Vietoj nunykusių bažnyčių – liuteronų rožė ir kryžius

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią, kuri šį rugpjūtį atšventė savo 185-ąjį jubiliejų, papuošė originali palangiškio skulptoriaus Petro Barono išdrožta ąžuolo skulptūra, įamžinanti ligi tol šiose vietovėse stovėjusias keturias bažnyčias. Akmeninis jos postamentas vaizduoja evangelikų liuteronų tikėjimo simbolį – penkialapę rožę, kurios viduryje – širdis su kryžiumi. Iš jo ertmės natūraliai išnyra kryžiaus formos ąžuolo skulptūra.

Keturių nunykusių kuršių bažnyčių simbolį – akmenų rožę ir ąžuolo kryžių – šventoriuje priglaudė dabartinė Būtingės bažnyčia. Skulptorius P.Baronas prisipažino, jog tai – pirmasis jo sukurtas kryžius.

Skulptūros kryžmose išskaptuotos nunykusių Šventosios bažnyčių datos: 1520 m., 1638 m., 1728 m., 1751 m.

Penktoji data – 1824 m. – iškalta jau akmeninėje dabartinės Būtingės bažnyčios sienoje. „Šis stilizuotas liuteroniškas kryžius tarsi sujungia keturias išnykusias kuršių bažnyčias, kurias savo šventoriuje priglaudžia dabartinė bažnyčia“, - kūrinio idėją apibūdino autorius.

Kuršių istorija – menininkų darbuose

Naujoji skulptūra bei Būtingės bažnyčioje sukaupta meno kūrinių ekspozicija – tai jau ketvirtą vasarą Šventojoje vykusio meno projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ rezultatas.

„Kuršių žemės istorija – be galo įdomi ir neišsemiama. Mes, pajūryje gyvenantys menininkai, parengę tęstinį meno projektą „Šventosios žemės atminties ženklai“, sumanėme sutelkti dėmesį į kuršių kultūrą, istoriją, paveldą ir tai įamžinti savo drobėse, grafikoje, skulptūroje“, - kalbėjo projekto sumanytojai P.Baronas ir šventojiškė dailininkė Audronė Bukauskienė.

Fotografijose ir drobėse užfiksuoti vaizdai, anot pašnekovų, yra svarbūs ir kaip dokumentinė medžiaga. „Vaikštom po senąsias Būtingės kapinaites ir matom: varpinė griūva, trūnija paminklai, nebėra vieno ar kito vertingo kryžiaus. O mūsų kūriniuose jie užfiksuoti dar su savo gyvastimi“, - tuo, kad plenero metu sukurti darbai turi išliekamąją vertę, įsitikinę projekto organizatoriai.

Daug žinių menininkai įgijo iš pajūrio krašto istorijos, kultūros ir etnografijos medžiagos sukaupusio šventojiškio Mikelio Balčiaus. „Mes jį „tardome“, kaip beišmanome, o po to mūsų užduotis - tą medžiagą perkelti į meninę erdvę. Jo pasakojimai apie išnykusias bažnyčias mane ir paskatino sukurti šią ąžuolo kompoziciją. Anot M.Balčiaus, dvi pirmąsias Šventosios bažnyčias nuplovė bangos, jų pamatai dūlija jūroje. Dvi vėlesnės buvusios pastatytos netoli išlikusio alkakalnio“, - kalbėjo P.Baronas.

Atkūrė bažnyčios relikviją

Ąžuolo skulptūra – tai ne pirmas P.Barono darbas, papuošęs Būtingės bažnyčią. Prieš devynerius metus skulptorius atkūrė šios bažnyčios ir visos bendruomenės relikviją – simbolinį laivą.

„Labai įdomi šio laivo istorija: vieni žmonės mano, kad jį sukūrė Šventosios jūreivystės mokyklos kursantai, kiti – kad jį dovanojo švedai. Žinomas tik faktas, kad būsimieji jūreiviai Būtingės bažnyčioje prie šio simbolinio laivo būdavo „krikštijami“ prieš savo jūrinius žygius, - pasakojo P.Baronas. – Senyvo amžiaus šventojiškiai nebeatminė, kaip iš tiesų atrodė šita relikvija. Jiems įsiminė tik balta – mėlyna jo spalvos ir vieta: laivas, anot jų, kabėjęs bažnyčios prieangyje, greta šviestuvų“.

Gavęs užduotį atkurti bažnyčios ir bendruomenės relikviją, P.Baronas sakė ėmęs studijuoti senovės laivų istoriją, valandų valandas praleidęs Jūrų muziejuje: nagrinėdavęs senųjų burlaivių brėžinius, daręs jų eskizus. Ir jam pavyko sukurti simbolinį XVI amžiaus prekinio burlaivio modelį.

Laivų tematika, anot P.Barono ir A.Bukauskienės, persismelkė ir į šiųmetinio plenero dalyvių drobes, kurios dabar eksponuojamos Būtingės bažnyčios balkone. Kunigas Saulius Varanavičius šiemet dailininkus įleido dirbti į bažnyčią, - ypatinga erdvė kūrėjų darbams suteikė naujų polėkių. „Laivas yra Šventosios kurorto simbolis, jis taip pat simbolizuoja krikščionių bažnyčią. Todėl neatsitiktinai laivų tematika šiemet buvo labai populiari.

Sukurti laivo formos Šventosios kurortą – tai ir jauno architekto Juliaus Barono vizija. Plenero metu jis parengė Šventosios miestelio planą, kuriame numatė kultūrinį - istorinį – turistinį Šventosios upės vandens maršrutą, jam panaudojant senąjį molą ir Baltijos pakrantes. Menininkų sumanymus, anot pašnekovų, palaiko ir skatina Būtingės evangelikų liuteronų bendruomenės pirmininkas Edvardas Brigmanas ir Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.

• Rašyti komentarą (2)