Kretingiškių pažintis su pasauliniais scenografijos darbais

Kretingos vaikų ir jaunimo teatro-studijos „Atžalynas“ bei Jaunimo teatrinio ugdymo grupės jaunieji aktoriai ir rajono menininkai pabuvojo Prahoje surengtoje XII-oje pasaulinėje scenografijos darbų parodoje–konkurse, kuriame dalyvavo profesionalūs kūrėjai iš 70 šalių bei įvairių kontinentų.

Atžalyniečiai iš Prahoje vykusios pasaulinės scenografijos parodos–konkurso parsivežė gausybę idėjų ir teatrinių sumanymų.

Viena iš šios kelionės sumanytojų teatro–studijos „Atžalynas“ režisierė Auksė Antulienė teigė, jog pasaulinės scenografijos darbų parodos–konkursai, panašiai kaip ir olimpiados, rengiamos kas ketverius metus, nuo 1965-ųjų. Tačiau išskirtinis šio konkurso bruožas yra tai, kad jis nuolat vyksta toje pačioje šalyje – Čekijoje ir jos širdyje – Prahos mieste, kuriame ir buvo sumanytas kone prieš pusšimtį metų.

„Kiekviena valstybė per tuos metus renka geriausius ir įdomiausius spektaklius scenografijos, apšvietimo, įgarsinimo, technologijų požiūriu ir apgalvoja kuo įspūdingesnį jų pateikimą pasaulinėje parodoje“, - sakė A.Antulienė.

Paroda vyko vienuolika dienų: pagrindinė ekspozicija buvo įkurdinta šešiuose parodų paviljono aukštuose. O Prahos centre vyko koncertai, spektakliai, kostiumų bei naujausių pasaulyje sugalvotų scenos technologijų pristatymai.

Kretingiškiams didžiulį įspūdį paliko performansai uždarose erdvėse: „Įeini į daugybę atskirų dėžių ir nežinai, kokia staigmena ten tavęs laukia. Ir pats sau pasijauti artistu, nes toji erdvė sukurta tarsi tau. Turkija inscenizavo traukinio kupė, į kurį įėjus atsiduriama skirtingose epochose ir amžiuose. Greta – teatriniai tų laikų kostiumai, kuriuos galima buvo pačiam apsivilkti ir nusikelti šimtmečius atgal. Suomiai siūlė pabuvoti kiaušinio viduje ir pajausti, kaip tave plaka, kepa, čirškina, - pasakojo A.Antulienė. – JAV inscenizavo laukinių Vakarų salūną, Mongolija – jurtą, Latvija – seną pirtį su gyvu medienos, vantų, garo kvapu, vandens garsais. Atrodytų, lyg stebuklų lazdele mostelėjus, iš vienos šalies nuskriejama į kitą ir prisiliečiama prie jos kasdienės buities“.

Konkurse už ekspoziciją pirmoji vieta atiteko brazilams, kurie imitavo seną namą su rožinėmis sienomis, senomis nuotraukomis ant jų, baldais ir tarpduryje svetingai pasitinkančia ir išlydinčia namų šeimininke. Kroatai tapo nugalėtojais už spektaklyje panaudotas technologijas – jie sukūrė įspūdingą šešėlių teatrą su kubizmo elementais. Kaimynų latvių darbas buvo pripažintas geriausiu studentų pasirodymu: keliese kūrė savitas dekoracijas pjesei, kurią kiekvienas suvokė savaip.

„Tokios išvykos jauniems žmonėms – tai kūrybinis užtaisas keleriems metams į priekį. Parsivežėme idėjų savo kūrybinėms laboratorijoms, per Kretingos miesto šventę rengiamoms saviraiškos erdvėms „Boružių pieva“. Jaunimas pamato tai, kas naujausia pasaulio scenografijoje, kuo kvėpuoja kitų šalių teatro scenos ir kuo gyvena jų kūrėjai. Atsiranda visai kitas požiūrio taškas ne iš siauros, o gana atviros kūrybinės projekcijos“, - pažintinės teatrinės kelionės svarbą akcentavo A.Antulienė.

Lietuva į XII pasaulinį scenografijų konkursą–parodą šiemet išvis nedelegavo savo kūrėjų, ir Lietuvos paviljonas vienintelis iš 70 šalių stovėjo tuščias. To priežastis - Kultūros ministerija nesurado lėšų pristatyti savo šalies teatrinį gyvenimą. Tuščiame Prahos parodų paviljono plote švietė plakatas „Lietuvos genocidas“, o žmonės ėjo būriais ir pasirašinėjo ant jo.

„Nejaučiau gėdos, kad esu lietuvė. Mūsų teatro kūrėjai yra pasiekę aukštumų. Gaila, kad jie negalėjo to parodyti pasauliui, kuris tomis dienomis rinkosi Prahoje. Man buvo beprotiškai skaudu už juos“, - atviravo režisierė Auksė Antulienė.

• Rašyti komentarą (0)