Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Išsaugojo unikalią Kristaus kapo kompoziciją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2009-10-09

Valerijonas Jokubauskis didžiuodamasis rodė per pusantro šimto metų laiko ir gamtos nualintas medžio skulptūras, kurios vaizduoja Kristaus kapą: karste gulintį Kristų apsupę jo artimieji – iš viso 5 skulptūros, viršum jų – 2 angelai. Skulptūrų kompoziciją nežinomas autorius išdrožė 1848 m.

Valerijonas Jokubauskis didžiuojasi, jog jo giminė išsaugojo unikalią Kristaus kapo kompoziciją - liaudies kultūros paveldo dal

Maždaug pusmetrio ilgio ir tokio pat aukščio kompozicija yra sudaryta iš labai kruopščiai išdrožtų skulptūrų bei miniatiūrinių detalių: karstą galima nukelti nuo pakylos, iš jo išimti išdrožtą Kristų. Švęstam vandeniui skirtas indelis uždengtas pirštais vos apčiuopiamu nukeliamu dangteliu.

„Tą darbą užsakė dar mano prosenelis Antanas Retkus. Tačiau nežinome, kokiam menininkui jis patikėjo išdrožti šiuos šventuosius, kurie, apgyvendinti koplytėlėje, saugojo sodybą nuo piktos akies. Prie Kristaus karsto suklupę: Dievo Motina Sopulingoji, Marija Magdalietė, Juozapas, šventasis Nikodemas ir Kleopa“, - tvirtino 65-erių V.Jokubauskis.

Ši kompozicija, menotyrininkų vertinimu, yra unikali tuo, kad išsaugotas visas Kristaus kapą vaizduojančių skulptūrų komplektas. Lietuvoje, manoma, išlikusi tik viena tokia liaudies meno kompozicija. Ji yra įregistruota Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.

Skulptūras 1978 m. įsipareigojo saugoti Valerijono tėvas Jonas Jokubauskis: tuomet skulptūros buvo išimtos iš koplyčios ir parneštos į namus. Dokumento, pažyminčio skulptūrų unikalumą, kopijos yra saugomos Lietuvos dailės ir Kretingos muziejuose. Vieną kopiją turi po tėvo mirties skulptūrų savininku tapęs ir labai senoje giminės sodyboje gyvenantis V.Jokubauskis.

V.Jokubauskio sodyba - taip pat liaudies architektūros paveldo dalis. Joje išliko maždaug 200 metų senumo klėtis, tvartai bei rūsys.

Tačiau pats seniausias sodybos statinys yra akmenimis grįstas šulinys, kuris, pašnekovo žodžiais, išlikęs nuo pat statybos pradžios prieš 300 metų. Atvėrus šulinio dangtį, žiojėja juoda, išdžiūvusi 12 metrų gylio duobė, kurioje užsiveisę šikšnosparnių. Šulinio šonus kažkada tvirtinę akmenys griūva, per laiką sutrūnijo ąžuolo sijos. Akmenys ant jų buvę sukrauti žiedais.

Dabartinis gyvenamasis namas perstatytas po 1911 metais kilusio gaisro, kuris per Vėlines supleškino giminės turtą.

„Aš atseku šioje sodyboje gyvenus 7 kartas: paties seniausio protėvio, iš kurio kilo Jonas ir parsidėjo Retkų giminė, aš nė nežinau. Jono palikuonis – Antanas, šio – Pranciškus, vėl - Jonas ir jo sūnus, Valerijono motinos brolis, Jonas. Čia gyveno ir mano motina Morta Retkutė, kuri ištekėjo už Jono Jokubauskio. Čia gyveno Jonų klanas“, - giminės šaknis pabandė išnarplioti vyras.

V.Jokubauskis mano, kad jo giminė buvusi šviesi: ant namo viršaus jis aptiko ir užpraėjusio amžiaus knygelių bei maldaknygių. Ant 1861 m. išleistos maldaknygės „Nekaltybė“ titulinio lapo įrašytas Valerijono giminaičio autografas „Franciskas (Pranciškus) Retkus“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas