Juvelyras metė iššūkį sau ir visuomenei

„Gintaras yra pernelyg nuvertinamas. Norėjosi šį nuostabų mineralą pateikti kitoje, dar nematytoje ir neįprastoje šviesoje. Tai būtų rimtas iššūkis kiekvienam menininkui“,- sakė kretingiškis juvelyras Gražvydas Kasparavičius, šiandien Žiemos sode visuomenei pristatantis savo pirmąją personalinę parodą.

Pabandęs susieti skulptūrą ir juvelyriką menininkas Gražvydas Kasparavičius juokauja sau sukūręs „Gintarų šerifo“ skrybėlę.

„Jaučiuosi kaip studentas prieš egzaminą, po kurio paaiškės, ar jam bus leista eiti į kitą kursą. Smalsu, kaip mano pastangas įvertins parodos lankytojai. Kritikos nebijau – pats esu gana griežtas sau“,- parodos atidarymo išvakarėse prisipažino G.Kasparavičius.

Menininkas savo pirmajai personalinei parodai skyrė pavadinimą „Tau“, tikėdamasis, kad kiekvienas lankytojas ras mėgstamą papuošalą.

„Nėra didesnio malonumo, kaip matyti mano kūriniais besigrožinčius žmones – tai lyg aplodismentai aktoriui“,- tvirtino G.Kasparavičius, kurio manymu, parodos pavadinimas tuo pačiu gali būti adresuojamas ir jam pačiam – juk jis mainais sulauks parodos lankytojų emocijų, pastebėjimų, minčių, sveikinimų. Juolab, kad menininkas vos prieš dvi dienas atšventė savo 42-ąjį gimtadienį.

Gintarų „šerifas“

G.Kasparavičius pirmą kartą visuomenės teismui atiduos dešimtmetį brandintą savo kūrybą, kurioje – įvairaus stiliaus juvelyrikos gaminiai iš sidabro, bronzos ir melchioro. Daugiausia papuošalų G.Kasparavičius padabino Baltijos gintarais, tačiau esama darbų ir su pusbrangiais mineralais, perlamutru ar net šiaurės elnio rago, mamuto bei šerno ilties, bebro danties puošmenomis.

Įspūdingiausias parodos darbas – prabangus sidabrinis papuošalų komplektas „Baltos gėlės“, kurio žiedai pražydo gintaro akimis.

Įspūdingiausias parodos eksponatas – sidabrinis papuošalų komplektas „Baltos gėlės“.

„Norėjosi sukurti prabangų vakarinį papuošalą, tačiau nesilaikant stereotipų neva tik auksas leidžia gintarui sužibėti. „Baltose gėlėse“ gintaras atrodo kitaip negu esame įpratę matyti, jis švyti“,- savo darbą, kuriam sukurti prireikė daugiau negu mėnesio, pristatė G.Kasparavičius.

Ne mažiau įspūdingas ir kitas G.Kasparavičiaus kūrinys – iš bronzos ir melchioro pagaminta skrybėlė yra iki šiol masyviausias menininko darbas.

„Mane visada traukė skulptūriškos formos, gabaritai. Norėjosi skulptūrą ir juvelyriką sujungti į vieną visumą – taip gimė idėja sukurti skrybėlę. Kaip medžiotojai skrybėles puošdavo savo trofėjais, pavyzdžiui, krokodilų iltimis, taip ant manosios atsirado gintarai. Juk juos jūroje rinkau daug metų“,- pasakojo G.Kasparavičius, pajuokavęs, kad skrybėlės priekyje esantis didelis gintaras su „G“ raide yra tarsi gintarų „šerifo“ simbolis.

Parodą paskyrė krikštatėviui

G.Kasparavičius pirmąją personalinę parodą paskyrė šviesaus atminimo krikštatėviui Gražvydui Čepulevičiui, kuris jį ne tik išmokė juvelyrikos paslapčių, bet ir nuolat skatino imtis autorinių darbų.

Prieš penkerius metus surengtoje G.Čepulevičiaus darbų parodoje taip pat buvo eksponuojami ir keletas pirmųjų G.Kasparavičiaus kūrinių.

G.Čepulevičius, įžvelgęs krikštasūnio talentą ir gabumus juvelyrikai, savo amato paslapčių pradėjo mokyti prieš dešimtemtį. G.Kasparavičius sakė iki tol skeptiškai žiūrėjęs į galimybę užsiimti juvelyrika, nors jo giminėje esama ir daugiau juvelyrų, o ir apskritai giminė linkusi į menus.

„Juvelyrikoje atradau stabilumą ir ramybę,- sakė G.Kasparavičius, kuris seniau gyvendamas Palangoje vertėsi versline priekrantės žvejyba, o vasaromis vadovavo gelbėtojų komandai. – Tie metai – tai nuolatinis judėjimas, kova su jūra, gamtos stichijomis. Seniau norėjosi jas nugalėti. Dabar – palikti savo pėdsaką žemėje“.

Mūzos „nevaro į kampą“

„Būna, kelias dienas nerandu sprendimo, vis nešiojuosi idėjas. O tada staiga gimsta mintis, atrodo, kad tave velniai neša. Ir nesvarbu – ar diena, ar naktis – eini ir darai“,- apie kūrybinį procesą pasakojo G.Kasparavičius. – Negaliu įvaryti mūzos į kampą ir užpilti betonu. Įkvėpimas būtinas“.

Juvelyras teigė nesivaikantis madų ir kuriantis universalius papuošalus, tinkančius įvairioms progoms ir skirtingo charakterio moterims. Svarbiausia, anot jo, - kad papuošalas būtų toks savas, tarsi amuletas, nešantis sėkmę.

„Man patinka maišyti metalus, eksperimentuoti ir kurti išskirtinius bei dinamiškus papuošalus. Vis dėlto savojo braižo dar neradau, dar savęs ieškau. Ir dabar rengdamas parodą, jau turiu idėjų, ką dar būtų galima padaryti. Atrodo, joms įgyvendinti neužteks kelių gyvenimų“,- kalbėjo G.Kasparavičius.

Menininkas sakė kūrybinių idėjų subrandinęs per 8 metus, per kuriuos jis gamino masinę produkciją. Nors G.Kasparavičiui teko kurti papuošalus iš vienodų detalių, tačiau tai jis vertino kaip galimybę gludinti savo meistriškumą ir atrasti tikrąjį gintaro grožį.

„Gintaras yra mineralas, pilnas paslapčių – jis tik šlifuojamas atsiskleidžia visais savo atspalviais, ornamentika. Niekada nežinai, kokios staigmenos tikėtis – viduje gali rasti skruzdę ar lelijos lapą. Vargu, ar juvelyrikoje yra dar kita medžiaga, turinti daugiau atspalvių – nuo salotinio iki mėlynai juodo“,- sakė G.Kasparavičius.

• Rašyti komentarą (8)