Sugrįžti į Kretingą traukia vaikystėje neišbūtas laikas

Nors didžioji garsios Lietuvos pianistės 48-erių Albinos Šikšniūtės gyvenimo dalis praėjo sostinėje, ji ligi šiol tebelaiko save kretingiške. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, dėstanti ir M.K.Čiurlionio menų mokykloje, dar ir koncertuoja kaip solistė bei fortepijoninio trio „Kaskados“ narė.

„Kretingoje yra vietų, kurios pačios skamba iš gelmių ir pritraukia muziką: tai – lurdas, bažnyčia, vienuolynas. Savotiška meno oaze tapo ir Kretingos meno mokykla“, - įsitikinusi mūsų kraštietė, garsi Lietuvos pianistė Albina Šikšniūtė.

„Per didžiąsias šventes ir vasaromis visuomet sugrįžtu į savo vaikystės namus, pas mamą. Kretinga man brangi be galo. Ir tas ilgesys – ne šiaip sau: matyt, dabar turiu kompensuoti vaikystėje čia neišbūtą laiką“, - svarstė žymi kraštietė.

Nuo šešerių – į Vilnių

A.Šikšniūtės talentą muzikuoti jau ankstyvoje vaikystėje pastebėjo jos tėvai – Jadvyga Joana ir Medardas Šikšniai. „Vos metų mama mane išvežė į Vilnių, į nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Bet gyventi toli nuo namų ir be tėvų man buvo per sunku, todėl, išbuvusi vos pusmetį, sugrįžau į Kretingą“, - prisiminė pašnekovė.

Muzikos mokykla tuomet buvo įsikūrusi mediniame name, priešais gaisrinę. Muzikės atmintyje išliko pirmųjų mokytojų veidai, tik stringa pilnos jų pavardės: solfedžio ją mokė mokytoja Pupelienė, groti fortepijonu – Liudmila Girilovič.

„Kai pabaigiau tris klases, būtent mokytoja Pupelienė sakė, kad aš tiesiog privalau važiuoti mokytis į Vilnių“, - teigė A.Šikšniūtė.

Namie tuo pačiu fortepijonu dalijosi dviese su vyresne seserimi Laima: ši pirmiausia mokėsi groti smuiku, vėliau perėjo į fortepijono klasę. „Nors gyvenimas į muzikos pasaulį jos nenuvedė, bet ji, kaip ir mama – labai muzikali, ir man pasako rimtų pastabų. Jos abi turi savo tvirtas nuomones apie muzikinius televizijos šou bei jų atlikėjus“, - sesers Laimos Drungilienės muzikinius gebėjimus gyrė A.Šikšniūtė.

Sulaukusi vienuolikos, A.Šikšniūtė išvyko mokytis į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Ją pabaigusi įstojo mokytis į Maskvos P.Čaikovskio konservatoriją, vėliau – aspirantūrą pas profesorių Viktorą Nosovą.

Muzikoje – lyg žuvis vandenyje

Taip prasidėjęs kelias nuvedė kretingiškę pianistę į muzikos gelmes, - ji pelnė laurus tarptautiniuose pianistų konkursuose: 1977 m. – Čekijoje ir 1990 m. – Prancūzijoje, o 2002 m. – kamerinių ansamblių konkurse Austrijoje. Ji koncertavo Vokietijos, Japonijos, Švedijos, Rusijos bei kitų šalių scenose, skambino prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose. Pianistė grojo kartu su Lietuvos, Prahos, Alma Atos kameriniais orkestrais. Su Lietuvos kameriniu orkestru ji įrašė trijų J.S.Bacho klavyrinių koncertų kompaktinę plokštelę.

Dabar pedagoginį darbą A.Šikšniūtė derina su atlikėjos veikla. Per metus po porą kartų jai tenka išvažiuoti į gastroles užsienyje, kelissyk per mėnesį – koncertai Lietuvos scenose.

„Groti po pedagoginio darbo yra tikra atgaiva sielai. Mano profesija – labai gyva, muzikos pasaulyje jaučiuosi lyg žuvis vandenyje“, - atviravo muzikantė. Jos pėdomis pasekė ir vienturtė duktė 26-erių Emilija: pabaigusi Lietuvos muzikos akademiją, Emilija dirba koncertmeistere M.K.Čiurlionio menų mokykloje. A.Šikšniūtė pasidžiaugė prieš porą mėnesių jau tapusi močiute.

Skamba bažnyčia ir lurdas

„Kai gyvenau Maskvoje ir išgirsdavau šnekant lietuviškai, atrodydavo, jog gatvėje sutikau brolį ar sesę. Dabar panašiai jaučiuose Vilniuje: kai išgirstu šnekant mūsiškai, kažkas sukyla manyje - aš pati tarsi pasijaučiu esanti gimtojoje Kretingoje, - kalbėjo A.Šikšniūtė. – Namie su mama ir sesers šeima visada šnekame tik žemaitiškai“, - atviravo pašnekovė.

Kraštietė negailėjo gerų žodžių savo gimtinei: „Kretinga man – tvarkingas ir skoningas miestas. Čia nėra gigantiškų statinių, kaip, tarkim, Klaipėdoje. Naujosios sodybos - meniškai apželdintos ir sutvarkytos. Apvažiavau nemažai šalių, - mūsiškių sodybų šeimininkai meniniu pojūčiu pranoksta ir daugumą užsieniečių“.

Anot muzikės, Kretingoje yra vietų, kurios turi tokią aurą, kokios nerasi niekur kitur: tai - lurdas, vienuolynas ir bažnyčia. Jie skamba savitai, lyg iš gelmių. „Vaikštai ir girdi iš tų vietų kylant muziką. Muzika čia skamba ir tiesiogine prasme: vienuolyne ir bažnyčioje giedama, o anksčiau vienuolyne buvo ir Muzikos mokykla“, - mintimis į ekskursiją po Kretingą leidosi pašnekovė.

Apie šv.Klaros seserų vienuolyne sekmadieniais vykstančias ramybės pamaldas, ji teigė, žino ir atvyksta net akademinė Vilniaus visuomenė.

Kretinga, kaip miestas, mano menininkė, atgijo brolių pranciškonų dėka. Tačiau svarus indėlis, jos manymu, atveriant langus į Lietuvą ir pasaulį, yra ir kretingiškių meno žmonių darbai.

A.Šikšniūtė pasidžiaugė geromis darbo sąlygomis Kretingos meno mokykloje ir puikiu mokinių parengimu. Anot kraštietės, į respublikinius Balio Dvariono jaunųjų pianistų konkursus Vilniuje, kurių komisijoje dalyvauja ir ji pati, kretingiškiai atvyksta profesionaliai parengti ir sužiba tarsi maži perliukai.

Jau 12 metų A.Šikšniūtė kartu su smuikininke Rusne Mataityte ir violončelininku Edmundu Kulikausku groja fortepijoniniame trio „Kaskados“. „Kaskados“ Austrijoje tarptautiniame J.Bramso kamerinių ansamblių konkurse pelnė I-ąją premiją, 2006 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos Auksinio disko nominantais.

2009 m. fortepijoninis trio išleido kompaktinę 7 šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinių kompaktinę plokštelę.

• Rašyti komentarą (3)