Miškininkai ir medžiotojai kuria bendruomeniškas tradicijas

Kretingos rajono medžiotojų klubas „Lūšis“ , kurio medžioklės plotai yra Darbėnų seniūnijoje, ir Kretingos miškų urėdija Plokščių kaimo gyventojus tradiciškai sukvietė prie senojo ąžuolo, kad pasivaišintų patiekalais iš žvėrienos. Šį kartą susirinkusieji buvo vaišinami šiurpa - tiršta sriuba su šerniena.

Medžiotojai teigė, kad šiurpą jie verda pagal senovinį receptą, tačiau ko į ją deda, kad būtų gardesnė, – paslapties neišdavė.

Didžiulius puodus šiurpos maišantys medžiotojai Jonas Dumašius ir Povilas Viskontas sakė, kad toks jų bendras pasibuvimas su bendruomene - tarsi atlygis tiems, kuriems žvėrys laukuose padaro nuostolių. Deja, žvėris sunku sulaikyti.

Lenkimų girininkijos girininkas Viktoras Kalvaitis teigė, jog kartais pasitaiko, kad žmonės ir supyksta ant medžiotojų, bet paskutinio žvėries miške juk neišnaikinsi. Todėl ir tenka sukti galvas, norint, jog ir „vilkas sotus būtų, ir avis sveika liktų“. Kad žvėrys kuo mažiau kenktų, medžiotojai gyventojams parūpina elektrinius piemenis laukams apsitverti. Tačiau reikėtų, kad žmonės prieš sėją medžiotojus įspėtų, o ne prašytų pagalbos, kai laukai jau žvėrių nuniokoti.

Išlaikyti gerus santykius padeda ir individualūs pokalbiai su žmonėmis. Kaimo žmonės supratingi ir nuoširdūs – pasiūlo žvėrims net pašarų.

Be to, medžioklės plotai yra komerciniai, kurie teikia ir pajamų – norintys medžioti susimoka.

Nuo Plokščių ąžuolo už 3 - 4 kilometrų gyvenantis mokytojas Juozas Maksvytis pasakojo, kad į jo sodybą užklysta didžiuliai šernų būriai. Kartais jų susirenka visa gvardija - net iki 20. Ypač rudenį šernai mėgsta ateiti į sodą pasivaišinti nukritusiais obuoliais. Būna, jog sutemus jis bando juos nuvyti pašviesdamas prožektorium, tačiau žvėrys įžūliai spokso ir visai nemano trauktis iš sodo. Pykčio dėl to mokytojas nejaučia, nes, anot jo, ir gyvūnai privalo kovoti dėl savo būties. Sodyboje jis sulaukia ir kitų miško gyventojų – elnių, stirnų, zuikių, ežių.

Kai prieš porą metų urėdas Antanas Baranauskas jį pakvietė į šventę su medžiotojais, jam buvę labai malonu, nes atgyja vaikystės prisiminimai. Pašnekovas pasakojo, kad mama jį atsivesdavo prie šio ąžuolo. Kai pirmą kartą pamatė ąžuolą, labai nustebo – nebuvo matęs tokio didelio medžio.

Netoli Plokščių ąžuolo yra tiltas – ten su mama jiedu eidavo rinkti čiobrelių. Reikėdavo eiti ir geležinkeliu. Toks pasivaikščiojimas su mama jam būdavusi tikra šventė.

Plokščių kaime, už poros kilometrų nuo ąžuolo gyvenanti Irena Knietienė taip pat teigė, kad ši vieta ypatinga – traukia čia ateiti, uždegti žvakutę. Kartais esą kaimynas Stanislovas Stonkus moteris prie ąžuolo arkliu atveža.

Šventėje dalyvavęs Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas pasidžiaugė, kad medžiotojų klubas taip geranoriškai bendrauja su bendruomene, reaguoja į žmonių nusiskundimus. Galėtų panašiai pasielgti ir kiti medžiotojų klubai, kurių žemės plotai ir miškai ribojasi su kaimo žmonių laukais.

Bendravimui pasirinkta vieta po ąžuolu – taip pat tinkama. Čia vyksta ir gegužinės pamaldos.

Šventėje dalyvavęs Seimo narys Dainius Budrys teigė, kad čia esama ir jo šaknų. Vaikystėje jis taip pat su seneliu ateidavo prie šio ąžuolo ir mėgdavo klausytis jo pasakojimų apie šį galiūną.

Renginio metu padėkos raštais buvo pagerbti tie žmonės, kurie daugiausia prisidėjo rengiant Plokščių kaimo bendruomenės šventę.

• Rašyti komentarą (9)