|
|
|
Kariuomenės vadą su Kretinga sieja skaudi giminės praeitis
Atostogas šalies pajūryje leidžiantis Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius trečiadienį apsilankė Kretingos rajono savivaldybėje. Per susitikimą su rajono meru Juozu Mažeika jis paprašė pagalbos pažymint partizanų žuvimo vietą Nausodžio kaime, netoli Minijos upės. Tai – ne tik lietuvių tautai, bet ir asmeniškai A.Pociui skaudi vieta – tarp keturių 1948-ųjų rugsėjo 8-ąją žuvusių laisvės gynėjų buvo ir jo motinos sesuo su vyru.
A.Pocius iš savo artimųjų pasakojimų bei KGB archyvų surinko duomenų, jog 1948 metų rugsėjo 8-ąją Nausodžio kaime, Ignaco Slušnio sodyboje, kurioje buvo įrengtas bunkeris, žuvo keturi Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio partizanai: būrio vadas Vladas Slušnys – Jūreivis, jo žmona Karolina Slušnienė – Marytė, kuri buvo A.Pociaus motinos sesuo, Bronius Anužis – Žalgiris ir Jonas Liaudanskis – Girėnas. Žūties vietoje – atminimo ženklas „Nors oficialiai buvo pranešta, kad žuvo penki partizanai, tačiau tai – netiesa. Mano mama pasakojo, kad sodybos šeimininkas Ignacas Slušnys šoko į upę ir joje slėpėsi kelias valandas, kol pasitraukė NKVD kariai. Taip išsigelbėjęs Ignacas Slušnys atbėgo į mano giminaičių sodybą, kuri buvo kitoje upės pusėje“,- pasakojo A.Pocius, kuris per savo atostogas skyrė laiko praeiti lietuvių tautai ir savo šeimai skaudžiais istorijos takais; apsilankęs partizanų žuvimo vietoje, jis rado dar tebesančius I.Slušnio sodybos pamatus. Čia ir norima pastatyti paminklą žuvusiems partizanams atminti – atmintinų vietų įamžinimu visoje šalyje rūpinasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. „Partizanų žuvimo vietoje statomas standartinis trijų briaunų ir apie 120 cm aukščio paminklas su Vyčio kryžiaus siluetu. Vienoje jo pusėje iškalamas informacinis tekstas. Be abejonės, reikėtų ir nuorodų, vedančių į Ignaco Slušnio sodybą“,- planais pasidalijo A.Pocius. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika A.Pociui pažadėjo sužinoti, kam dabar priklauso žemės sklypas, kuriame išlikę I.Slušnio sodybos pamatai, kad čia būtų galima pastatyti paminklą.
Patriotiškumą skiepijo nuo vaikystės
Lietuvos kariuomenės vadas prisipažino puikiai pažįstantis Kretingos rajoną, į kurį jį veda giminės šaknys – jo motina, šiuo metu gyvenanti Klaipėdoje, yra kilusi iš Rubulių, o tėvas – nuo Salantų pusės. „Mano tėvas buvo kaimynas su Orvidais, jis kartu su Viliaus Orvido tėvu eidavo į mokyklą. Man pačiam keletą kartų teko bendrauti su Viliumi Orvidu,- pasakojo A.Pocius. – Daug vasarų praleisdavau Kartenoje, kurioje gyveno mano dėdė, vyriausias mamos brolis Antanas Budrys. Jis, dešimt metų išbuvęs lageryje ir dar dešimt – Krasnojarske, pasisodindavo mane ir kaip sūnui pasakodavo šeimos istoriją. Kada lietuviai buvo gaudomi vežti į Sibirą, mano mama spėjo pabėgti, bet trys jos seserys buvo išvežtos į tremtį. Todėl kai manęs paklausia, kodėl pasirinkau tokį savo gyvenimo kelią, atsakau, kad kitaip negalėjau – mano artimieji, patyrę tiek kančių, bet visuomet tikėję Lietuvos laisve, man nuo mažens įskiepijo patriotiškumą.“ Siūlo pastatyti paminklą Per susitikimą su rajono meru Juozu Mažeika, A.Pocius išsakė rūpestį ir dėl paskutinio žuvusio Lietuvos partizano Prano Končiaus pagerbimo. „Kasmet vyksta iškilmingi minėjimai Antano Kraujelio žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Pasitaiko, kad Antanas Kraujelis pavadinamas paskutiniu Lietuvos partizanu, nors iš tiesų paskutinis šalies partizanas buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo narys Pranas Končius. Kai 1965 metų kovą žuvo A. Kraujelis, Antanas Sniečkus Maskvai raportavo, kad likviduotas paskutinis Lietuvos partizanas. Todėl buvo nutylėtas faktas, kad po trijų mėnesių, žuvo dar vienas Lietuvos partizanas – P.Končius“, – istorijos peripetijas atskleidė A.Pocius. Rajono meras Juozas Mažeika prisiminė, kad 2003 metais P.Končiaus žuvimo vietoje – Bronislavos Drungilaitės-Jucienės sodyboje - buvo pastatytas atminimo kryžius, tačiau jis pritarė A.Pociaus minčiai, kad ten galėtų atsirasti ir paminklas partizano žūčiai atminti. Įamžins J.K.Chodkevičiaus vardą Lietuvos kariuomenės vadas A.Pocius pasidžiaugė galimybe pamatyti Jonui Karoliui Chodkevičiui skirtą paminklą, kuris Kretingos Rotušės aikštę papuošė 2009 metų birželį. „Tai tikrai gražus, netradicinis ir įspūdingas paminklas,- sakė A.Pocius, paminklą apžiūrėdamas kartu su rajono meru. – Kitais metais paminklą, susietą su Jonu Karoliu Chodkevičiumi, atidengsime Salaspilio mūšio, įvykusio 1605 metų rugsėjo 27 dieną, vietoje. Šiame mūšyje lietuvių ir lenkų pajėgoms, įveikusioms švedų armiją, vadovavo Žemaičių seniūnas ir didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.“ Salaspilio mūšio vieta jau yra įamžinta dviejų paminklų – lenkų ir švedų, todėl simboliška, kad šalia atsiras ir lietuviškas atminimo ženklas. Pakvietė į renginį Lankydamasis Kretingoje A.Pocius, pasinaudojo proga ir rajono merą J.Mažeiką pakvietė į rugpjūčio 27 dieną Šventojoje įvyksiantį renginį, skirtą Lietuvos partizanams. „Tai – neatskleistas Lietuvos istorijos puslapis. Partizanai iš Švedijos Gotlando salos būdavo kateriu atplukdomi jūra ir likus 2 km iki kranto, persikeldavo į gumines valtis, kuriomis pasiekdavo Lietuvos ir Latvijos pakrantes. Rusų kareiviai išakėdavo pajūrio pakrantes, kad galėtų pamatyti, ar kas persikėlė į krantą, todėl partizanai išsilaipindavo sunkiau pereinamose vietose – ties Pape Latvijoje ir Būtinge Šventojoje. Yra žinoma, kad iš viso buvo išsilaipinusios devynios ekspedicijos“,- pasakojo A.Pocius. Anot jo, per renginį partizanams atminti, oficiali delegacija skris į Gotlando salą, kur Jono Pajaujo, globojusio Lietuvos partizanus, sodyboje bus atidengtas akmuo, žymėsiantis būsimo paminklo vietą. O sugrįžus į Šventąją lauks įspūdingas renginys – specialiųjų dalinių būriai nusileis iš oro erdvės ir išsilaipins iš jūros. Dalis karių vilkės Lietuvos partizanų apranga.
|
|
