Pažadėjo kirpti Kultūros centro, bet ne bibliotekos įkurtuvių juostelę

Užvakar naujausias statybvietes bei investicinius objektus Kretingos mieste apžiūrėti atvykęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas nesimėtė tuščiais pažadais: Kultūros centro renovaciją jis užtikrino būsiant užbaigtą kitąmet, tačiau rožinių spalvų pašykštėjo statomai miesto bibliotekai.

Dar ligi Kalėdų atvykti apžiūrėti naujos Kretingos bibliotekos statybvietę rajono merui Juozui Mažeikai pažadėjęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas (dešinėje) užvakar savo žodį tesėjo, tačiau dideliais pažadais nesižarstė.

Bibliotekai pinigų nėra

Ministro darbinio vizito maršrutas, prasidėjęs Kretingos muziejuje, kur svečią maloniai nustebino senojo vandens malūno rekonstrukcija ir pradėta rengti etnografinė ekspozicija, vedė Kultūros centro link.

Kultūros centro renovacija, moderni žiūrovų salė, kurioje programas gali rodyti ir profesionalūs šalies kolektyvai, jam taip pat paliko gerą įspūdį. Todėl A.Gelūnas nedvejodamas patikino, jog likusiems rekonstrukcijos darbams atlikti pinigų bus parūpinta, ir 2012 m. čia galima bus kirpti įkurtuvių juostelę.

Tačiau apžiūrėjęs miesto bibliotekos statybvietę, aukštas svečias buvo suglumintas gigantiškų jos mastų ir išsakė abejonių dėl jos reikalingumo: „Bibliotekai vieta parinkta puikiai: čia – miesto širdis, bet statinio parametrai – didžiuliai. Ar jūs tikri, kad Kretingai reikia tokios bibliotekos, ir ar ji pateisins žmonių lūkesčius, nes, įžengus internetui, kinta ateities skaitymo modelis“, - svarstė A.Gelūnas.

Jis mano, kad šis statinys galėtų būti daugiafunkcinis, kuriame tilptų jaunimo užimtumo centras, sporto salė ir pan. Tačiau patys kretingiškiai turėtų išdiskutuoti, ko jiems labiausiai reikia.

Bibliotekos statybai užbaigti dar yra reikalinga 11 mln. Lt. Anot ministro, iš visų Lietuvoje statomų 65 objektų šis – pats brangiausias. Yra 16 objektų, kuriems užbaigti tereikia po 2-3 mln. Lt. „Todėl būčiau nesuprastas, jei į juos numočiau ranka, ir visas lėšas atiduotume Kretingai“, - sakė ministras.

Ministras paprašė, kad jį lydėjęs rajono meras Juozas Mažeika šią gegužę pateiktų būtiniausių atlikti darbų – stogo ir langų – sąmatą, kad statyba nenueitų perniek. Po to statinį, anot jo, reikėtų įrengti etapais.

Kultūra nėra prioritetas Per Kretingos kultūros centre surengtą susitikimą su rajono kultūros darbuotojais A.Gelūnas prisipažino, jog jį nustebino susirinkusios auditorijos gausa. O tai, anot jo, rodo apie regiono kūrybinę potenciją.

Patikinęs, kad savo veikloje vadovaujasi trinario prioriteto – žmogaus, jo veiklos ir infrastruktūros - modeliu, pirmiausiai ir mato kultūros darbuotoją, kurio dalia šiandien – nepavydėtina, nes jo darbo užmokestis neužtikrina pragyvenimo. „Deja, kultūra Lietuvoje šiandien nėra prioritetas. Jaunimui kultūros darbuotojo profesija, skirtingai nuo mokytojų, kurie išsikovojo sau teisių šantažuodami nemokyti mūsų vaikų, šiandien nėra patraukli“, - teigė ministras.

Kretingos bibliotekos profsąjungos atstovus jis pakvietė atvykti kovą, kai ministerijoje bus peržiūrimas jų darbo užmokesčio klausimas.

Į klausimą, ar ministras, kaip ir jo pirmtakas, laikosi nuomonės, kad trūkstant pinigų naujoms knygoms, reikia skaityti senas, patikino: „Šiandien Lietuvoje lengviau gauti pinigų statyboms, negu žmogui, knygai ar renginiams“. Jis tvirtino, jog šiemet iš šalies biudžeto pavykę 800 tūkst. Lt padidinti knygų įsigijimo fondo lėšas.

Ministras, paklaustas, kaip vertina situaciją, kai filialų bibliotekininkai dirba nešildomose patalpose, atsakė, jog Lietuvoje bus pradėtas kultūros objektų auditas, per kurį ir paaiškės, kiek statinių yra būtina išlaikyti. “Per 50 metų buvo daug pristatyta kultūros centrų ir bibliotekų, bet dabar dėl jų priežiūros daugiau vargo negu džiaugsmo. Būna: vienas miestelis, o jame – net trys kultūros objektai, kurie išlaikomi iš mokesčių mokėtojų kišenės. Pinigų nėra, o gigantomanija išliko“, - pastebėjo jis.

Paveldas - pūdomas

„Gal Kultūros ministerija galėtų kompensuoti žmonėms, kurie yra įsigiję butus senuose pastatuose, kurių bet kaip remontuoti negali, o atkurti autentiškai neturi pinigų?“ – buvo paklausta ministro.

A.Gelūnas sakė, jog paveldo klausimai - itin opūs visoje Lietuvoje: nuo Kuršių nerijos ligi Vilniaus senamiesčio, nuo bažnyčių laiptų ligi Valdovų rūmų. Deja, anot jo, šiandien Kultūros ministerija nėra pajėgi finansuoti paveldo atkūrimo darbų. „Žinau, kad Švedijoje žmogui keičiant langus kultūros paveldo pastate, kompensuojama ta suma, kuri įdedama atkuriant lango rėmą, jo raižinius ir kuri viršija įprasto lango kainą“, - palygino ministras.

Anot jo, jeigu nesikeis paveldo išsaugojimo politika, supūdysime savo istoriją – iš to nelaimės niekas.

Susitikime A.Gelūnas prisipažino, jog kaip ministras Kretingoje lankęsis pirmąsyk, tačiau vykdamas į pajūrį jis mėgstąs užsukti į Žiemos sodą. „Šiandien darsyk įsitikinau, kad Lietuva nėra vieno miesto valstybė: be didmiesčių, dar yra Kėdainiai, Šilutė, Kretinga su savo senamiesčiais ir vertingais paveldo objektais. Be to, Kretinga turi jūrą pašonėje, o tai - didelis potencialas vystyti turizmą“, - įsitikinęs svečias.

• Rašyti komentarą (24)