|
|
|
Tarnauja neįgaliesiems, kuriems gestų kalba - gimtoji
Kretingos kurčiųjų bendruomenės žmonėms dalyvauti visuomenės gyvenime padeda gestų kalbos vertėjas Vytautas Jurgis Lukšas, kuris talkina įvairiais jų gyvenimo atvejais - tvarkant dokumentus, teismuose ir vizituose pas gydytojus, pamaldose bažnyčioje, netgi – tuokiantis ar laidojant. Scenoje – su žinomu dainininku Gestų kalbos vertėjas 62-jų palangiškis V.J.Lukšas yra Respublikinio vertimo centro paskirtas vertėjauti Kretingos ir Palangos kurčiųjų bendruomenėms. Jose šiandien yra 86 žmonės. Vytauto darbo diena neturi nei pradžios, nei pabaigos, jis neturi nė laisvų savaitgalių. „Aš negaliu atsiriboti nuo tų žmonių, ir savotiškai tampu jų gyvenimo dalimi. Tarkim, staiga kažkam pasidaro bloga – rašo man žinutę, ir aš vidury nakties kviečiu greitąją, lydžiu tą žmogų į ligoninę, tarpininkauju gydytojams prieš operaciją ir po jos. O jeigu žmogus susirgo, būtinai turiu nueiti pažiūrėti, ar nukrito jo temperatūra. Nutinka žmonėms ir kitokių bėdų, kai staiga tenka išlėkti iš namų“, - kalbėjo V.J.Lukšas. Be jo neapsieinama tvarkant dokumentus pas notarą, vykstant teismams. Vytautui teko vertėjauti laidotuvėse: nuo velionio parvežimo iš morgo ligi užkasant jo kapo duobę. Tenka pabuvoti ir linksmų įvykių dalyviu bei talkininku: jam įsiminė kurčiųjų poros vestuvės. „Neįgalieji tuokėsi Kretingos bažnyčioje, mano širdis džiūgavo kartu su jais, nors tikrai nebuvo lengva jiems suprantamai išversti kunigo ir maldos žodžius bei perteikti vargonų skambesį“, - atviravo pašnekovas, kuris dažnai padeda bendruomenės žmonėms ir per šv. Mišias bažnyčioje. Būdamas neabejingas neįgalių žmonių bėdoms, vertėjas kreipėsi į televizijos laidą „Bėdų turgus“ ir padėjo išspręsti vienos kūlupėniškių šeimos problemą dėl neveikiančios šildymo sistemos. „O juokingiausia situacija neseniai nutiko Skuode: neįgaliesiems koncertavo Vytautas Šiškauskas, ir man teko lipti į sceną, stoti šalia dainininko ir „dainuoti“ kartu. Po koncerto V.Šiškauskas prisipažino, jog tokia patirtis jam - taip pat pirmoji“, - prisiminė V.J.Lukšas. Nulėmė tėvo priesakas Vytautas prisipažino pats gimęs šeimoje, kurioje mama girdėjo, o tėvas apkurto ir nekalbėjo. Šeimoje augę 4 vaikai – jis buvo vyriausias, ir jam tekdavę lydėti tėvą pas gydytojus. Šie jį, berniuką, pagirdavę, kad rūpinasi savo artimu. Prieš mirtį tėvas pasikvietęs jį ir paprašęs, kad padėtų kitiems to paties likimo žmonėms. Tai ir tapo savotišku tėvo priesaku sūnui. „Jeigu kas nors pasuktų mano gyvenimo ratą, aš ir vėl rinkčiausi tą pačią specialybę, - man patinka tarnauti žmonėms, - kalbėjo V.J.Lukšas. - Kur tik beičiau, į kokias institucijas besibelsčiau, man dar neteko sutikti blogų žmonių. Kai kiti sako, kad mūsų žmonės neturi atjautos, aš su jais nesutinku. Juk yra pasakyta: belskis ir tau bus atidaryta“. Pas tėvą ateidavę draugai, tarpusavyje jie bendraudavę savais gestais, kuriuos suprato ir Vytautas. Anot vertėjo, kiekvieną kurčią žmogų reikia suprasti - stebėti jo mimiką, susitikti ne vieną sykį ir prie kiekvieno derintis atskirai. Jauni žmonės jau yra apsišvietę, nes lanko specializuotas mokyklas, o vyresnės kartos žmonės, ypač kaimuose, apleisti. „Tie žmonės daugel metų buvo atstumti – visuomenė jų tarytum nematė. Kurtieji gėdydavosi viešumoje bendrauti gestais, dažniausiai kalbėdavo tik lūpomis. Iš čia - ir nesuprasto žmogaus pyktis, nereikalingumo jausmas. O iš tiesų jie yra labai jautrūs, nepakenčia melo – tiesiog iš akių jaučia, ar sakoma tiesa“, - kalbėjo V.J.Lukšas. Todėl bendraujant su kurčiu žmogumi tenka apsišarvuoti kantrybe: jie ateina išsiaiškinti, ar teisingus vaistus paskyrė gydytojas – tenka aiškinti, jog reikia pasitikėti gydytoju, išsikalba ir išsipasakoja savo problemas – tenka padėti ir konfliktus spręsti. Ir visa tai pereina per Vytautą, tačiau lieka konfidencialu. „Visi jie – tarsi mano vaikai: aš žinau ne tik jų, be ir jų šeimų gyvenimus“, - patikino vertėjas. Gestų kalba nėra tarptautinė Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba, - 1995 m. tai buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymu. Tai, kad šalia kurčio žmogaus turi būti vertėjas, žino visos valstybinės institucijos. Atlikę tam tikras procedūras, įstaigų atstovai pasirašo tam tikros formos oficialiame rašte, kurį V.J.Lukšas privalo pristatyti į Vertimų centrą. Gestų kalba nėra tarptautinė: kiekviena kalba, anot vertėjo, turi savąją gestų kalbą, tačiau kai kurie ženklai reiškia tą patį ar panašius dalykus, todėl neįgalieji greitai perpranta ir susikalba užsienyje, susiranda draugų ir bendrauja per „Skype“ internetu. Bendraujant labai svarbu yra ir mimika bei emocijos, kurios neturi jokių tarptautinių barjerų. Anot V.J.Lukšo, šiandien Lietuvoje labai trūksta gestų kalbos vertėjų: Kretingos ir Palangos kurčiųjų bendruomenėse - apie 100 žmonių, o jis – vienas. Kitose šalyse situacija yra visai kitokia: tarkim, Norvegijoje vienam kurčiajam priskiriamas vienas vertėjas, yra kurčiųjų kunigas, odontologas, juristas. Vytautas gestų kalbos mokėsi iš gyvenimiškos patirties bei specialiuose kursuose. Dabar gestų kalbos vertėjus rengia kolegija Vilniuje, tačiau iš 10 ją pabaigusių tedirba tik 1 specialistas. „Jauniems žmonėms atrodo, jog jie galės sėdėti kabinetuose konkretų darbo laiką, tačiau pamatę, kad laikas čia negali būti ribotas, nusivilia“, - teigė pašnekovas, patikindamas, jog gestų kalbos vertėjais dažniausiai tampa tie, kurie patys augo kurčiųjų šeimose. Klausos sutrikimų priežastys yra įvairios: genetiniai ar po išgyventų ligų, anksčiau - po meningito ir net plaučių uždegimo. Kurčias vaikas gali gimti ir sveikoje šeimoje, o būna, kad tėvai – negirdintys, o vaikas gimsta sveikas. Faktai Kretingos kurčiųjų reabilitacijos centras yra įsikūręs J.K. Chodkevičiaus g. 10, 413 kabinete. Jam vadovauja konsultantė-informantė Dalia Bieliauskienė. Finansavimą jam skiria Neįgaliųjų reikalų departamentas. Kretingos kurčiųjų bendruomenėje – 69 žmonės. Kretingos reabilitacijos centras, kuriam talkina J.V.Lukšas, tarpininkauja valstybinėse ir kitose institucijose, padeda tvarkyti kurčiųjų dokumentus, dalyvauja neįgaliųjų renginiuose.
|
|
