Susirinko pagerbti meno mūzų

Kiekvieną rudenį salantiškiai draugėn sujungia menišką žodį, garsą, spalvą, formą. Tik šį kartą kūrybinę popietę miestelio kūrėjai iš kultūros centro perkėlė prie spragsinčio židinio tautodailininko Liudo Ruginio muziejuje.

Į tautodailininko Liudo Ruginio (stovi) muziejų susirinko Salantų kūrėjai ir meno gerbėjai.

Pagerbti meno mūzų į popietę susirinko liaudies meistras Stasys Gailius, dainų kūrėjas Antanas Valinskas, pasakotojas Alfonsas Fabijonavičius, eilių kūrėja Daiva Stonkuvienė, audėja Regina Jablonskienė, dainininkas Vaclovas Kaubrys, kiti menui neabejingi salantiškiai.

Jiems muziejaus įkūrėjas L.Ruginis pristatė savo veiklą, papasakojo muziejaus, eksponatų atsiradimo istoriją. Tautodailininkui tą popietę bendraminčiai skyrė ypatingą dėmesį: L.Ruginis su jais pasidalijo savo sėkme.

„Tradicinę popietę paskyrėme ne tik pagerbdami savo krašto menininkus, bet ir norėdami pasidžiaugti Liudo Ruginio sėkme. Jis šiais metais buvo apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija, jam įteiktas Lietuvos Respublikos tautodailininkų sertifikatas“, - pasakojo renginio organizatorė Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė.

Savivaldybės premiją L. Ruginis gavo už aktyvią kultūrinę bei kūrybinę veiklą. O žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pasirašytas sertifikatas patvirtino, kad L.Ruginio skulptūros atitinka tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus. Taip pat L.Ruginis buvo sertifikuotas ir kaip kryždirbys.

„Visi šie įvertinimai man yra labai svarbūs ir brangūs. Gauti sertifikatai – vieni iš aukščiausių įvertinimų, kokius tik gali gauti tautodailininkas“, - džiaugėsi L.Ruginis.

Jo kūrybinėje istorijoje – pusšimtis dailės kūrinių, keli šimtai skulptūrų, darbai, iškeliavę į JAV, Italiją, Vokietiją. Vis dėlto dalis kūrinių liko neparduoti, todėl L.Ruginis nusprendė įkurti muziejų.

„Nenorėjau vienas džiaugtis savo darbais – norėjau, kad mano kūrybą pamatytų visi salantiškiai, miesto svečiai. Taip gimė muziejaus idėja. Vis pajuokauju, kad jame eksponuojami prasčiausi mano darbai – tie, kurių niekas nenupirko“, - kalbėjo L.Ruginis.

Jis papasakojo, kad muziejuje atsirado vieta naujausiam darbui – žemaičių kariui su kuoka. Grėsmingas vyriškis išdrožinėtas toks, kokie atrodė žemaičiai dar prieš Žalgirio mūšį. Muziejuje taip pat buvo įkurdintas karalius Mindaugas, šventieji, raganos kaukė, kuri kaukių konkurse buvo vienintelė besišypsanti, Mergelė Marija, kurią menininkas dailino net dvejus metus.

Popietės dalyviai galėjo apžiūrėti ir kolekciją nuotraukų, kuriose užfiksuoti L.Ruginio drožinėti kryžiai, stogastulpiai.

Tautodailininkas prisipažino, kad kryždirbystės sertifikatas jam yra vienas brangiausių pripažinimų.

„Labai didžiuojuosi, kad priklausau tiems žmonėms, kurie puoselėja kryždirbystę. Su šiuo amatu, paveldu esame unikalūs visoje Europoje, turbūt vieninteliai, kurių šalyje pakelėse tiek kryžių, koplytstulpių. Šiais laikais net ne kiekvienas kryžius ar koplytstulpis gali būti pašventintas – norint kunigo palaiminimo, reikia įrodyti, jog kryžių dirbino šį amatą išmanantis žmogus, žinantis, kaip kūrinyje turi būti vaizduojami šventieji. Todėl labai džiaugiuosi man įteiktu sertifikatu“, - sakė L.Ruginis.

• Rašyti komentarą (0)