Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Užsukus į bet kurią Senosios Įpilties šventę atrodo, kad dainuoja visi įpiltiškiai – scenoje pasirodo ir patys mažiausi, ir vyriausi kaimo gyventojai. Kiekvienam tinkamą dainą parenkantis ir net specialiai jas sukuriantis Senosios Įpilties kultūros filialo meno vadovas Rimantas Varkojus kuklinasi: sako, kad dainuojančio kaimo vardas galbūt kiek per skambus. Tačiau jame kiekvienas, panoręs išbandyti save scenoje, sulaukia išskirtinio dėmesio.

Dainas kuriantis Senosios Įpilties kultūros filialo meno vadovas Rimantas Varkojus įsitikinęs, kad kurti ir dirbti verta, nežiūrint, kokio dydžio kaimas, kiek žmonių ateina į repeticijas. Kūrėjas mano, jog be kultūrinės veiklos kaimas žlugtų, nes žmonės prarastų pagrindinę vertybę – peną sielai.

Kone tris dešimtmečius kuriantis 47-erių R.Varkojus savo dainų neskaičiuoja, bet spėja, kad jų po visą Kretingos rajoną skamba gal šimtas. Kiekvieną jų dainų kūrėjas į pasaulį išleidžia iki smulkmenų išpuoselėtą, nes jos dedikuotos asmeniškai žmonėms, tam tikrai progai, šventei.

„Viskas prasidėjo labai seniai, kai pradėjau dirbti Kurmaičiuose. Ten turėjau savo ansamblį. Dainavome visiems gerai žinomas dainas, o taip norėjosi kažko naujo. Tada ir pradėjau kurti muziką pasirinktiems eilėraščiams, pritaikydavau naujas melodijas lietuvių liaudies dainoms“, - kūrybinio kelio pradžią prisiminė Senosios Įpilties kaimo kapelai, folkloriniam ansambliui „Graistupis“, retro grupei, vaikų kapelai ir individualiems solistams vadovaujantis R.Varkojus.

Pasak jo, kaimo žmogus itin nuoširdžiai priima kvietimą dalyvauti, dainuoti, įsilieti į kūrybinį procesą.

„Žmonėms patinka dainuoti – nė viena kaimo vakaronė neapsieina be dainų. Tą norą eiti, dalyvauti, repetuoti didžiąja dalimi nulemia gyvenamoji vieta. Senoji Įpiltis – toli nuo miesto, kaip ir kiekviename kaime čia trūksta pramogų. Iš darbų grįžę ar per dieną ūkyje vargę žmonės nori išėjimo iš namų, iš rutinos. Muzikiniai kolektyvai yra puiki terpė pabūti kartu, pasikalbėti, pabendrauti, kartu atsigauti po sunkios dienos. Taip pažįsti žmones, matai, kokių dainų jiems reikia – lėtesnių, smarkesnių, linksmų ar šiek tiek melancholiškų. Kiekvienam kolektyvui reikalingas vis kitoks kūrybinis įkvėpimas“, - kalbėjo R.Varkojus.

Kretingiškio kūrybos pagrindas – senos dainos, kurių melodijos jau seniai pamirštos, Salomėjos Nėries poezija, kitų klasikų literatūrinis palikimas.

R.Varkojus dainų kūrimą vadina savotišku darbu, kuris kartais trunka tik pusvalandį, o kartais užsitęsia iki kelių dienų. Vyras įsitikinęs, kad kūryboje lygiai taip pat, kaip įkvėpimas, yra reikalinga pareiga.

„Atsisėdęs rašyti natų nelaukiu, kol pasirodys mūza. Įkvėpimas toks, kad yra žodis „reikia“. Be to žinau, kad naujų dainų laukia ir tie, su kuriais repetuojame, ruošiamės koncertams. Realybė tokia, kad sunku rasti gerų ir dar nenusibodusių dainų. Belieka sukurti savo. Ne visada pavyksta iš karto, tenka ir perrašinėti. Geriausias kūrinio kokybės rodiklis – jį atliekantis dainininkas“, - įsitikinęs savęs profesionaliu kūrėju nevadinantis Stasio Šimkaus konservatorijoje chorinį dirigavimą studijavęs R.Varkojus. Jis savęs nelygina su kitais kūrėjais ir niekada neklausinėja, ar parašė gražią melodiją. Ar darbas vykęs, R.Varkojus supranta iš žiūrovų aplodismentų, pastabas išsako ir kolektyvų nariai.

Didžiąją savo gyvenimo dalį muzikuojantis R.Varkojus jau seniai pastebėjo, kad lengviausiai sukuriamos yra lėtos dainos – jos tarsi išplaukia savaime. O štai sukurti gerą šlagerį – daug sudėtingesnė užduotis.

Vis dėlto kūrėjas prisipažįsta: kad ir kaip kartais sunkiai sekasi kurti, jis vis tiek save gali vadinti laimingu žmogumi. Nes nuo pat vaikystės gali daryti tai, ką mėgsta labiausiai, – dainuoti ir groti.

„Muzika mane lydėjo nuo pat mažų dienų. Mama dainavo „Gervelėje“, tėvukas mušė būgną. Dar nėjau į mokyklą, kai manęs giminaičiai prašydavo padainuoti. Vėliau net įsigudrinau už tai pinigų paprašyti. Mokykloje taip pat dainavau. Šiek tiek pykdavau, kai reikėdavo eiti į meno mokyklą groti akordeonu – juk tuo metu visi draugai žaisdavo kieme. Tačiau po to niekada nesigailėjau pasirinkęs muziką kaip savo gyvenimo kelią, kuriame sutinku tiek daug bendraminčių, taip pat norinčių dainuoti, muzikuoti. Esu įsitikinęs, kad dainuojantis arba grojantis žmogus yra nuoširdesnis, geresnis. Uždainuoji gerą dainą ir, žiūrėk, sielai geriau", - sakė R.Varkojus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas