Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Mišrus ūkis pateisino lūkesčius

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-06-16

Ūkininkas Povilas Mickus iš Dirgalio kaimo nei pats kur atostogauja, nei jo žmona Stanislava. Ir ne dėl pinigų. Ūkininkas mano, kad sugrįžęs iš atostogų rastų besergančią karvių bandą – bent jau trečdalis tikrai negaluotų. „Mišrus ūkis pririša, negali pabėgti“, - sakė P.Mickus.

Ūkininkas Povilas Mickus su žmona Stanislava sakosi beveik susitaikę su mintimi, kad vaikai gyvens savo gyvenimus, dirbs savo darbus, o ūkis – tėvų rūpestis. Nors vis dar viliasi, kad jauniausias sūnus, dabar moksleivis, kada nors perims tai, kas tėvų sukurta.

P.Mickaus ūkis yra mišrus, tačiau vyrauja pieno, kurį papildo grūdų ūkis.

Dirgalio kaime gyvenantys ir ten pat besidarbuojantys Mickai ūkininkauja 180 ha žemės plotuose. Šis ūkis yra vienas iš keturių didžiausių ūkių Darbėnų seniūnijoje. Didžiąją dalį žemės jie nuomojasi iš privačių asmenų. Gyvenamasis namas yra kartu ir ūkio centras, nes šalia jo pastatyti keturi gamybiniai pastatai – tvartas, sandėlis, daržinė ir garažas.

Karvių produktyvumas – vienas didžiausių rajone

P.Mickaus pieno ūkis – tai 26 melžiamos karvės ir 33 galvijai – prieauglis. Bandą sudaro paties ūkininko užaugintos lietuviškos juodmargės. Šią karvių veislę ūkininkas laiko jau apie 30 metų.

„Jei plėsčiau bandą bent iki 60 melžiamų karvių, ieškočiau kitos veislės, tačiau mano bandai lietuviškos juodmargės – kaip tik“, - sakė ūkininkas.

2004 – 2005 m. karvių produktyvumo Respublikos vidurkis – 5 tūkst. 395 kg pieno iš karvės per metus. Mūsų rajono ūkininkų Karazinų, turinčių specializuotą pieno ūkį, karvių produktyvumas - 8 tūkst. 760 kg, o Mickų ūkio – 8 tūkst. 356 kg. Tai yra antras pagal dydį rezultatas rajone. Rajone vidutiniškas karvių produktyvumas – 5 tūkst. 595 kg per metus. Taigi ieškoti kitų karvių veislių ūkininkams dar nereikia.

Augindami grūdus, ūkininkai visiškai apsirūpina pašarais, perka tik priedus pašarams.

P.Mickus augina rapsus ir grūdines kultūras. Pašarinius grūdus jau kelerius metus iš eilės parduoda Kurmaičių paukštynui. Ūkininkas suskaičiavo, kad gal gauna ir mažiau, bet sutaupo laiko, kurį tektų praleisti eilėse. Turėdamas mišrų ūkį P.Mickus sako nesivaikąs didžiausių kainų, nes per metus parduoda 300 – 400 tonų grūdų.

Žvelgdami į ateitį, Mickai sako, kad tokio ūkio paskirstymo neketina keisti. Viena vertus – riboja patalpos, kita vertus – mišrus ūkis su dabartinėmis proporcijomis pasiteisino ir jiems yra optimaliausias sprendimas.

Pats prižiūri ir remontuoja techniką

P.Mickus turi visą techniką, kurios reikia ūkyje. Pernai įsigijo ruloninį presą šienainiui gaminti, šiemet perka šienapjovę „Kun“.

„Anksčiau silosą gamindavome tranšėjoje, presuodavome sausą šieną, - sakė ūkininkas. – Dabar turiu visa, ko reikia pašarui gaminti. Jeigu anksčiau reikėjo ieškoti žmonių šiems darbams, tai dabar galiu visa padaryti ir vienas. Arti, sėti, kulti užtenka ir poros žmonių“.

P.Mickaus žodžiais, ši aplinkybė yra labai svarbi, nes - kuo toliau, tuo sunkiau rasti žmonių, kurie norėtų dirbti ūkyje.

Ūkininko garaže – trys rusiški traktoriai. Pasak P.Mickaus, kol kas servisų jam reikia tik atsarginėms detalėms, nes techniką pats prižiūri ir pats remontuoja. Tam reikalui turi ir savo „šiukšlynėlį“.

Fondų pinigai – paspirtis ūkiui Nežinant naujovių, neįmanoma ūkininkauti - tokia ūkininko nuostata.

Prieš porą metų P.Mickus lankėsi pas ūkininkus Prancūzijoje. Jie tuomet už pieną gavo 1,05 Lt, o Lietuvoje supirkėjai mokėjo 40 centų. Prancūzai stebėjosi, kaip lietuviai nebankrutuoja. Per pastaruosius metus trąšos ir kuras pabrango dvigubai, o grūdų ir pieno kainos nekilo.

P.Mickus dalyvavo Pieno ir Nitratų direktyvų programose. Už gautas lėšas įsigijo pieno liniją ir šaldytuvą. Baigiama statyti mėšlidė, nusipirko srutovežį ir mėšlo šalinimo įrenginį. Šios Europos Sąjungos lėšos ūkininkui buvo paspirtis, todėl, P.Mickaus žodžiais, jei atsirastų dar kokia programa, jis vėl dalyvautų.

Ūkyje darbuojasi šeimos nariai

Mickai turi penkis vaikus, bet kol kas nė vienas nepanoro imtis ūkininkauti. Trys jau išėjo iš namų ir neketina besugrįžti. Viena išėjusių dukrų studijuoja romanų filologiją, kita yra virėja, sūnus – miškininkas. Kol kas namuose gyvena du vaikai. Tėvai viliasi, kad jauniausias vaikų, dešimtą klasę baigiantis sūnus, kada nors perims ūkį. Nuosava Mickų žemė yra aplink pamiškėje esančią sodybą, o nuomojama yra nutolusi 5 – 10 km spinduliu. Ūkininkas sakė, kad mielai įsigytų nuosavybėn daugiau žemės, bet ji dabar yra neįperkama.

P.Mickui yra patraukli žemės konsolidacijos idėja. Konsolidacija leidžia kompleksiškai pertvarkyti žemės sklypus, kuomet keičiamos jų ribos ir vieta pagal parengtą tam tikros teritorijos žemėtvarkos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą. Tačiau, ūkininko žodžiais, kol kas to padaryti nėra sąlygų. Jam nesvetima ir kooperacijos idėja, nors priduria, kad gal lietuviai tam būtų subrendę nebent dar po 10 metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas