Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ir po mirties galima išgelbėti kito žmogaus gyvybę

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-03-03

Apie tai, kaip tapti organų donoru, kalbamės su Nacionalinio organų transplantacijos biuro (NOTB) direktoriaus pavaduotoja Julija širokova.

- Kur kreiptis žmogui, norinčiam tapti organų ar audinių donoru?

- Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas leidžia kiekvienam šalies piliečiui, sulaukusiam pilnametystės, oficialiai pareikšti savo valią dėl donorystės po mirties. Norėdamas gauti donoro kortelę, asmuo gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į bet kokios specialybės gydytoją. Atvykęs, pavyzdžiui, į polikliniką, asmuo yra nukreipiamas pas gydytoją, kuris galėtų jį priimti, ir ten užpildo sutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, formą. Gydytojas, kurio akivaizdoje ši forma buvo pasirašyta, perduoda sutikimą įstaigos administracijai, kuri sutikimą registruoja ir išsiunčia Nacionaliniam organų transplantacijos biurui. Tai yra biuras, kuris tvarko Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registrą. Gautas sutikimas registruojamas registre, duomenys sutikrinami su Gyventojų registro tarnybos duomenimis. Jei duomenys pateikti teisingai, asmeniui, kuris pasirašė sutikimą, išsiunčiama plastikinė Donoro kortelė. Svarbu pažymėti, kad kortelė yra tik simbolinė valios išraiška, svarbiausia – duomenys registre.

- Ar kiekvienas norintis gali tapti donoru? Ar ribojamas amžius?

Donorų amžius neribojamas. Mes nežinome, kokia medicina bus rytoj, kaip plėtosis donorystė. Ši sritis yra dinamiška. Kiekvienais metais farmacijos pažanga ir technologijų vystymasis leidžia mums pasirinkti donorus iš vis platesnio, bet dar vis per mažo rato žmonių. Atotrūkis tarp pacientų, laukiančių transplantacijos, ir donorinių organų skaičiaus yra didelis.

- Kokius būtina pateikti dokumentus?

- Norint užpildyti sutikimą ir gauti donoro kortelę, būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu.

- Ar apie žmogaus valią tapti po mirties donoru informuojami artimieji – kad nekiltų konflikto, šeimos gydytojas?

- Artimieji apie žmogaus valią tapti po mirties donoru informuojami tik tuo atveju, jei tas žmogus yra potencialus donoras, t.y. jis guli reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, jam diagnozuota ir patvirtinta smegenų mirtis ir nenustatyta, kad jis negali būti donoru.

Atsižvelgiant į tai, kad sutikimas donorystei, kurią simbolizuoja donoro kortelė, yra juridiškai pripažintas dokumentas, mirusiojo artimieji neturi teisės to vetuoti, tačiau juos privalu informuoti, kaip privalu informuoti ir apie visus tyrimus, procedūras ir sprendimus, kurie priimami ir taikomi pacientui.

Šeimos gydytojas neinformuojamas, nes Donoro kortelė neturi nieko bendra su žmogaus sveikata, gydytojas nedalyvauja sprendžiant dėl donoro audinių ir organų tinkamumo.

- Kaip veikia donorystės sistema – kokiu būdu užtikrinama, kad mirusiojo organai bus panaudoti?

- Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojas, identifikavęs potencialų donorą, apie jį praneša Nacionalinio organų transplantacijos biuro budinčiam koordinatoriui, kuris tikrina potencialaus donoro duomenis su Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre turimais duomenimis. Nuo 2000 m., kai buvo įsteigtas registras, nebuvo identifikuotas nė vienas donoras, turintis Donoro kortelę. Todėl sprendimą dėl donorystės turėjo priimti mirusiojo artimieji. NOTB budintis koordinatorius kartu su gydytojais, atliekančiais transplantacijos operacijas, vertina potencialaus donoro būklę ir priima sprendimą dėl jo tinkamumo donorystei ir užsako būtinus tyrimus – virusologinį ir imonuloginį mirusio paciento ištyrimą. Tuo pat metu gydytojas, dirbantis ligoninėje, informuoja mirusio paciento artimuosius apie galimybę aukoti audinius ir organus.

Žinia apie donorystės galimybę eina iš paskos žiniai apie artimojo mirtį, todėl daugumai žmonių yra sunkiai suvokiama. Tokiais atvejais potencialaus donoro artimiesiems suteikiamas laikas pagalvoti. Tačiau šis laikas negali būti uždelstas. Gali atsitikti taip, kad organų tinkamumo nepavyks užtikrinti net naudojant moderniausią techniką (dirbtinio kvėpavimo aparatą, dirbtinės kraujotakos aparatą). Gavęs sutikimą donorystei, NOTB budintis koordinatorius organizuoja gydytojų komandą, kuri paims organus ir audinius. Visos proceso grandys dirba kartu: pokalbis su mirusiojo artimaisiais, donorui taikomos medicinos priemonės, palaikančios jo audinių ir organų funkcionalumą, donoras tiriamas dėl galimų infekcijų, nustatomas jo imunologinis tipas, ieškomi potencialūs recipientai. Atsižvelgiant į tai, kad širdis ir kepenys turi trumpą šaltos išemijos laiką (laikas, kai organas lieka be kraujotakos) ir tai, kad potencialių recipientų skaičius nedidelės, kompetentingų gydytojų konsiliumas nusprendžia, kam bus transplantuotas organas, dar iki organų paėmimo iš donoro operacijos.

Kitaip yra su inkstais. Atsižvelgiant į tai, kad inkstų transplantacijos laukia per 200 pacientų, atranka vyksta keliais etapais. Pirma, vadovaujantis pirminiais kriterijais, – kraujo grupė, serologiniai žymenys, skubumo kriterijai, antra – imunologiniais rodikliais, pakarotinų transplantacijų skaičiumi ir kt. Po šios atrankos kiekvienam inkstui į ligoninę kviečiami trys labiausiai tinkami, potencialūs recipientai. Jie tiriami ligoninėje ir iš jų išrenkami du tinkamiausi. Žmonėms dažnai kyla klausimas, kaip elgiamasi, jei potencialūs recipientai yra vienodi? Gydytojai veikia pagal nustatytus kriterijus. Taip pat reiktų nepamiršti, kad net identiški dvyniai turi skirtumų. Įvykus transplantacijai, NOTB darbuotojai dar kartą įvertina proceso tęstinumą, teisingumą, skaidrumą ir būtinumą.

- Kokie duomenys pateikiami Donoro kortelėje, kodėl jos reikia? Ar ji saugotina taip pat, kaip asmens dokumentas?

- Donoro kortelė - tai tik simbolinė registracijos išraiška. Joje galima rasti registracijos numerį ir asmens kodą, kurie būtini atpažinimui registre. Tačiau jos nebūtina saugoti, nešiotis. Svarbiausia yra registre nurodyta informacija. Kartais žmonėms kyla abejonės dėl asmens kodo, jie mano, jog tai suteiks pagrindo kriminalinei transplantacijai. Tačiau reikia nepamiršti, kad Donoro kortelės turėtojas galėjo sutikti paaukoti tik tam tikrus organus ir tai galima pamatyti tik registre, be to, jis galėjo išsiregistruoti, bet negrąžinti kortelės.

- Kiek yra Kretingos rajono gyventojų, panorusių po mirties tapti organų donorais?

- Šiuo metu registre yra užregistruota 16 asmenų, pareiškusių savo valią dėl donorystės. Šių asmenų pavardės neskelbiamos – tai reglamentuota Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme ir jo atskleidimas yra baudžiamas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas