgyti ir pasilinksminti.

BUDRIŲ kultūros filialo moterys žydų laukė prisikepusios blynų: persirengėlius vaišino „čirviniais“ blynais su šokolado gabaliukais, blynais su dešrelėmis ir lietiniais, pagardintais šaldytomis braškėmis.

„Blynų per Užgavėnes turi būti kuo įvairesnių ir kuo daugiau. Norėjome pavaišinti tokiais kepiniais, kokių kasdien galbūt paprastai neišsikepame. Kadangi žiema pradėjo trauktis nuo pat ryto, laužo kaime nebekūrėme – su persirengėliais pašokome ir padainavome kultūros filiale“, - pasakojo Budrių kultūros filialo vedėja Janina Lukauskienė.

VYDMANTŲ kultūros filialo vedėja Jolanta Japertienė papasakojo, kad šiais metais Užgavėnių eitynes pradėjo kiek neįprastai – aplankė bendrovės „Akmena“ darbuotojus.

„Apžiūrėjome visą cechą, palinksminome darbuotojus. Vėliau Vydmantuose sukūrėme laužą, prie kurio pakvietėme visą gyvenvietės bendruomenę. Vaišinomės arbata bei blynais, lankėme gyventojus. Žmonės noriai įsileido, norėjo pamatyti ir išgirsti „žydų“ parengtą programą“, - sakė J.Japertienė.

RAGUVIŠKIŲ gyventojams atšvęsti Užgavėnių nesutrukdė net užgesęs laužas ir lietaus apgadintos senos muzikos kolonėlės. Užgavėnių veikėjai siautė po visą kaimą, vaišinosi blynais, o vėliau saviveiklininkai ta proga surengė repeticiją būsimam koncertui.

KŪLUPĖNŲ „žydai“ aplankė seniūniją, mokyklą, mokytojų namą ir kūlupėniškius. Nuo seno tikima, kad namuose apsilankę Užgavėnių herojai atneša laimę ir sėkmę.

„Gavėjome taip, kaip ir reikia: su muzika, laužu, More. Kūlupėniškiai pasidalijo į dvi komandas: vieni rungtyniavo Kanapinio pusėje, kiti – Lašininio. Garsiausiai šaukė, geriausiai žaidimus žaidė ir stipriausiai virvę traukė Kanapinio gerbėjai. Po kovos visi skanavome Staselės Zajenčauskienės virta žirnių koše, gėrėme sveikuolių arbatą. Šeimininke persirengusi seniūnė Rita Lubienė persirengėliams nepagailėjo dovanų, šventės dalyviams šoko Kūlupėnų mokyklos mokinės, persirengusios raganaitėmis“, - pasakojo Kūlupėnų kultūros filialo vedėja Jovita Rimkuvienė.

JOKŪBAVO persirengėliai ne tik aplankė kaimo gyventojus, sudegino Morę, bet ir surengė Užgavėnių viktoriną.

„Vaikai atsakinėjo į klausimus apie šią šventę. Vėliau 12 mažųjų apdovanojome už išradingiausias kaukes. Vaikams iškepėme blynų pagal jų pageidavimą. Blynai simbolizuoja po žiemos parsiritančią saulę. Todėl blynai buvo apvalūs ir su „akimis“ – mėlynėmis ir šaldytomis vyšniomis“, - sakė šventę kartu su bibliotekininkėmis surengusi Danutė Pilipčuk.

KARTENOJE Užgavėnių dalyviai skanavo tradicinio šios šventės valgio – šiupinynės. „Žydai“ lankė karteniškius, vaišino juos ir kvietė linksmintis. „Per Užgavėnes reikia kuo daugiau kartų pavalgyti, maistas turi būti sotus ir riebus. Smagu, kad žmonės dar nėra susvetimėję, mielai į namus įsileidžia gerą nuotaiką nešančius Užgavėnių veikėjus“, - džiaugėsi Kartenos kultūros filialo vedėja Martina Žąsytienė.

KURMAIČIŲ persirengėliai taip pat nepabūgo blogo oro ir aplankė ne tik kurmaitiškius, bet ir Tūbausių, Genčų gyventojus. Kaime liepsnojo laužas, žiemą kurmaitiškiai išvijo su dainomis ir muzika.

Pirmą kartą Užgavėnių šventę surengė VALĖNŲ kaimo gyventojai. „Pasislėpę po kaukėmis šventėme kaimo centre. Visi buvo linksmai nusiteikę, šoko, vaišinosi blynais. Mažieji gyventojai lenktyniavo lipdydami senį besmegenį. Šventę vainikavo Morės deginimo ceremonija“, - kalbėjo valėniškė Airida Jonkuvienė.

IMBARĖS bendruomenės persirengėliai linksminosi siausdami po seniūnijos kaimus, aplankė Salantų įstaigas.

„Ne vienam pakėlėme nuotaiką. Visi tvirtino, kad tokie susibūrimai skatina bendruomenės žmones vienytis, juos suartina“,- sakė Imbarės bendruomenės pirmininkė Aušra Dvarionienė.

SALANTŲ kultūros centro direktorė Stasė Preibienė pasakojo, kad lietuviai Užgavėnėms ruošdavosi kaip didelei šventei.

„Svarbiausia - persirengti neįprastais drabužiais, pasislėpti po kauke. Pagal veikėjus persirengėlių kaukės skirstomos į dvi grupes: vienose pavaizduoti žmonių, o kitose - gyvulių bruožai. Ypač dažni žydai, čigonai, vengrai, arkliai, ožiai, gervės, velniai, raganos, giltinės, ubagai. Salantuose nuo seno Užgavėnių išvakarėse buvo mada persirengti “ubagais” ir, lankantis įvairiuose namuose, prašyti išmaldos. Šiemet savo kolegas - Salantų kultūros centro darbuotojus - Užgavėnių išvakarėse persirengęs aplankė pirmasis “ubagas” - specialistas kultūrai ir menui Liudas Augaitis, kuris “išmeldė” šiokių tokių vaišių ir patraukė savais keliais po apylinkes lašinių bryzo ar dar kokių vaišių kaulyti“, - sakė S.Preibienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas