Kristaus kančia – per šviesos ir formų žaismą

Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės, katalikų bažnyčios Šventojoje sienas papuošė originalus klaipėdiečio dailininko Juozo Vosyliaus nutapytas 14 paveikslų ciklas – Kristaus kančios stotys.

Šventosios bažnyčios klebonas Vidmantas Gricius Kristaus kančios kelią - svarbų bažnyčios interjero puošybos akcentą – laiko vienu vertingiausių šiuolaikinės bažnytinės tapybos kūrinių.

„Tai – labai pasisekęs vientisas kūrinys. Aš įsitikinęs: jeigu Lietuvoje būtų surengtas bažnytinės tapybos konkursas, šitie paveikslai neabejotinai patektų į pirmąjį dešimtuką“, - menininko darbu pasidžiaugė Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonas Vidmantas Gricius.

Itin santūrioje ir išgrynintoje meniniu požiūriu Šventosios bažnyčioje J.Vosyliaus paveikslai išsyk patraukia dėmesį meniniu formų sprendimu ir spalvų žaismu drobėse.

Iš keturiolikos paveikslų, kurie lanku juosia bažnyčios sienas, tik du - įprastos kvadrato formos: pirmasis ir paskutinis, pradžia ir pabaiga, Alyvų kalnas ir Prisikėlimas. Kiti dvylika – trikampio formos. Pirmuosiuose trikampiuose kryžius sutampa su jų įžambine, kituose pavaizduota tik jo dalis.

„Dešinėje pusėje, kur Kančios kelio pradžia – daug dinamikos, kurios mažėja Kelio pabaigoje. Nuostabus menininko filosofinis mąstymas ir jo gebėjimas įvairiomis formomis perteikti savitą kryžiaus sampratą. Subtilus tų pačių spalvų – pastelinių gelsvos ir rusvos bei juodos, rudos ir raudonos – derinimas. Manau, kad ši bažnyčia yra išskirtinė ir tuo, kad dailininkas Kančios kelią užbaigia ne įprastu nukryžiavimu, o Prisikėlimu“, - kalbėjo Šventojoje viešintis ir paveikslais besigėrintis Naujamiesčio parapijos (Panevėžio r.) klebonas Algirdas Dauknys.

Menininkas siužeto neperkrauna personažais – jo paveikslai išgryninti. Juose dominuoja vien kančią išgyvenančio Jėzaus veidas arba greta jo – evangeliniai, konkretų siužetą perteikiantys personažai: Motina, Veronika, Kirenietis.

Nors J.Vosyliaus sukurti paveikslai labai praturtino Šventosios katalikų bažnyčios interjerą, tačiau, anot V.Griciaus, sienų tapybą turėtų vainikuoti Marijos, Jūrų žvaigždės, freska virš altoriaus. Ją sukurti taip pat patikėta J.Vosyliui. Freska turėtų tapti pagrindiniu bažnyčios akcentu.

Bažnyčios interjerą neseniai papuošė 3 metrų ilgio tamsaus granito altorius, kurį sukūrė klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas. Bažnyčią papuoš ir jo sukurta krikštykla.

„Altorius buvo atidengtas per mano 40-mečio jubiliejų. Tai buvo ir parapijiečių dovana man, bažnyčiai ir visai parapijai, nes jų dovanos buvo suneštos kaip aukos šiam altoriui“, - kalbėjo V.Gricius. Klebonas teigė, jog jis išvien su Šventosios parapijiečiais ir bažnyčios geradariais siekia stiliaus vienybės bei kokybės. „Ji yra moderni, išgryninta. Kai sudėjome akmenines grindis, žmonės kalbėjo: kokia graži dabar mūsų bažnyčia. Kai pastatėme tamsaus ąžuolo suolus, žmonės sakė: dabar - dar gražiau. Kai pastatėme altorių ir iškabinome Kristaus kančios kelio paveikslus, jie aikčiojo, kad bažnyčia tapo sakrali. Joje – nieko nei per daug, nei per mažai. Ši erdvė skirta medituoti ir ieškoti Dievo savyje bei kituose“, - tvirtino klebonas, šiuo metu besirūpinantis sutvarkyti bažnyčios aplinką ir pagalbines patalpas.

Trikampė Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės, katalikų bažnyčia pradėta statyti 1991 m. klebono Vidmanto Griciaus rūpesčiu. Jos aukštis ligi kryžiaus – 62 m. Šventosios bažnyčia yra matoma ir nuo Palangos tilto. Aukščiausia interjero vieta – 23 m

• Rašyti komentarą (1)